Keturias apimtis suprasti kaip sferas: niekas = taškas {$S^0$}, kažkas = apskritimas {$S^1}, betkas = sfera {$S^2$}, viskas = hipersfera {$S^3$}.

• Valią ir aštuongubį kelią išsako {$S^3$} Hopf fibracija.
• Lūkesčius ir jaudulius išsako Mobijaus transformacijos apskritimu ant sferos nusakančios ribą tarp savasties ir pasaulio.
• Abejonės ir dvejonės išsakytinos apskritimu.
• Poreikiai išsakytini taškais.

Jėzus mokino neprisiekti savo galva. O tai gali reikšti, nesiremti savo proto galingumu ar pranašumu ar tobulumu. Nes negali pakeisti nė vieno plauko, kad jis būtų juodas ar baltas. O nesuskaičiuojami plaukai yra nesuskaičiuojamų nuodėmių palyginimas. Ir negaliu ištaisyti nė vienos nuodėmės, kad jos nebebūtų.

Netroškimai sieja pasąmonės ir sąmonės modelius (pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo) 0, 1, 2, 3 laidais.

• Kūno poreikiai išsako kaip pasąmonė žiūri atgal, sąmonė žiūri pirmyn, sąmoningumas išgyvena dabartį.
• Proto abejonės prideda vieną lygmenį, kuriuo supranta pasaulį. Pasąmonė supranta pasaulį; sąmonė supranta pasąmonę ir pasaulį; sąmoningumas supranta sąmonę, pasąmonę ir pasaulį.
• Širdies lūkesčiai prideda du lygmenis, kuriuo pasalyje išskiria save.
• Valios vertybės išskiria trys lygmenis, kuriais skiria pasąmonės atsakymą, sąmonės klausimą ir sąmoningumo tyrimą - aplinką.
  • Seka išsako kaip pasąmonė išgyvena atsakymus, vieną po kito. Medis išsako kaip sąmonė išgyvena klausimus, siauresnį (pasąmonės) ir platesnį (sąmonės). Tinklas išsako kaip sąmoningumas išgyvena tyrimus, skirdamas klausimą, atsakymą ir juos siejančią aplinką, kurią supranta kaip poslinkį.
    • Palyginti su Mindset standarto išsakytais pertvarkymų aptarimais.
    • Pasąmonė kartoja sąvoką; sąmonė apibendrina sąvokas; sąmoningumas išskiria skirtumą tarp sąvokų (apibendrinimo ir pavyzdžio).

Netroškimai išsako sąmoningumo supratimą 0,1,2,3 laidais, kaip sąmoningumas dalyvauja, kokiu skaičiumi laidų - lygmenų reiškiasi ... pasąmone ... pasąmone ir sąmone ... pasąmone, sąmone ir sąmoningumu.

Netroškimas, pavyzdžiui, poreikiai, nėra padalinimas, nes neaprėpia visko (nulinio ir septinto požiūrio) ir taip pat viską supranta tam tikroje aplinkoje. Tad tai verčiau yra aštuonerybės atvaizdas.

Netroškimas, pavyzdžiui, poreikia, nėra padalinimas, nes neaprėpia visko (nulinio ir septinto požiūrio) ir taip pat viską supranta tam tikroje aplinkoje. Tad tai verčiau yra aštuonerybės atvaizdas.

• Kaip suvokimo lygmenys reiškiasi netroškimais?
  • 4 netroškimus išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.

Lukštendamas netroškimų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

Netroškimais žmogus pasidalina: jokiu, vienu, dviem ar trim Dievo požiūriais. Pavyzdžiui, gėrio kryptimis žmogus pasidalina dviem požiūriais, iš kurio asmens kyla gėris ir į kurį asmenį teka gėris.

Tad dorovė išsakoma visais 4 lygmenimis, visais 3 protais. Tikslas yra atsisakyti proto ir gyventi dorove pačiu kūnu. Protai parengia kūną dorovei. Atjautomis atsisakome protų, pereiname iš netroškimų į Dievo troškimus, kuriais jis atjaučia mus.

Veikla ir dorovė

Netroškimai persako dorovę sąmoningumu.

• Kūno poreikiai persako 6+0=6 sąmoningu dalyvavimu 3+3=6.
• Proto abejonės persako 6+1=7 sąmoningu žinojimu 4+3=7.
• Širdies lūkesčiai persako 6+2=0 sąmoningu sprendimo 5+3=0.
• Valios vertybės persako 6+3=1 sąmoninga dorove 6+3=1.

Tad dorovė išsakoma visais 4 lygmenimis, visais 3 protais. Tikslas yra atsisakyti proto ir gyventi dorove pačiu kūnu. Protai parengia kūną dorovei.

Šie lygmenys yra susiję tiek su Dievo tyrimų lygmenimis, tiek su žmogaus tyrimų lygmenimis. Dievas veikia troškimais, o žmogus – netroškimais. Netroškimų sandaros derina Dievo ir žmogaus veiklas.

• Kaip suderinti proto mąstymą koks su pasąmonės mąstymu koks?

Netroškimai išsako ar, ką, kaip, kodėl veikiame, tad nusako dorovę.

• Kodėl veikiame - valia veikia vertybėmis, sutelkiančiomis į viską
• Kaip veikiame - širdis veikia lūkesčiais (Jėzus: esame viena), sutelkiančiomis į betką
• Ką veikiame - protas veikia abejonėmis, sutelkiančiomis į kažką
• Ar veikiame - kūnas veikia poreikiais, sutelkiančiais į nieką

Šie lygmenys yra susiję tiek su Dievo tyrimų lygmenimis, tiek su žmogaus tyrimų lygmenimis. Dievas veikia troškimais, o žmogus – netroškimais.

Ketverybės atvaizdus sieja

• nulybė: poreikių tenkinimus
• dvejybė: abejonių dvejones
• ketverybė (dvi dvejybės): lūkesčių jauduliai
• šešerybė (trys dvejybės): aštuongubas kelias

Netroškimas sieja du ketverybės atvaizdus, pažinovo ir pažintojo. Sieja pasąmonę ir sąmonę, kūną ir dvasią. Juos sieja jokiu laidu (kūno poreikių tenkinimais), vienu laidu (proto abejonių dvejonėmis), dviem laidais (širdies lūkesčių jauduliais) arba trimis laidais (valios vertybių klausimais).

Keturi netroškimai yra keturi tiltai tarp dviejų ketverybės atvaizdų, pažinovu ir pažintuoju. Juos sieja laidais: jokiu, vienu, dviem, trim. Netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai, nors pati aštuonerybė, siejanti ketverybę ir požiūrių lygtį, prieštarauja sau. Tad netroškimai taipogi turėtų būti susiję su keturiais nulybės atvaizdais - tiesa, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu - kurie apibūdina jokį laidą, vieną laidą, du laidus ir tris laidus. Dievas glūdi tuose laiduose ir veikia būtent jais, sieja ketverybės atvaizdus. Tas Dievo vaidmuo, jo gerumas, išryškėja atjautomis, kuriomis Dievas yra geras, tai yra, vieno lygmens Dievas yra kito lygmens gerumas, tad kartu yra tarpas.

Keturi netroškimai yra keturi tiltai tarp dviejų ketverybės atvaizdų, pažinovu ir pažintuoju. Juos sieja laidais: jokiu, vienu, dviem, trim. Netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai, nors pati aštuonerybė, siejanti ketverybę ir požiūrių lygtį, prieštarauja sau. Tad netroškimai taipogi turėtų būti susiję su keturiais nulybės atvaizdais - tiesa, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu - kurie apibūdina jokį laidą, vieną laidą, du laidus ir tris laidus. Dievas glūdi tuose laiduose ir veikia būtent jais, sieja ketverybės atvaizdus.

Keturi netroškimai yra keturi tiltai tarp dviejų ketverybės atvaizdų, pažinovu ir pažintuoju. Juos sieja laidais: jokiu, vienu, dviem, trim. Netroškimai yra keturi aštuonerybės atvaizdai, nors pati aštuonerybė, siejanti ketverybę ir požiūrių lygtį, prieštarauja sau. Tad netroškimai taipogi turėtų būti susiję su keturiais nulybės atvaizdais - tiesa, betarpiškumu, pastovumu, prasmingumu - kurie apibūdina jokį laidą, vieną laidą, du laidus ir tris laidus.

• Įprasta išmintis - pasaulio tiesa
• Neįprasta išmintis - širdies tiesa
• Sąmoninga išmintis - gyvenimas Dievo požiūriu - atjautos (Dievas išgyvena netroškimus)

4 aštuonerybės atvaizdai, netroškimai, sutampa su 4 nulybės atvaizdais

• tiesus - savarankiškumas - kūno poreikiai
• teisingas - užtikrintumas - proto abejonės
• pastovus - ramus - širdies lūkesčiai
• prasmingas - mylintis - valios vertybės

Nulybės atvaizdai grindžia mūsų santykius su tiesa. O Dievui įsijautus į mūsų santykį su tiesa, išsakomi troškimai, būtent mūsų kertine vertybe. Ar tai vyksta trijomis kalbomis?

• Netroškimų lygtys - 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1 - sąmoningumu išplečia padalinimus Dievu ir žmogumi, jų santykiu
• Kaip gyvenimo lygtis reiškiasi netroškimais, žmogaus pasirinkimais Dievo vietoj savęs?

Attach:DSCF7428-700.jpg Δ

• 3+3=6 poreikiai
• 3+4=7 abejonės-dvejonės trejybė yra ketverybėje
• 3+5=0 lūkesčiai trejybė yra penkerybėje
• 3+6=1 vertybės trejybė yra šešerybėje
• Ką Dievo valia reiškia Tėve mūsų? Ar galima įžvelgti gerą valią ir išmintį taipogi. O gal Palaiminimuose ir šv.Petro raktuose į dangų?

• Netroškimai apžvelgia galimybes išeiti už savęs: poreikių tenkinimais - neišeiname, abejonių dvejonėmis - viena kryptimi, lūkesčių gėrio kryptimis - dviem kryptimis, vertybių aštuongubu keliu - trimis kryptimis. Kaip suprasti vertybių pranokimą?
• Netroškimai reikalauja 0,1,2,3 požiūrių pagal išėjimo už savęs laipsnį kiek reikia sulaikyti
• Netroškimai išsako sąmoningumo lygmenis - veiksmus ir jų lygtis - kuriais išgyvenu padalinimus: poreikiai +0, abejonės +1, lūkesčiai +2, vertybės +3
• Vidury nakties pagalvojau bene apie Dievo ir žmogaus akis netroškimuose: trejybė atjaučia nulybę, vienybę, dvejybę; dvejybė atjaučia vienybę, nulybę; vienybė atjaučia nulybę ar kažką panašaus. Kaip suprasti?

Netroškimai išplečia trejybės rato išgyvenimą santvarkos galimybėse.

• (3+0) + 3=6 joks požiūris
• (3+1) + 3=-1 pridėjus vieną požiūrį
• (3+2) + 3=0 pridėjus du požiūrius
• (3+3) + 3=1 pridėjus tris požiūris

Netroškimai atitinkamais trejybės atvaizdais išreiškia savastį ir jo ribas. Užtat netroškimais galima rinktis tarp Dievo ir savęs.

• Poreikiuose savastį suprantame dvejopai, nulybės atvaizdo - tiesos - pagrindu, kaip suprantamą tiek pavidalu, tiek turiniu. O kaip su kitais netroškimais ir jų grandinėmis?

• Kaip netroškimai susiję su neigiamais įsakymais?

• Poreikių grandinė sieja kūną ir protą.
• Abejonės sieja protą ir širdį?
• Lūkesčiai sieja širdį ir valią?
• Vertybės sieja valią ir Dievo valią?

• Poreikių laipsnynas sieja kūno poreikius ir proto poreikius
• Abejonės (linksniai?) sieja proto abejones (patinka, reikia, tikra) ir širdies abejones (keblu, protinga, teisinga)
• Lūkesčiai (įrodymo būdai?) sieja širdies lūkesčius? ir valios lūkesčius?
• Vertybės sieja? žmogaus valią ir Dievo valią?
• Ar iš tikrųjų Dievas nori? Būk tobulas - Aš esu...
• Ko iš tikrųjų Aš noriu? dvejonė - Dievo žvilgsnis į mane
• Kaip iš tikrųjų Tu nori? ramybė - atsiliepimas
• Kodėl iš tikrųjų Kitas nori? Dievas myli labiau negu patys mylime save

Vienumo ir savasties pasirinkimo pagrindimas.

• Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas leidžia jų apimtims plėtotis. O tai yra sąmoningėjimas.
• Nežinojimas yra dvilypis ir išskiria žinojimą, tad atveria sąmoningėjimą. O žinojimas kaip toks yra vienalypis. Tiktai sąmoningas žinojimas (kodėl) prilygsta nežinojimui ir jį atskiria.
  • Dvilypumas. Dvilypis požiūris glūdi būtent mūsų išgyvenimuose, būtent mūsų brandoje. Dvilypis požiūris yra atsitokėjus, žiūrint iš šalies, nes tuomet matosi tiek pradžia, tiek pabaiga. O išgyvenant virsmą, užmirštame ištakas ir lieka vienareikšmiškas pasaulio požiūris. Tad svarbu vis prisiminti ir pripažinti ištakas, visko aplinkybes.

2022.10.17 A: Kaip netroškimai įvairiai sieja požiūrio lygtį ir trejybės ratą?

D: Trejybės ratu išgyvenami asmenys ir už jo Dievas, joks asmuo. O požiūrio lygtimi išgyvename Dievą, jo veiklą. Asmenys yra Dievo nebuvimo sąlygos. Tose sąlygose visgi yra ryšys tarp trejybės rato, kuriuo išgyvenami asmenys ir požiūrio lygties, kuria Dievą išgyvename tiesiogiai. Vertybės išsako visą trejybės ratą trimis poslinkiais. Lūkesčiai išsako tris paskirus trejybės rato poslinkius, tai trys jausmų matai, tai trys pagrindai šventųjų vertybių sąstatom. Abejones išsako tris trejybės narius, tai požiūrio ir padėčių saitai. O poreikiai išsako buvimą būklėje, trejybės rate, be poslinkio. Tad tai yra trejybės rato atvaizdų pagrindai.

2022.10.08 A: Kaip ištirti ir suprasti netroškimus?

D: Reikia suprasti kodėl Dievas trokšta ir kodėl žmogus netrokšta. Dievas trokšta išeidamas už savęs į save, pranokdamas save ir savo buvimą, išeidamas į būtinumą ir nebūtinumą. Tuo tarpu žmogus turi pirma save susirasti ir pažinti. Tad netroškimai yra savasties lygmenys, kuriais žmogus gali vis sąmoningiau suprasti save, užtat yra keturi netroškimai. Žmogui yra paprasta, jisai savaime skiriasi nuo Dievo už santvarkos trokštančio nieko. Tačiau ko labiau Dievas veržiasi į žmogų, to tiksliau žmogus turi išsiskirti nuo Dievo, pirma vienu vaidmeniu, toliau dviem, galiausiai trim. Pirmiausia Tėvu, paskui Tėvu ir Sūnumi, galiausiai Tėvu, Sūnumi, Dvasia. Kiekvienu atveju išsiskiria žmogaus sąlygiškumas ir Dievo besąlygiškumas. Dievu paaiškėja žmogaus galimybė pranokti save ir tos galimybės susiveda į žmogaus sąmoningumą. Tad kiekviename netroškime suprask kaip išsiskiria sąlygiški žmogaus vaidmenys ir besąlygiški Dievo vaidmenys. Ir tai įžvelgsi sąmoningumo lygtyse. Tad ieškok ryšio tarp padalinimų ir netroškimų.

• lūkesčiai - gyventi teigiamais jausmais, tikėtis ir laukti to, ko iš tikrųjų trokštame; keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę

Netroškimus atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?

Netroškimai yra tiesiogiai naudingi mūsų gyvenimui. Jie mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O atjautos naudingos netiesiogiai. Atjautos leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o netroškimais požiūrį priimti, išgyventi. Atjautos tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

Valios ženklų rūšys

Aš esu savo valia, jinai yra. O visa kita yra jos ženklai, tai kas atrodo: širdis, protas, kūnas.

Nulinis teiginys - Dievo troškimas

• Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
• Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
• Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
• Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

Dviprasmybės

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

• Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
• Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
• Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
• Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Santykis su santvarka

• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis
• Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
• Lūkesčiai - klausytis ir klausti
• Vertybės - nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe

Išvirkštiniai suėjimo pagrindai

Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.

• Dvasia sueina valios
• Sandara sueina širdys
• Atvaizdais sueina protai
• Vieningumais sueina kūnai.

Amžinas gyvenimas

Amžinas gyvenimas

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:

• amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
• išmintį (dvejonėmis)
• gerą valią (jauduliais)
• Dievo valią (vertybiniais klausimais)

Širdies ir pasaulio tiesos

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas

• Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
• Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
• Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
• Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

Sąmoningumo lygtys

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys

• Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
• Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
• Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
• Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.

Rinkti Dievą vietoj savęs

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti pasirinkdami, ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:

• poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
• abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
• lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
• vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę

Atsiliepdami

• į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu,
• į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu,
• į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais,
• į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.

Dievas ir savastis

Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.

• Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
• Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
• Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
• Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Mūsų santykis su Dievu už santvarkos

• Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.

Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens

Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.

• Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
• Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
• Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
• Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

Troškimai-netroškimai ir nežinojimai-žinojimai

Troškimus papildo žinojimai

• Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
• Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
• Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
• Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

Kampai

Sąmoningumo lygtys

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys

• Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
• Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
• Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
• Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.

Širdies ir pasaulio tiesos

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas

• Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
• Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
• Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
• Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

Amžinas gyvenimas

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:

• amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
• išmintį (dvejonėmis)
• gerą valią (jauduliais)
• Dievo valią (vertybiniais klausimais)

Nulinis teiginys - troškimas

• Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
• Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
• Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
• Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

Paskirų netroškimų tikslai

• Netrokšta nieko - pranokti savo poreikius, rūpintis kitų poreikiais arba tiesiog būti tobulam, rinktis Dievu pagrįstą amžiną gyvenimą vietoj savimi pagrįsto šiaip gyvenimo
• Netrokšta kažko - išsilaisvinti iš visokiausio smegenų plovimo, gyventi mąsliai, protingai, išmintingai
• Netrokšta betko - sveikai atsiliepti į savo jausmus, vaisingai veikti, kalbinti gerą valią kituose
• Netrokšta visko - susisiekti su Dievu, nusileisti Dievui

• Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
• Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
• Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
• Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

Kūno netroškimas sieja jokią įvestį ir jokią išvestį.

• Proto netroškimas sieja 1 įvestį (padėtį) ir 1 išvestį (požiūrį).
• Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas.
• Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis.

Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:

• Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
• Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
• Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
• Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.

Aplinkybės

• Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
• Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
• Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
• Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.

Valios ženklų rūšys

Santykis su santvarka

• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti, klausytis

• Lūkesčiai - klausytis ir klausti
• Vertybės - nesiklausyti ir neklausti - tarpas tarp jų - būti savimi, vadovautis savo vertybe

Paskiri netroškimai

• Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.

Santykis tarp Dievo už santvarkos ir Dievo santvarkoje

Mūsų santykis su Dievu už santvarkos

Troškimus papildo žinojimai

• Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo
• Dvejonės - laisvumas vienu požiūriu.
• Jauduliai dviem
• Aštuongubas kelias trim.

Laisvumas primena kalibracines teorijas.

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

Suėjimo pagrindai

Nulinis teiginys - troškimas

• Kodėl trokštu - Dievas mus mylintis labiau negu mes patys mylime save

Laipsnynai

Dviprasmybės

Rinkti Dievą vietoj savęs

• vertybės - pranokti, išryškinti, patikslinti savo vertybę

Asmenų skaičius - Dievo asmenys

• Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
• Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
• Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
• Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).

Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara.

• Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdą santvarkoje ir už santvarkos.
• Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
• Abejonės - vienas asmuo.
• Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
• Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

• Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis).
• Netroškimas išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (kokio pobūdžio?).

Atsisakome savęs vardan septintojo požiūrio asmens

Amžinas gyvenimas

Širdies ir pasaulio tiesos

Širdies ir pasaulio tiesų patikrinimai - netroškimai išskiria širdies ir pasaulio tiesas

• Kūno poreikių tenkinimas: Širdies tiesa veda į pasaulio tiesą bet ne atvirkščiai.
• Proto abejonės, dvejonės: Galime išmokti pasaulio tiesą iš pavyzdžių, širdies tiesos neišmoksime, privalome jau žinoti.
• Širdies jauduliai, ramybė: Jaudinasi tasai, kuris yra tiesas supainiojęs.
• Valios vertybės, klausimai: Širdies tiesa rūpinasi platesniu klausimu.

• Ar keturi patikrinimai, kuri širdies tiesa ir kuri pasaulio tiesa, susiejami su keturiais netroškimais?

Brėžinyje balti rutuliukai išreiškia trejybę, ketverybę, penkerybę, šešerybę. Tai bene išsako Dievo vaidmenį.

Dievas prisiima nulinio laipsnio vaidmenį (kaip nulybė, vienybė, dvejybė ar trejybė). Šiuos vaidmenis galima suprasti kaip Kodėl, Kaip, Koks:

• nulybė (Aš esu...)
• vienybė - kodėl (dvejonės)
• dvejybė - kodėl, kaip (gėrio kryptys)
• trejybė - kodėl, kaip, koks (ženklų savybės, aštuongubas kelias)

Štai sandaros, kuriomis Dievas atjaučia, įsijaučia, įsiterpia. Panašiai, Dievas kalbose įsijaučia ženklų savybėmis.

Savastis: kūnas, protas, širdis, valia

Troškimai-netroškimai X apimtys'

Netrokšta apimčių

• Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

Nulybės atvaizdai, trejybės atvaizdai, laipsnynas

0, 1, 2, 3 kampai

Dalyvaujančių požiūrių skaičius (nuo 0 iki 3) nustato gyvumo laipsnį, atjautos lygį, sąmoningumo lygį. Šie kampai susiejami su mūsų pasirenkamais požiūriais, mums tuos požiūrius priskiria.

Netroškimai savo teiginiais apžvelgia 8 padalinimus:

• Aštuongubas kelias trim kampais.

Sąmoningumo lygtys

• Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
• Netrokšta kažko - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
• Netrokšta betko - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
• Netrokšta visko - linking up with God, defering to God

Keturi netroškimai

Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)

Troškimai (Dievas santvarkoje gerumas) - nulybės atvaizdai (Dievas už santvarkos)) - laipsnynai (iš Dievo į gerumą)

• Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa.
• O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais).
• O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Sustatyti sąlygose esančiųjų galimybes

Sustatyti mūsų galimybes

• Netroškimas išsako ką sąlygose esančiam reiškia apimtis dvasiai jos nepriėmus. Sąlygose esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai, kad jisai pats gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.

2022.10.07 A: Koks yra troškimų tikslas ir koks netroškimų tikslas?

D: Apimtys išreiškia sąlygas. Troškimai jas sieja su tuo kas už sąlygų, su dvasia. Troškimai išsako kaip dvasia priima apimtį. O netroškimai išsako ką reiškia ta apimtis dvasiai jos nepriėmus, ką tai reiškia sąlygose esančiam. Tasai esantysis yra troškimo galimybėje ir tai išsako jo netroškimai. Ir būtent tame netroškime atsiveria jojo galimybėmis, kuriomis jisai gali gyventi kitais arba Dievu, taip kad dvasia gali iškilti būtent jame, būtent jo troškimu.

Sustatyti mūsų santykius su kitais

• Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
  • We are different from others, but they may not be different from us! Although we do not wish, yet others may wish through us. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
• Atverti septintąjį požiūrį.
  • For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
• Sutapatinti žvilgsnius (ar požiūrius)

Sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?

• Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
  • The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Netroškimų tikslai

• Sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?
• Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas
• Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.
  • For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).
• Leisti kitiems matyti mūsų akimis.
  • We are different from others, but they may not be different from us! Although we do not wish, yet others may wish through us. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.
• Suderinti mūsų santykius su kitais
  • When others view themselves through our eyes, then they may be the same as us. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.
  • When we view ourselves through the eyes of others, then they are different from us. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.
  • (Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)
• Atskirti ir suderinti amžino gyvenimo ir gyvenimo požiūrius, kad galėtų sutapti
  • The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.
• Leisti požiūriui matyti save mūsų dėka.
  • Leisti mums matyti tam tikru požiūriu ir būti jo matomais.
  • Dievo ir žmogaus požiūrių grandinė sieja kaip Dievas mato mūsų akimis ir mes matome Dievo akimis.
• Išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas?
  • Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.
• Išsako kaip Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti
  • Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
  • Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
  • Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
  • Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
  • Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
  • O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
  • Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
  • Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
  • Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Paskirų netroškimų tikslai

• Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais, ne tik savimi
• Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
• Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę

Netroškimų tikslai

Netroškimų tikslas yra sustatyti galimybes išsiaiškinti ar, koks, kaip, kodėl Dievas iškyla kuomet nėra santykių su juo?

Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas

• Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?

• Netroškimai yra visko neturėjimas santykių su Dievu, būtent tam tikroje apimtyje.

Troškimai ir netroškimai

| santykiai su savimi || neriboti || riboti || ||

• Veiksnys +1 sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.

• Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.

• Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
• Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

• Žmogaus netroškimai yra Dievo troškimų papildinys, priešingybė.

• Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai.

Netroškimai išsako mūsų gyvenimą sąlygose ir galimybes jas pranokti

Gyvenimas sąlygose

• Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
  • Netroškimai nusako žmogaus būklę.
  • Netroškimus vadindavau dilemmas, reikalais.
  • Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
  • Netroškimus išreiškia visaregis.
  • Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.

Galimybė pranokti sąlygas

• Netroškimai mums išsako amžiną gyvenimą.
  • Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
  • Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.
  • Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
  • Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
  • Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
  • Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
  • Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

2022.10.01 A: Kaip netroškimai išreiškia amžino gyvenimo klodus?

D: Netroškimai apibrėžia apimtį iš kurios trokštama ir apibrėžia jos santykį su trokštamuoju. O apimtis keičiasi, prasiplečia trokštamasis ir jame atsiveria asmenys - Aš, Tu, Kitas - kartu su kuriais trokštama požiūriais, o Dievas kartu su jais, jokiu požiūriu. Tad laipsnynas nusako trokštančiojo apimtį, jo tris santykius savyje ir tris santykius su trokštamuoju. Troškimai išplečia netroškimus. Netroškimuose glūdi septintasis požiūris kuriuo trokštamasis gali tarnauti trokštamajam, jo asmenims, juos palaikyti, jais gyventi amžinai. Tad netroškimai atitinkančiais amžino gyvenimo klodais palaiko asmenis.

• Netroškimai yra nepritarimai, pritarimų neigimai, troškimų neigimai.

Trejybės atvaizdai grindžia laipsnynus. Laipsnynus antra pusė grindžia sekantį laipsnyną (kūno, proto, širdies, valios). Pavyzdžiui, vertė-laisvė-pilnavertiškumas grindžia protą, keblumas-protingumas-teisingumas grindžia širdį, ir kas grindžia valią?

• Koks suvokimo lygmenų vaidmuo netroškimuose?
  • 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
• Koks trejybės atvaizdų vaidmuo netroškimuose?

Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. Laipsnį nusako įvestų kampų skaičius: 0 poreikiams, 1 abejonėms, 2 lūkesčiams, 3 vertybėms-išbandymams. Tai bene nusako kiek sutrukdyta pirminė simetrija siejanti trejybės atvaizdas santvarkoje ir už santvarkos.

• Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
• Abejonės - vienas asmuo.
• Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
• Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Paskiri netroškimai

Poreikiai

• Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Lūkesčiai

• Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.

Asmenų skaičius - Dievo asmenys

Aplinkybės

• Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.
• Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
• Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
• Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.

• Buvimas, veikimas, mąstymas grindžia vertybę (aprėpties pranokimą), tad Dievo valios santvarką: aštuongubą kelią.
• Vienis, visybė, daugis grindžia lūkestį (rasti pastovumą), tad geros valios santvarką: lūkesčius ir jaudulius.
• Daiktas, eiga, asmuo grindžia abejonę (betarpišką dėmesį), tad išminties santvarką: abejones ir dvejones.
• Būtina, tikra, galima grindžia poreikį (nenuslepiamumą - turinio ir raiškos atitikimą), tad amžino gyvenimo santvarką: poreikius ir jų tenkinimus.

• Poreikiai - mechaniški - joks asmuo.
• Abejonės - vienas asmuo.
• Lūkesčiai - du asmenys sutampa.
• Vertybės - trys asmenys susiję. Yra tarpininkas: Aš (Aš) arba Tu (Aš, Tu) arba Kitas (Aš, Tu, Kitas).

Poreikius suprasti keturiomis terpėmis, be asmens, be Dievo.

Jauduliai išreiškia tapatumus. O lūkesčiai juos išsako gėrio kryptimis. O gera valia išreiškia kalbėjimu į gerumą.

2022.08.09 A: Kaip įžvelgti požiūrių skaičių netroškimų atsiliepimuose - jokį požiūrį poreikių tenkinimuose, vieną požiūrį dvejonėse, du požiūrius gėrio kryptyse, tris požiūrius vertybiniuose klausimuose?

D: Tai yra klausimų skaičius. Tenkinant poreikius tėra atsakymas, nėra jokio klausimo. Dvejonėse veikia vienas klausimas, gėrio kryptimis du klausimai, o vertybiniais klausimais veikia trys. Klausimai sieja asmenis ir jų būkles, tad klausimų skaičius atspindi asmenų skaičių ir jų santykį.

Dvasios priėmimas yra įvairių laipsnių, atitinkamai iškyla netroškimo sandara. The degree is given by the number of vantage points that it introduces: 0 for needs, 1 for doubts, 2 for expectations, 3 for trials. Perhaps this gives the amount of disruption to the original symmetry between the representation of the threesome within and without system.

• Žmogaus netroškimai tai išgyvenimai, tuo pačiu suvokimai. Tai Dievo troškimų papildinys, priešingybė.

2022.05.19 A: Kaip žmogaus netroškimas nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

2022.05.20 A: Kaip nusakyti netroškimus?

D: Netroškimai yra žmogaus atsakai į mano, Dievo troškimus. Žmogus laikosi tam tikros mano išėjimo už savęs pakopos. Jisai laikosi žinojimu, tad mane supranta kaip nežinojimą. O aš veržiuosi troškimu, tad jį suprantu kaip netroškimą. Tad nustatyk ryšį tarp troškimo ir žinojimo kiekvienoje apimtyje, kaip kad tavo parodoje "Išmąstyk".

A.: O kaip su atliepimais?

D: Žinojimas ir nežinojimas atveria jums laisvę pasirinkti kuo gyventi, savimi ar manimi. Tas laisvės atvėrimas yra atliepimas, o jį galima išgyventi Dievu ar savimi, tad išmąstyk, įžvelk šį pasirinkimą.

2022.05.19 A: Kaip žmogaus netroškimas? nusako Dievo išėjimo už savęs pakopą?

D: Dievas trokšta, jisai palaipsniui atsiskleidžia savo apimtimis, kas jam svarbu, kas jam rūpi, kur jo dėmesys. Netroškimu žmogus tiesiog yra toje apimtyje ir joje gyvena. Žmogus yra susivokiantis atitinkamame suvokimo lygmenyje, atitinkamoje apimtyje. Netroškimas išsako kaip susivokiantį žmogų ir suvokiantį Dievą sieja bendrai suvokta Dvasia. O ta Dvasia yra tiek už santvarkos, tiek santvarkos gelmėse, Kitame, bendrame žmoguje. Tad netroškimu žmogus laukia Dievo ir renkasi Dievą vietoj savęs. Netroškimai išryškina šį pasirinkimą.

2022.05.18 A: Kodėl Dievas trokšta, o žmogus netrokšta?

D: Aš myliu, aš jus palaikau, tad aš išverčiu save, aš tampu savo papildiniu. O jūs iškylate, jūsų nebuvo, tad jūs laikotės savo pusės. Aš jūsų trokštu, o jūs savęs netrokštate, o tiesiog save pažįstate užtat savimi liudijate. Aš trokšdamas jūsų klausiu, o jūs netrokšdami, o žinodami atsakote.

Netroškimų sandoros

• Išnagrinėti septintuosius požiūrius, kaip juose slypi nulgubas, viengubas, dvigubas, trigubas požiūris, atitinkami asmenys.

• Netroškimai išplečia Dievo troškimus taip kad prisideda gerumas, septintas požiūris, Dievas santvarkoje.

• Poreikiai išreiškia troškimą ne vienu asmeniu (netroškimas nieko)
• Abejonės išreiškia troškimą vienu asmeniu (Dievu Tėvu)
• Lūkesčiai išreiškia troškimą dviem asmenimis (Dievu Tėvu ir Dievu Sūnumi)
• Vertybės išreiškia troškimą trimis asmenimis (Dievu Tėvu, Dievu Sūnumi ir šventąja Dvasia).

• Koks aštuonerybės vaidmuo netroškimams bendroje sandaroje?

• Ar trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui?
• Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

Aštuonerybė

• Koks netroškime ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?

• Ar yra benarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

Dievo ir žmogaus akys

• Koks plazdenimo vaidmuo, plazdenimas tarp santykio su savimi ir su Dievu, ir kaip keičiasi tos prarajos atstumas?

Dvejybė

• Kaip ir kokiuose lygmenyse vyksta teigiamo ir neigiamo atskyrimas?

Trejybė

• Kaip trejybė susijusi su pažinimo lauku?
• Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
• Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
• Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.

Ketverybė

• Kur sudėlioti ir kaip suprasti klausimus Kodėl? Kaip? Koks? ir atsakymus Ar! Koks! Kaip! Ir kaip juos sukeisti, persukti?

Šešerybė

• Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?

Laipsnynai

• Koks laipsnynų vaidmuo?
• Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?

Septintasis požiūris

• Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
• Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
• Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?
• Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?

• Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?
• Ar yra benarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.
• Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.

• Ar trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui?
• Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

• Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
• Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
• Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?

• Kaip nulinis požiūris, Dievo požiūris, susijęs su žmogaus požiūriu? (Turint mintyje, kad visaregis išsako žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį į Dievo požiūrį į žmogaus požiūrį.) Kaip tai susiję su požiūriu į Nieką?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris tarpusavyje susiję?
• Kaip nulinis požiūris ir septintasis požiūris susiję su Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimu?

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui.

• Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?

• Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.

• Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
• Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
• Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
• Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
• Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?

• Kaip suprasti septintąjį požiūrį?
• Kaip septintasis požiūris išreiškia trejybę?
• Kaip septintasis požiūris susijęs su nulybe?

Nulinis požiūris

• Nulinį požiūrį galime suprasti kaip Dievo balsą, nulybės atvaizdo balsą.

• Netroškimai nusako žmogaus būklę.

• Nebūtinas, Dievas, Aplinkybės, Klausimai

• Troškimai, Išgyvenimo apytaka, Atjautos
• Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Nebūtinas, Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Klausimai

Netroškimų tikslas

• Koks yra kitų žmonių vaidmuo?

Netroškimų bendra sandara

• Koks aštuonerybės vaidmuo bendroje sandaroje?

• Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
• Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.

• Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
• Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?

Netroškimų sandoros

• How do the injections work? What is their mechanics?
• Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
• Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?

Atliepimai

• What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?

• What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?

Netroškimų santykiai su sandaromis

• Koks ryšys tarp veiksmo +3 ir netroškimo?
• Koks ryšys tarp veiklos ("reaching out", pasikartojimo ir t.t.) ir netroškimų?

• Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Dievo branda pasireiškia:

• Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
• Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
• Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

• Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.
  • Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
  • Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
  • Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.
  • Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.

Kas yra netroškimai

• Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.

• Netroškimai Dievui išsako Dievo būtinumą.

• Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.

• Netroškimai mums išsako amžiną gyvenimą.

• Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.

• Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.

• Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.
• Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

• Netroškimai išsako šešerybę keturiais sąmoningumo lygmenimis: 6+0=6=3+3, 6+1=-1=4+3, 6+2=0=5+3, 6+3=1=6+3.

Kas yra

• Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Kiekviena santvarka susitelkia apie nepatenkintą troškimą, tad atspindi tikslą, kuriuo galime jį pažinoti. Kai visapusiškai renkame, apžvelgiame, išnagrinėjame savo asmeniškus išgyvenimus, pamatome, kad jie išreiškia vieną iš šių ketverių santvarkų. Suprantame skirtumus tarp šių santvarkų suprasdami jų tikslus, kuriems tarnauja.

• Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

• Netroškimais sutampame su Dievu. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
• Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
• Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
• Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
• Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
• Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.

• Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

• Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.

• Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.

• Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai.

• Troškimai yra atsitokėjimai, netroškimai yra įsijautimai.

• Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.

• Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.

• Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.

• Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.
  • Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

• Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
  • Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
  • Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
  • Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
  • Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
  • Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
• Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
  • Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
  • Netroškimais išsireiškia asmuo Tu siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
  • Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
  • Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

• Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
• Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.

• Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.
  • Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

• Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.

• Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.
  • Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.
  • Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
  • Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
• Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
  • Netroškimus vadindavau dilemmas, reikalais.
  • Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)
  • Netroškimus išreiškia visaregis.

• Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.

Netroškimai apžvelgia padalinimus:

• Poreikių tenkinimas jokiu kampu
• Dvejonės vienu kampu
• Jauduliai dviem kampais
• Aštuongubas kelias trim kampais.

• Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.

• Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).

• Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

• Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
  • Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
  • Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.
  • Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
  • Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.

• Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.
• Netroškimai išsako tai, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.

• Netroškimai, tai mūsų savastis.
  • Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs.
  • Netroškimai išsako dvigubą savastį, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.
  • Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
  • Netroškimai yra riboti santykiai su savimi.
  • Netroškimai yra save patvirtinantys.

• Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.
  • Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
  • Netroškimais išsireiškia asmuo Tu siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
  • Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
  • Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.

• Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Šešis požiūrius išgyvena žmogus, septintas požiūris yra bendras, aštuntas yra Dievas požiūris. Jie išreiškia mūsų nuojautą, tarsi gyventumėme name, kurio visi kambariai mums pažįstami, tačiau jų yra per daug vienu metu protu aprėpti.
• Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. Jie išreiškia mūsų santykį su Dievu, su visuma, taip kad galėtumėme atitinkamai save pažinti ir taikyti.

• Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.

• Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.
• Dievas trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.

Apimčių papildiniai

• Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Apimtis ir jos papildinys

• Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.
• Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
• Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

Suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.

• Dvasia sueina valios
• Sandara sueina širdys
• Atvaizdais sueina protai
• Vieningumais sueina kūnai.

• trejybė poreikiai 3+3=6
• ketverybė abejonės 4+3=-1
• penkerybė lūkesčiai 5+3=0
• šešerybė vertybės 6+3=1

• Netroškimai nusako skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės.

• Poreikiais pasąmonė ir sąmonė yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami.
• Dvejonės jas išskiria.
• Lūkesčiais ir jauduliais tas skirtumas didėja - atsiranda dėmesio apytaka.
• Galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.

• Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
• Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.

• Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.

Yra vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas nesusivedimų.. Yra bene šeši nesusivedimai ir juos sustato ženklų savybės.

• Nesusivedimus bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas").
• Jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo").
• Aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui").

• Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė.

• Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

• Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).
• Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
• Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Apimties papildinys

• Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.
• Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

• Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

• Aštuongubo kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus: Dėsningumai atliepia poreikiams.
• Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubas kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

• Netroškimai yra taip sustatyti, kad Dievas save mato mūsų akimis, vadinas, Dievas mato mūsų akimis, o mūsų akys mato Dievo akimis. Abu žvilgsniai yra tame pačiame lygmenyje. Netroškimai yra santvarkos, kurios mus atveria tokiam žvilgsniui, tokiam stebėjimui, patikrinimui.

• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
• Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti

Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.

• Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.

Netroškimas atveria septintąjį požiūrį.

• For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise for the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

• We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.

Bendra sandara išsako Dievo ir gyvenimo požiūrius. (Baltus apskritimus).

• Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Netroškimai išsako gyvenimo atjautą Dievui ir Dievo atjautą gyvenimui. (Pilkus apskritimus).

• They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.
• Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.
• Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).

• Netroškimas yra tai kas bendra aplinkybei ir nulybės atvaizdui.

Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.

• Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga.

Kiekviename netroškime yra:

• A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
• A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
• The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
• Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
• Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

Atliepimas yra pasirinkimas tarp aplinkybės (pasaulio atsakymo) ir nulybės atvaizdo (širdies atsakymo).

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

• Koks yra kitų žmonių vaidmuo?
• Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

Dievas ir žmogus bando vienas kitą suprasti

• Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.
• Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.
• Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.
• Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena
• Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.
• O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.
• Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).
• Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.
• Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Visko sąvoka mums tampa prieinama keturias požiūriais išsakančiais ko viskas trokšta.

• We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another

• Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).
• Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.
• Aštuongubame kelyje aštuntame teiginyje "Dievas yra gerumas" išreiškiamas gyvenimas.

Bendra sandara sieja visko ir betko požiūrius. Netroškimai sieja Dievo ir gyvenimo (Dievo gerumo) požiūrius.

Judėjimas nuo "Dievas yra gerumas" ligi "Dievas yra Dievas" yra judėjimas nuo dešiniosios žmogiškosios trejybės atgal kol pasiekia Dievą.

Kiekvienu atveju, sandara atitinka ketverybės atvaizdus (kaip kad ženklų savybėmis arba dvejonėmis).

Kas už mūsų yra bendra, kas mumyse yra ypatinga.

Aštuongubas kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).

Then there can be a unity of seven perspectives, through empathy. In that case, there are for each level questions that can accord to God's perspective: Whether? What? How? Why?, from 0 to 3 of these.

Idea: General structure gives perspectives of God and life. (The white nodes). Life is given by the threesome within the division of everything. God is given by what is null in the human representation of the division of everything, which is then restated in terms of God's representation. This is the remainder of the division of everything. It is perhaps rotated for each injection.

Idea: Primary structure is given by empathy of life for God and God for life. (The grey nodes). They are shifts from one state to another - shifts within the threesome - and also shifts between topologies. In this sense, they are "going beyond" and these shifts are empathy of life for God. The empathy of God for life is given by the representations of the threesome in four different degrees given by the number of "recurring states" which may be 0 to 3. The gradation relates these two empathies: topologies that are together and topologies that are separate. Empathy takes place through activity. Each of the six nodes in the primary structure expresses not-wishing (the agreement of the heart and the world) and also responding (the choice between the heart and the world). The heart chooses the broader between whether, what, how, why - this is how we can know where to locate these questions/answers.

Idea: We may consider each primary structure as opening up the 7th perspective. For example, one primary structure relates God and good through life (8) and eternal life (7+1). In the latter, God and good are kept separated. Wishing and not-wishing are kept separated. Likewise fro the other primary structures. Here the purpose is to switch from having the eight perspