Netroškimai išsako mūsų gyvenimą sąlygose ir galimybes jas pranokti

Gyvenimas sąlygose

• Netroškimai yra keturios sandaros kylančios iš troškimų neigimo.
  • Netroškimai yra nepritarimai, pritarimų neigimai, troškimų neigimai.
  • Žmogaus netroškimai yra Dievo troškimų papildinys, priešingybė.
  • Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
  • Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
  • Netroškimai išsako tai, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.
  • Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.
  • Netroškimai yra visko neturėjimas santykių su Dievu, būtent tam tikroje apimtyje.
  • Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
  • Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.
  • Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Kiekviena santvarka susitelkia apie nepatenkintą troškimą, tad atspindi tikslą, kuriuo galime jį pažinoti. Kai visapusiškai renkame, apžvelgiame, išnagrinėjame savo asmeniškus išgyvenimus, pamatome, kad jie išreiškia vieną iš šių ketverių santvarkų. Suprantame skirtumus tarp šių santvarkų suprasdami jų tikslus, kuriems tarnauja.
• Netroškimai, tai mūsų savastis.
  • Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs.
  • Netroškimai išsako dvigubą savastį, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.
  • Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
  • Netroškimai yra riboti santykiai su savimi.
  • Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
  • Netroškimai yra save patvirtinantys.
  • Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
• Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
  • Netroškimai nusako žmogaus būklę.
  • Netroškimus vadindavau dilemmas, reikalais.
  • Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
  • Netroškimus išreiškia visaregis.
  • Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.

Galimybė pranokti sąlygas

• Netroškimai mums išsako amžiną gyvenimą.
  • Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
  • Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
  • Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
  • Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
  • Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
  • Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
  • Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.
• Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
  • Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
  • Netroškimais išsireiškia asmuo Tu siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
  • Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
  • Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
  • Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.
  • Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
  • Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.
  • Netroškimais sutampame su Dievu. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
  • Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
  • Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
  • Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
  • Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
  • Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
• Netroškimai Dievui išsako Dievo būtinumą.
  • Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.
  • Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.
• Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.
  • Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
  • Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
  • Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai.
  • Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.

Keturi netroškimai yra keturi tiltai tarp dviejų ketverybės atvaizdų, pažinovu ir pažintuoju. Juos sieja laidais: jokiu, vienu, dviem, trim. Netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai, nors pati aštuonerybė, siejanti ketverybę ir požiūrių lygtį, prieštarauja sau. Tad netroškimai taipogi turėtų būti susiję su keturiais nulybės atvaizdais - tiesa, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu - kurie apibūdina jokį laidą, vieną laidą, du laidus ir tris laidus. Dievas glūdi tuose laiduose ir veikia būtent jais, sieja ketverybės atvaizdus. Tas Dievo vaidmuo, jo gerumas, išryškėja atjautomis, kuriomis Dievas yra geras, tai yra, vieno lygmens Dievas yra kito lygmens gerumas, tad kartu yra tarpas.

Troškimai ir netroškimai

	Troškimai	Netroškimai	Pastabos
	Dievo gyvenimas	žmogaus gyvenimas
	Dievas trokšta	žmogus netrokšta
	nulybė trokšta	vienybė netrokšta
santykiai su savimi	neriboti	riboti
	nesvarbu žinoti	svarbu žinoti
	atsitokėjimai	įsijautimai
	Dievą paveikia	Dievo nepaveikia	Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo

• Veiksnys +1 sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.
• Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.
• Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.

Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)

• Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa.
• O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais).
• O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Netroškimų tikslai

Sustatyti sąlygose esančiųjų galimybes

• Netroškimas išsako ką sąlygose esančiam reiškia apimtis dvasiai jos nepriėmus. Sąlygose esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai, kad jisai pats gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.

Sustatyti mūsų santykius su kitais

• Suderinti mūsų santykius su kitais
  • When others view themselves through our eyes, then they may be the same as us. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.
  • When we view ourselves through the eyes of others, then they are different from us. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.
  • (Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)
• Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
  • We are different from others, but they may not be different from us! Although we do not wish, yet others may wish through us. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
• Atverti septintąjį požiūrį.
  • For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
• Sutapatinti žvilgsnius (ar požiūrius)

Sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?

• Leisti požiūriui matyti save mūsų dėka.
  • Leisti mums matyti tam tikru požiūriu ir būti jo matomais.
  • Dievo ir žmogaus požiūrių grandinė sieja kaip Dievas mato mūsų akimis ir mes matome Dievo akimis.
• Išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas?
  • Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.
• Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
  • The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.
• Išsako kaip Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti
  • Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
  • Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
  • Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
  • Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
  • Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
  • O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
  • Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
  • Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
  • Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Paskirų netroškimų tikslai

Netroškimus atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?

• Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais, ne tik savimi
• Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
• Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
• Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu

Netroškimai yra tiesiogiai naudingi mūsų gyvenimui. Jie mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O atjautos naudingos netiesiogiai. Atjautos leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o netroškimais požiūrį priimti, išgyventi. Atjautos tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

• Netrokšta nieko - pranokti savo poreikius, rūpintis kitų poreikiais arba tiesiog būti tobulam, rinktis Dievu pagrįstą amžiną gyvenimą vietoj savimi pagrįsto šiaip gyvenimo
• Netrokšta kažko - išsilaisvinti iš visokiausio smegenų plovimo, gyventi mąsliai, protingai, išmintingai
• Netrokšta betko - sveikai atsiliepti į savo jausmus, vaisingai veikti, kalbinti gerą valią kituose
• Netrokšta visko - susisiekti su Dievu, nusileisti Dievui

Veikla ir dorovė

Netroškimai išsako ar, ką, kaip, kodėl veikiame, tad nusako dorovę.

• Kodėl veikiame - valia veikia vertybėmis, sutelkiančiomis į viską
• Kaip veikiame - širdis veikia lūkesčiais (Jėzus: esame viena), sutelkiančiomis į betką
• Ką veikiame - protas veikia abejonėmis, sutelkiančiomis į kažką
• Ar veikiame - kūnas veikia poreikiais, sutelkiančiais į nieką

Šie lygmenys yra susiję tiek su Dievo tyrimų lygmenimis, tiek su žmogaus tyrimų lygmenimis. Dievas veikia troškimais, o žmogus – netroškimais. Netroškimų sandaros derina Dievo ir žmogaus veiklas.

Netroškimai persako dorovę sąmoningumu.

• Kūno poreikiai persako 6+0=6 sąmoningu dalyvavimu 3+3=6.
• Proto abejonės persako 6+1=7 sąmoningu žinojimu 4+3=7.
• Širdies lūkesčiai persako 6+2=0 sąmoningu sprendimo 5+3=0.
• Valios vertybės persako 6+3=1 sąmoninga dorove 6+3=1.

Tad dorovė išsakoma visais 4 lygmenimis, visais 3 protais. Tikslas yra atsisakyti proto ir gyventi dorove pačiu kūnu. Protai parengia kūną dorovei. Atjautomis atsisakome protų, pereiname iš netroškimų į Dievo troškimus, kuriais jis atjaučia mus.

Dievas ir savastis

Savastis: kūnas, protas, širdis, valia

• Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.
• Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.
• Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.
• Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.
• Save tapatiname su savo poreikiais ir kūnu, abejonėmis ir protu, lūkesčiais ir jausmu, širdimi, vertybėmis ir valia. Netroškimų lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški.
• Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.
• Save tapatiname su savo poreikiais ir kūnu, savo abejonėmis ir protu, savo lūkesčiais ir jausmais, širdimi, savo vertybėmis ir valia. (Mylėk Dievą)
• Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis).
• Netroškimas išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (kokio pobūdžio?).

Valios ženklų rūšys

Aš esu savo valia, jinai yra. O visa kita yra jos ženklai, tai kas atrodo: širdis, protas, kūnas.

Nulinis teiginys - Dievo troškimas

• Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
• Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
• Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
• Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.

• Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
• Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
• Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
• Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Dviprasmybės

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

• Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
• Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
• Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
• Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Mūsų santykis su Dievu už santvarkos

• Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

Santykis su santvarka

• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis
• Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
• Lūkesčiai - klausytis ir klausti
• Vertybės - nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe

Rinkti Dievą vietoj savęs

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti pasirinkdami, ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:

• poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
• abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
• lūkesčiai - gyventi teigiamais jausmais, tikėtis ir laukti to, ko iš tikrųjų trokštame; keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
• vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę

Atsiliepdami

• į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu,
• į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu,
• į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais,
• į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.

Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens

Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.

• Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
• Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
• Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
• Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

Troškimai-netroškimai ir nežinojimai-žinojimai

Troškimai-netroškimai X apimtys'

Netrokšta apimčių

• Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

Troškimus papildo žinojimai

• Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
• Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
• Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
• Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

Išvirkštiniai suėjimo pagrindai

Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.

• Dvasia sueina valios
• Sandara sueina širdys
• Atvaizdais sueina protai
• Vieningumais sueina kūnai.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:

• amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
• išmintį (dvejonėmis)
• gerą valią (jauduliais)
• Dievo valią (vertybiniais klausimais)

Širdies ir pasaulio tiesos

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas

• Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
• Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
• Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
• Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

Sąmoningumo lygtys

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys

• Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
• Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
• Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
• Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.

---

---

Kampai

0, 1, 2, 3 kampai

Dalyvaujančių požiūrių skaičius (nuo 0 iki 3) nustato gyvumo laipsnį, atjautos lygį, sąmoningumo lygį. Šie kampai susiejami su mūsų pasirenkamais požiūriais, mums tuos požiūrius priskiria.

Netroškimai savo teiginiais apžvelgia 8 padalinimus:

• Poreikių tenkinimas jokiu kampu
• Dvejonės vienu kampu
• Jauduliai dviem kampais
• Aštuongubas kelias trim kampais.

Asmenų skaičius - Dievo asmenys

• Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
• Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
• Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
• Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).

Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara.

• Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdą santvarkoje ir už santvarkos.
• Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
• Abejonės - vienas asmuo.
• Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
• Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

• Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo
• Dvejonės - laisvumas vienu požiūriu.
• Jauduliai dviem
• Aštuongubas kelias trim.

Laisvumas primena kalibracines teorijas.

• Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
• Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
• Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
• Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

Kūno netroškimas sieja jokią įvestį ir jokią išvestį.

• Proto netroškimas sieja 1 įvestį (padėtį) ir 1 išvestį (požiūrį).
• Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas.
• Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis.

Dievas prisiima nulinio laipsnio vaidmenį (kaip nulybė, vienybė, dvejybė ar trejybė). Šiuos vaidmenis galima suprasti kaip Kodėl, Kaip, Koks:

• nulybė (Aš esu...)
• vienybė - kodėl (dvejonės)
• dvejybė - kodėl, kaip (gėrio kryptys)
• trejybė - kodėl, kaip, koks (ženklų savybės, aštuongubas kelias)

Štai sandaros, kuriomis Dievas atjaučia, įsijaučia, įsiterpia. Panašiai, Dievas kalbose įsijaučia ženklų savybėmis.

Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:

• Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
• Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
• Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
• Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.

Aplinkybės

• Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
• Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
• Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
• Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.

Laipsnynai

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:

• Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
• Abejonės - kaip susiję su linksniais?
• Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
• Vertybės - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?

Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Paskiri netroškimai

Poreikiai

• Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Lūkesčiai

• Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.

Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į Mano klausimą (Kas Aš esu?) kuriais žmogus rikiuoja savo klodus, netroškimus (kūną, protą, širdį, valią). Ir toliau išeinama į Tavo klausimą ir Kito klausimą. Visus klausimus grindžia atitinkami trejybės atvaizdai.

Trejybės atvaizdai grindžia laipsnynus. Laipsnynus antra pusė grindžia sekantį laipsnyną (kūno, proto, širdies, valios). Pavyzdžiui, vertė-laisvė-pilnavertiškumas grindžia protą, keblumas-protingumas-teisingumas grindžia širdį, ir kas grindžia valią?

Keturių troškimų eiga plėtojant nešališkumą

• Netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
• Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą.
• Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią.

Požiūriai skyla

• Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas.
• Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį.
• Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.

Apimčių papildiniai

• Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Gamtoje, protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.

Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai apskritai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.

• Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
• Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
• Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
• Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:

• savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
• užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
• ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
• mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes
• Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

Yra vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas nesusivedimų.. Yra bene šeši nesusivedimai ir juos sustato ženklų savybės.

• Nesusivedimus bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas").
• Jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo").
• Aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui").
• Poreikiais pasąmonė ir sąmonė yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami.
• Dvejonės jas išskiria.
• Lūkesčiais ir jauduliais tas skirtumas didėja - atsiranda dėmesio apytaka.
• Galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
• trejybė poreikiai 3+3=6
• ketverybė abejonės 4+3=-1
• penkerybė lūkesčiai 5+3=0
• šešerybė vertybės 6+3=1

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Dievo branda pasireiškia:

• Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
• Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
• Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui.

Netroškimas sieja du ketverybės atvaizdus, pažinovo ir pažintojo. Sieja pasąmonę ir sąmonę, kūną ir dvasią. Juos sieja jokiu laidu (kūno poreikių tenkinimais), vienu laidu (proto abejonių dvejonėmis), dviem laidais (širdies lūkesčių jauduliais) arba trimis laidais (valios vertybių klausimais).

Ketverybės atvaizdus sieja

• nulybė: poreikių tenkinimus
• dvejybė: abejonių dvejones
• ketverybė (dvi dvejybės): lūkesčių jauduliai
• šešerybė (trys dvejybės): aštuongubas kelias

Netroškime yra:

• God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an Observer who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: (Everything, Anything, Something or Nothing).
• We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 Concerns, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
• We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, Counterquestions, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of Life (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
• We may resolve the dilemma by either choosing ourselves or the other as primary. By choosing the other, we allow our view to coincide with God's. God's view is waiting for such a shift. By choosing ourselves, we reject our coinciding.

Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.

• Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga.

Kiekviename netroškime yra:

• A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
• A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
• The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
• Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
• Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

Visko sąvoka mums tampa prieinama keturias požiūriais išsakančiais ko viskas trokšta.

• We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.

Bendra sandara išsako Dievo ir gyvenimo požiūrius. (Baltus apskritimus).

• Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Netroškimai išsako gyvenimo atjautą Dievui ir Dievo atjautą gyvenimui. (Pilkus apskritimus).

• They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.
• Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.
• Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).

Nulinis požiūris

• Nulinį požiūrį galime suprasti kaip Dievo balsą, nulybės atvaizdo balsą.

Septintasis požiūris

• The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the Sevensome equal to Slack.
• Prieiname prie septinto požiūrio, jį išgyvename valios raiškomis.
• Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.
• Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.
• Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.
• Netroškimai išplečia Dievo troškimus taip kad prisideda gerumas, septintas požiūris, Dievas santvarkoje.

Laipsniškumas

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Netroškimus galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:

• Esam tobuli, be poreikių.
• Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
• Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
• Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.

Septintu požiūriu:

• Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
• Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
• Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
• Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.

Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?

• poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
• linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
• įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
• ... laipsnynas... mylintis

Apimtis ir jos papildinys

• Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.
• Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
• Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Priėjimo apimtis

The primary structures arise when others view themselves through our eyes. How much access to themselves do they have through us? This is the scope of access. It may be: Everything, Anything, Something or Nothing. (Respectively: all perspectives, any perspective, a perspective, no perspectives.) It reflects the degree of our own opaqueness, our privacy. And it determines the nature of the other:

• Who through us has access to Everything? God inside of us.
• Who through us has access to Anything? other inside of us.
• Who through us has access to Something? other outside of us.
• Who through us has access to Nothing? God outside of us.

Note that this also opens up room for our own free will.

Looking through our eyes may be thought of as a transition, a state change. Before one sees through our eyes, they are not restricted. At the point when they see through our eyes, they are restricted by some ObservationalPlane, some scope: everything, anything, something, nothing. Then they are looking through our eyes. They can then see themselves, and as such, they see themselves in that observational plane. To look through somebody's eyes is to take up their observational plane.

Dievas kaip pažinovas kuris pilnai priima priėjimą prie apimties

Whatever the access of scope, we may identify a viewer with that scope who takes it up fully. Such a viewer is the one who thereby completely determines the structural ramifications. Such a viewer is God identified with a scope. We have, generally:

• God is the Scope of the access.

and specifically:

• God is Everything
• God is Anything
• God is Something
• God is Nothing

Here the structures are defined from our vantage point: God is our everything, our anything, our something, our nothing. And they dictate planes of observation, in that they are the qualities that hold when no distinction is made between the observer and their plane of observation:

• God is Everything (self-sufficient)
• God is Anything (certain)
• God is Something (calm)
• God is Nothing (loving)

Note that here God is both that which accesses all of the observational plane, seeing through us, but also fills up all of the observational plane, as he sees himself, as the relevant structure.

Visaregis - netroškimai grindžia mūsų akis - keturi pažinimo laukai

The primary structures describe how we might respond fully to our Needs, our Doubts, our Expectations and our Commitments.

NotWishes are the not-blocking of access by which we open the way for God. They are our identification with the Observer who has pulled away from the ObservationalPlane, and hence has not reduced himself to it.

In each case the NotWishes are what separate an observer and an observational plane. Our own NotWishes are what distinguish us from an ObservationalPlane, and keep us Separate from it. They give the extent to which we do not go beyond ourselves, to which we keep to ourselves. They are thus SelfReinforcing. In that sense, with regard to ourselves, we are defined by not-wishes, and they are defining.

They are characterized by the Scope, the observational plane, from which we back away, to which they relate us, and in particular, the distance that they overcome:

• Needs ("not self-sufficient") have us as close as possible (separated by Nothing) to what "is", they keep us from that observational plane
• Doubts ("not certain") have us separated by Something to what "seems", they lead us away from the observational plane
• Expectations ("not calm") have us separated by Anything to what "ought", they lead us into the observational plane
• Commitments ("not loving") have us separated by Everything to what we "choose", they keep us in the observational plane.

The Omniscope expresses the 24 NotWishes in terms of 4 ObservationalPlanes, the three-cycle, and backing out to either ourselves (Anything) or Everything.

What keeps us separate from an observational plane? We need to attach ourselves to what is ultimately beyond it, either the ultimate observational plane, or the ultimate observer.

The fact that everything goes beyond itself (through wishes) into our everything, our anything, our something or our nothing means that we can distinguish ourselves from our observational plane by letting go of it and taking up the everything. This disengagement makes for what is, seems, ought, and what we choose, depending on our observational plane.

Visaregis - trejybė

There is a sense in which the three-cycle is driven by such self-restrictions. For example, courage is related to choosing without reflecting, hope with choosing without following through, and honesty with choosing without taking a stand. There is a sense that each shift has us remove ourselves, leaving only the plane of observation, and yet we are still arise anew as our own self-restriction. But I need to intuitively understand this.

I think that the meaning of the plane arises by considering it (choose, ought, seem, is) as a position (taking a stand, following through, reflecting) disappears or appears. For example, courage is choosing as reflecting disappears, and caring is choosing as reflecting appears. This yields the twenty four human perspectives. (And this may express the 4x3x2 possibilities that are subsequently factored by the secondary structures). They thereby give the relationship between the participant (the human) and the underlying structure, the default space, the base space.

When we go beyond ourselves, then there is a wish by which we are separated from ourselves, and we wish (as in EternalLife). If we do not wish, then there is not a wish by which we are separated from ourselves, and so we must be that movement by which we go from ourselves to ourselves. We are ever that movement by which we are not separate from ourselves. And so this keeps moving us onward. And the threesome is the minimal structure for expressing that identification (as in Life). As the minimal structure, it is the one which allows the widest variety to see through our eyes.

Another way to think of this is that Scope is the extent of our not being one with ourselves. Scope is the extent of the removal of self. Hence, to not have scope is to have one's self.

The threesome gives the essential distillation of our self: taking a stand, following through and reflecting. We move out of ourselves into ourselves, and that movement is also ourselves. It is a movement out of ourselves and into our observational plane, but within that plane, we are yet again always present. So the threesome provides the minimal presence that we always have within our observation plane. We are always present as a taking a stand within ourselves, a following through within our observational plane, and a reflection within that movement.

With the three-cycle they see through our eyes, whereas with the other three nodes, we see through their eyes. Also, the three-cycle takes us from the observer to the observational plane. What does that mean?

I think that the Threesome has the observer arise as distinct from their observational plane, and yet thereby ever collapse back into it. Each perspective in the threesome may be identified with such an arisal. The completion of the arisal makes for the collapse.

"Our eyes" are the point at which the ObservationalPlane begins. When somebody looks through our eyes, then they have entered whichever observational plane which we express.

We arise by stepping back, stepping away from "our eyes". Just as the Wishes step into our eyes, so that one might see through us, so do NotWishes have us step away from our eyes, and take up the very same Everything which is apart from us and went beyond itself to our eyes. We step away from "our everything", "our anything", "our something", "our nothing" and back into (or at least towards) "THE everything".

Others can see through our eyes by way of the threesome (see the [AddThree operation +3]. Our eyes are given by the threesome, and they see by means of shifts expressed as such through the representations.

Our point of view and God's point of view are related by means of the threesome: take a stand, follow through and reflect. Our point of view (our eyes) is expressed as a cyclic shift from one perspective to another perspective:

• I take a stand, but do I follow through?
• I follow through, but do I reflect?
• I reflect, but do I take a stand?

The answer centered on God/potential for God/potential for good/good moves us forward, and the answer centered on self/potential for self/potential for bad/bad moves us backwards.

God's point of view is given by the perspectives as expressed by some representation of the threesome. God waits for us to make our move and he coincides with us before and after. In order to do so, he must relate with the entire threesome, and so he must dictate one of four levels at which its representation takes place. In order for the human to acknowledge God's perspective, the human must consider that level as standing on its own. Therefore the human must be able to distinguish that level on its own (God's representation through the nullsome) and God's participation through that level within the human's three cycle. This yields three more perspectives where the human chooses between God's plane within the human's sphere and God's plane standing on its own.

God expresses his point of view as a going beyond the threesome into the nullsome. He relates a topology with the RepresentationOfTheNullsome from which it arises.

Each of the dilemmas seems to have a three-cycle which gives the human outlook. The three-cycle is mapped onto God, outside the system, onto his representation in terms of 0, 1, 2 or 3 perspectives. This map yields three additional perspectives which give God's outlook.

A human allows for a null, and God takes up that role.

Lukštendamas netroškimų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

Dilemos

The NotWishes are given by dilemmas:

• Needs: survival?, security?, social?, self-esteem?, opportunity?, self-fulfillment?
• Doubts: like?, need?, real?, problematic?, reasonable?, wrong?
• Expectations: good God? good gift? good quality? good person? good deed? good word?
• Commitments: (think through the order) honesty, hope, courage, obey, believe, care

Note that the dilemmas are such that they intensify themselves, they give themselves positive feedback, they are SelfReinforcing. Perhaps this is because they distinguish the observer from the observational plane. The more that we identify with the observer, the more they separate us from the observational plane.

Doubts are self-reinforcing in one perspective. Expectations are perhaps in two perspectives, as structure and activity. And commitments perhaps in three perspectives.

Then they are rephrased as Counterchoices, which is how we are able to respond. And each primary structure differs in the distance that it provides between the concerns and the counterchoices. So that in the case of God is nothing, there is a complete separation between the commitments and their counterchoices. (Which is why they can consitute the Sixsome, a DivisionOfEverything. God is presumably what the commitments and their counterchoices have in common.

The NotWishes have us flutter back and forth, as God steps in to empathize with a narrower observer, and we step back into God's wider view.

Diagrama

To know is to separate and isolate what is within a scope from what is beyond it. But God is prior and thus in this sense there can be no knowledge. God is already present in and beyond any scope and so alongside scope is introduced the NullAction which makes this evident. Scope mediates the relationship between God beyond system and God / NotGod within system even as it shrinks to Nothing. Whereas God within system climbs out by way of the acceptance of scope by God beyond system. Life equates these two processes and EternalLife holds them separate. The PrimaryStructures mediate the relationship between the RepresentationsOfTheNullsome (the perspectives that express the extrasystemic view whose eyes we see through - and with whom we are one as in Life) and the respective RepresentationsOfTheOnesome (as is, seems, ought, choose) (defined by the systemic view structured by the threesome that expresses what eyes see through us - and keeps them separate from us as in Eternal Life). Note that the topologies mediate this relationship and they are spawned by the RepresentationsOfTheNullsome and they characterize the RepresentationsOfTheOnesome.

Dievas save mato per mus

Our experience, given by the Concerns, is expressed as shifts, whereby the as observers we pull away from the observational plane. Then we reinterpret these as Counterchoices whereby we may shift in the forward direction, separating ourselves from the observational plane, or shift in the backwards direction. When we shift forward, then the other sees themselves through us, for we have chosen the general perspective (the other) over our own. Whereas when we shift backward, we have chosen the perspective that identifies us with our observational plane.

God's perspective is given by where our shift resolves, either its beginning or its end. These points of resolution are either the ultimate Observer (which God understands as the Threesome) or the ultimate ObservationalPlane (which God understands as the Nullsome). We may therefore consider our shift as coinciding with God's shift, except that God's shift is in the context of the whole. When we choose God over ourselves, then we are accepting the right direction, we are pulling away from our observational plane, and that shift coincides with God's perspective, which in God's case is not only a shift, but also a separation of two perspectives, initial and final. That shift itself is, from his point of view, either part of a RepresentationOfTheThreesome, or part of a RepresentationOfTheNullsome. If it is a shift in the context of a representation of the threesome, then he experiences the shift with respect to the whole, and for us it sets apart a final Topology which we experience separately from the others. If it is in the context of a representation of the nullsome (either true, direct, constant or significant) then he experiences the shift with regard to the whole, as leading to the root trigger that gave rise to the mind game and hence the representation. We experience it as leading to the individual threads of the mind game (3 for significance, 2 for constancy, 1 for direct, 0 for truth), and perhaps each of these is Reinforcing of a concern, perhaps:

• nullfold for operating principles
• onefold for counterquestions
• twofold for directions to the good (structure and activity)
• threefold for life choices

When God looks at himself through our eyes he sees the representation of the nullsome that accords with the scope of access: things look true, direct, constant or significant, accordingly. He accesses the representation of the nullsome by way of the representation of the threesome, and thus by way of our eyes.

Our concerns have us combine both options, whereas counterchoices have us separate them. For example, we can combine or separate the topology and the trigger:

necessary = is taking a stand, actual = is following through, possible = is reflecting

• survival = true and necessary; cling to what you have = true or necessary
• security = true and actual; get more than what you need = true or actual
• acceptance = true and possible; avoid extremes = true or possible

object = seems to take a stand, process = seems to follow through, subject = seems to reflect

• like = direct and object; how does it seem to me = direct or object
• need = direct and process; what else should I be doing = direct or process
• real = direct and subject; would it make any difference = direct or subject

one = ought to take a stand, all = ought to follow through, many = ought to reflect (is there also: many = ought to take a stand, one = ought to follow through, all = ought to reflect)?

• good God = constant and one; willing or unwilling to change = constant or one
• good gift = constant and all; invested or interested = constant or all
• good quality = constant and many; discriminating or discriminated = constant or many

be = chooses to take a stand, do= chooses to follow through, think = chooses to reflect (are there the other two permutations as well?)

• obey =
• believe =
• care =

And consider the above within the three-cycle...

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

---

---

Lygtys

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:

• vienybė - į ką įeina Dievas
• dvinarė lygtis - papildinys
• trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
• keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Gal

• Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
• Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
• Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
• o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Išskyrimai

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:

• Fourfold distinction
• Twofold distinction
• Onefold distinction
• Nullfold distinction

And each primary structure emphasizes a particular distinction.

• Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0
• Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.

Atliepimai

Kas yra atliepimai

• Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
• Atliepimus vadindavau counterchoices.
• Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.
• We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
• We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
• We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
• We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.
• Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).
• Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
• Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Atliepimais atsakome į reikalus:

• Poreikio tenkinimais
• Dvejonėmis
• Gėrio kryptimis
• Gyvenimo pasirinkimais (klausimais)

These structures of response extend into eight perspectives the available responses. The counterchoices are appropriate and sufficient knowledge for us in all aspects of life.

These response arise when somebody else looks through our eyes. In this way, take a stand / follow through / reflect becomes:

we are seen through...	that we...	take a stand	follow through	reflect
God's eyes within us	are	Choose the good over the bad	Choose the better over the worse	Choose the best over the rest
another's eyes within us	seem to	Is this the way things should be?	What do I have control over?	Am I able to consider the question?
another's eyes	ought to	Inner adherence, or outer adherence?	What one will achieve vs. What one is able to do
What one could be doing vs. What one is doing
God's eyes	choose to	I wish to take a stand on what I reflect	I wish to follow through on the stand I take	I wish to reflect on what I have followed through

Note that when God is within us, then so is the choice of good, and so is life. But when God is beyond us, then likewise our choice of good is evident beyond us - in our actions - and so is our life. So God's reaching beyond himself is an externalization that moves our choice into a world beyond us and that is what makes truth hard, and goodness hard. Our choices are fluid inside of us, but harden outside of us.

As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for Life. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the Everything (the ultimate observational plane), and another as the Anything (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and Life:

• God and Self
• heart (potential for God) and World (potential for self)
• potential for good and potential for bad
• Good and Bad

These are the Counterchoices. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.

The NotWishes allow us to separate ourselves, as observers, from our observational planes. But then the CounterChoices rephrase these as choices, and they allow us to think not in terms of ourselves (for we keep receding back into our observational plane) but rather escape ourselves and think in terms of another: God within us, another within us, another outside us, God outside us.

Life is the fact that God is good; eternal life is the understanding that God is good. These equations hold at four distinct levels which are defined by perspectives that see themselves through us:

• The OperatingPrinciples allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
• The Counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
• The DirectionsToTheGood allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
• The life choices (the EightfoldWay) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

These levels express the movement outwards from soft Truth - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

• God within us - Understanding
• life within us - Self-understanding
• life beyond us - SharedUnderstanding
• God beyond us - GoodUnderstanding

IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to God rather than to Self.

I think that it is best for us that God be beyond us, for we are limited, and so he might be greater than us, especially as a reference point when we reach out to others. We thus likewise grow in our ability to engage others. Also, by being distinct from God, we are able to more fully engage God.

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.

• We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.

Netroškimai (kilmė)

• Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.

4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę

• 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
• 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
• 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
• 3 požiūriu - meile - valios netroškimą

Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.

Trokšti nieko

neDievas netrokšta nieko, rupinasi viskuo (poreikiu)

poreikiai - zmogus netroksta nieko, o Dievas troksta kartu su juo, isstatydamas placiau

• Dievas savarankiškas, trokšta nieko, o mes netrokštam nieko, turim poreikius: gyvybės; saugumo; bendravimo; vertės; laisvės; pilnavertiškumo
• dėsniai: būk tobulas (savarankiškas, neturėk poreikių) ; įsikibti; kaupti; taikytis; rinktis gerą; rinktis geresnį; rinktis geriausią; prisiimk kito poreikius
• nežudyti; nevogti; nesvetmoteriauti; nemeluoti; negeisti svetimo daikto; negeisti svetimo moters
• palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti; palaiminti romieji, jie paveldės žemę; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisybės, jie sulauks teisingumo; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą; palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais.
• Dievo šlove; Dievo ketinimu; Dievo pavyzdžiu; Dievo meile; Dievo darbais; Dievo įsakymu; .... Dievo valia
• esu prisikėlimas ir gyvenimas; esu avių vartai; esu kelias, tiesa ir gyvenimas; esu gerasis ganytojas; esu pasaulio šviesa; esu tikrasis vynmedis; esu gyvenimo duona

Poreikius atliepia dėsniai. Yra vienanarė lygtis "požiūris aplinkybėse", tai saitas, juos siejantis

Keturgubas atskyrimas.

Kaip yra - Dievas mumyse žvelgia mūsų akimis. Mes žiūrime Dievo akimis mumyse.

Trokšti kažko

neDievas netrokšta kažko, rupinasi betkuo (abejone)

• linksniai (Kiparskio laipsnynas): vardininkas; naudininkas; galininkas; inagininkas; kilmininkas; vietininkas
• Dievas užtikrintas, trokšta kažko, o mes netrokštam kažko, turim abejonių: patinka? reikia? tikra? keblu? protinga? neteisinga?
• dvejonės: 0 ko trokštu? (užtikrintumas) 1 kaip man atrodo? ka kita reiktu daryti? ar sudarytu skirtuma? kas nuo manes priklauso? ar istengiu svarstyti klausima? ar taip turetu buti? 7 ką pats veikiu tuo klausimu?
• sirdis/pasaulis atsako: neatrodo-atrodo; kazka kita-nieko kito; nesudaro skirtumo - sudaro skirtuma; priklauso - nepriklauso; neistengiu - istengiu; turetu - neturetu;

Netroškimais žmogus pasidalina: jokiu, vienu, dviem ar trim Dievo požiūriais. Pavyzdžiui, gėrio kryptimis žmogus pasidalina dviem požiūriais, iš kurio asmens kyla gėris ir į kurį asmenį teka gėris.

Susiję su ženklų savybėm, su ketverybės lygmenų poromis.

Dvigubas atskyrimas

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

Trokšti betko

neDievas netrokšta betko, rupinasi kazkuo (lukesciu)

• Matematiniai įrodymo būdai: 0 Dievas; 1 morfizmas; indukcija; algoritmo konstravimas; substitucija; atvejų nagrinėjimas; konstravimas; 7 gerumas.
• Išdavos: 0 be lūkesčių; patenkina vidinius lūkesčius; patenkina laukinius lūkesčius; apeina vidinius lūkesčius; nepatenkina vidinių lūkesčių; nepatenkina laukinių lūkesčių; apeina laukinius lūkesčius; sprendžiasi.
• Dievas ramus, trokšta betko, o mes netrokštam betko, jaudinamės jauduliais: 0 ramybė; laimė; jaudulys; bjauresys; liūdesys; nuostaba; baimė; 7 įtampa.
• Veiklos: 0 atsiliepti; 1 įgalioti; užvesti; išsisakyti; pasitraukti; apibūdinti; pasipriešinti; sulaukti.
• Gėrio kryptys: 0 gera širdis; 1 geras žmogus; geras darbas; geras žodis; geras Dievas; gera dovana; gera savybė; gera naujiena.
• Gerumai: 0 nulybės gerumas; vienybės gerumas; dvejybės gerumas; trejybės gerumas; ketverybės gerumas; penkerybės gerumas; šešerybės gerumas; sepytnerybės gerumas.
• Jėzaus gerumai: 0 Jėzaus tikėjimas; 1 Jėzaus vidinis įsikabinimas; ką Jėzus pasieks; ką Jėzus galėtų veikti; Jėzaus noras keistis; Jėzaus pastovumas; Jėzaus išskyrimas; 7 Jėzaus tikslas (meilė?) (Palyginti su poreikius tenkinančiais dėsniais)
• Jėzaus bendravimai: 0 Jėzaus troškimas į kitų tikėjimą; 1 Jėzaus išorinis įsikibimas į jų vidinį įsikibimą; ką Jėzus gali veikti į ką jie pasieks; ką Jėzus veikia į ką jie galėtų veikti; Jėzaus atsisakymas keistis į jų sutikimą keistis; Jėzaus susidomėjimas į jų atsidavimą; Jėzaus atsiskyrimas į jų atskyrimą; 7 Jėzaus stiprybė į jų tikslą.

Lūkesčius atliepia jauduliai, o juos atliepia gėrio kryptys. Yra dvinarė lygtis "asmens papildinys tai aplinka", kaip kad gera valia atveria kelią gerai širdžiai.

Jėzus kalba į galimybę gėriui, tuomi rodo gerą valią. Gera valia, Jėzaus bendravimas išsako poras bene išsakančius gerumą ir blogumą, ryšį su tuo kas už mūsų ir sandarumą savyje.

Pirminiai jauduliai plečiami tikslinant lūkesčius. Pavyzdžiui, kada lūkestis yra neigiamas (užtat mums tolimas) ir patenkintas, tai mus užvaldo pyktis, o jei nepatenkintas, tai palengvėjimas (relief). Užtat pyktis ir susijaudinimas yra panašūs, kaip kad palengvėjimas ir nuostaba.

Viengubas atskyrimas.

Kaip turėtų būti -

Piktybiniai jausmai iškyla kada laukiam to, tikimės to, ko nenorim, vadinasi, mūsų lūkesčiai mums priešingi, nepageidautini. Nepageidautinais lūkesčiais išvengiame baimės ir pasibjaurėjimo. Tokiu atveju:

• jaudulį išgyvename pykčiu (kai artimas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
• linksmumą, pasitenkimą išgyvename panieka (contempt) (kai priešas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
• nuostabą išgyvename palengvėjimu (relief) (kai artimas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
• liūdesį išgyvename pagarba (respect) (kai priešas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
• įtampą išgyvename sielvartu (anguish) (kai laukiam ar pasiteisins)

Ar tai bene "minoriniai" jausmai, atitinkantys "mažorinius" jausmus? Kaip jie reiškiami muzika? Kaip muzika reiškia ūpus?

Trokšti visko

neDievas netrokšta visko, rupinasi niekuo (vertybe)

• apibendrintas, neišreikštas laipsnynas
• Dievas mylintis, trokšta visko, o mes nemylintys, netrokštam visko, turim vertybes.

Aštuongubis kelias. Bendrą laipsnyną išsako vienumo rūšys. Yra ir trinarė lygtis "Dievas yra X". Yra nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimas. Kaip vienumo rūšys susiję su vienybe ir nulybe?

Kertinė vertybė yra menamas Dievas, jį mums atstojanti sąvoka, kada neturime ryšio su juo, tad mums "pakankamas" Dievas, kuriuo galim vadovautis šiame pasaulyje.

Nulgubas atskyrimas.

Šešerybė: dvi trejybės.

Kaip renkasi -

įrodymų būdai:

• Dievas yra morfizmas - verčiau jis mąsto kaip aš - teesie šventas jo vardas
• Dievas yra indukcija - verčiau jis yra kaip aš - teateinie tavo karalystė
• Dievas yra algoritmo konstravimas - verčiau jis daro kaip aš - teesie tavo valia
• Dievas yra substitucija - ką tikiu tevykdau - kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
• Dievas yra atvejų atrinkimas - ką veikiu tepermąstau - atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiam savo kaltininkams
• Dievas yra konstravimas - ką mąstau tetikiu - neleisk mūsų gundyti

Reikėtų palyginti

Daugis, visybė, vienis?

linksniai:

• Dievas yra Dievas - tikėjimas
• Dievas yra vardininkas - verčiau jis daro kaip aš - dorybė
• Dievas yra naudininkas - verčiau jis mąsto kaip aš - žinojimas
• Dievas yra galininkas - verčiau jis yra kaip aš - susivaldymas
• Dievas yra įnagininkas - ką permąstau lai tikiu - ištvermė
• Dievas yra kilmininkas - ką tikiu lai darau - pamaldumas
• Dievas yra vietininkas - ką darau lai permąstau - broliškumas
• Dievas yra gerumas - meilė

Asmuo, daiktas, veiksmas?

dėsningumai:

• Dievas yra gyvybė, įsikibk ir laikysies - verčiau jis yra kaip aš - palaiminti liūdintys, jie bus paguosti
• Dievas yra saugumas, kaupk ir turėsi ką prarasti - verčiau jis daro kaip aš - palaiminti romieji, jie paveldės žemę
• Dievas yra bendravimas, taikykis ir būsi dalis bendrumos - verčiau jis mąsto kaip aš - palaiminti alkstantys, trokštanty teisybės, jie sulauks teisingumo
• Dievas yra vertė, rinkis gerą ir jausies gerai - ką darau lai permąstau - palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
• Dievas yra laisvė, rinktis geresnį ir jausies geriau - ką mąstau lai tikiu - palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
• Dievas yra pilnavertiškumas, rinktis geriausią ir jausies geriausiai - ką tikiu lai darau - palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais

Galimas, būtinas, esamas?

• Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
• Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.
• Aštuongubame kelyje aštuntame teiginyje "Dievas yra gerumas" išreiškiamas gyvenimas.
• Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
• Aštuongubo kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus: Dėsningumai atliepia poreikiams.
• Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubas kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

---

Užrašai

Netroškimas, pavyzdžiui, poreikia, nėra padalinimas, nes neaprėpia visko (nulinio ir septinto požiūrio) ir taip pat viską supranta tam tikroje aplinkoje. Tad tai verčiau yra aštuonerybės atvaizdas.

Vienumo ir savasties pasirinkimo pagrindimas.

• Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.
• Nežinojimas yra dvilypis ir išskiria žinojimą, tad atveria sąmoningėjimą. O žinojimas kaip toks yra vienalypis. Tiktai sąmoningas žinojimas (kodėl) prilygsta nežinojimui ir jį atskiria.
  • Dvilypumas. Dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.
• Poreikių laipsnynas sieja kūno poreikius ir proto poreikius
• Abejonės (linksniai?) sieja proto abejones (patinka, reikia, tikra) ir širdies abejones (keblu, protinga, teisinga)
• Lūkesčiai (įrodymo būdai?) sieja širdies lūkesčius? ir valios lūkesčius?
• Vertybės sieja? žmogaus valią ir Dievo valią?
• Ar iš tikrųjų Dievas nori? Būk tobulas - Aš esu...
• Ko iš tikrųjų Aš noriu? dvejonė - Dievo žvilgsnis į mane
• Kaip iš tikrųjų Tu nori? ramybė - atsiliepimas
• Kodėl iš tikrųjų Kitas nori? Dievas myli labiau negu patys mylime save
• Poreikių grandinė sieja kūną ir protą.
• Abejonės sieja protą ir širdį?
• Lūkesčiai sieja širdį ir valią?
• Vertybės sieja valią ir Dievo valią?

Netroškimai atitinkamais trejybės atvaizdais išreiškia savastį ir jo ribas. Užtat netroškimais galima rinktis tarp Dievo ir savęs.

• Poreikiuose savastį suprantame dvejopai, nulybės atvaizdo - tiesos - pagrindu, kaip suprantamą tiek pavidalu, tiek turiniu. O kaip su kitais netroškimais ir jų grandinėmis?
• Netroškimai apžvelgia galimybes išeiti už savęs: poreikių tenkinimais - neišeiname, abejonių dvejonėmis - viena kryptimi, lūkesčių gėrio kryptimis - dviem kryptimis, vertybių aštuongubu keliu - trimis kryptimis. Kaip suprasti vertybių pranokimą?
• Netroškimai reikalauja 0,1,2,3 požiūrių pagal išėjimo už savęs laipsnį kiek reikia sulaikyti
• Netroškimai išsako sąmoningumo lygmenis - veiksmus ir jų lygtis - kuriais išgyvenu padalinimus: poreikiai +0, abejonės +1, lūkesčiai +2, vertybės +3
• Vidury nakties pagalvojau bene apie Dievo ir žmogaus akis netroškimuose: trejybė atjaučia nulybę, vienybę, dvejybę; dvejybė atjaučia vienybę, nulybę; vienybė atjaučia nulybę ar kažką panašaus. Kaip suprasti?

Netroškimai išplečia trejybės rato išgyvenimą santvarkos galimybėse.

• (3+0) + 3=6 joks požiūris
• (3+1) + 3=-1 pridėjus vieną požiūrį
• (3+2) + 3=0 pridėjus du požiūrius
• (3+3) + 3=1 pridėjus tris požiūris
• 3+3=6 poreikiai
• 3+4=7 abejonės-dvejonės trejybė yra ketverybėje
• 3+5=0 lūkesčiai trejybė yra penkerybėje
• 3+6=1 vertybės trejybė yra šešerybėje
• Ką Dievo valia reiškia Tėve mūsų? Ar galima įžvelgti gerą valią ir išmintį taipogi. O gal Palaiminimuose ir šv.Petro raktuose į dangų?

4 aštuonerybės atvaizdai, netroškimai, sutampa su 4 nulybės atvaizdais

• tiesus - savarankiškumas - kūno poreikiai
• teisingas - užtikrintumas - proto abejonės
• pastovus - ramus - širdies lūkesčiai
• prasmingas - mylintis - valios vertybės

Nulybės atvaizdai grindžia mūsų santykius su tiesa. O Dievui įsijautus į mūsų santykį su tiesa, išsakomi troškimai, būtent mūsų kertine vertybe. Ar tai vyksta trijomis kalbomis?

• Netroškimų lygtys - 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1 - sąmoningumu išplečia padalinimus Dievu ir žmogumi, jų santykiu
• Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi netroškimais, žmogaus pasirinkimais Dievo vietoj savęs?
• Įprasta išmintis - pasaulio tiesa
• Neįprasta išmintis - širdies tiesa
• Sąmoninga išmintis - gyvenimas Dievo požiūriu - atjautos (Dievas išgyvena netroškimus)

---

---

Attach:DSCF7428-700.jpg Δ

---

---

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Ieškoti:

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC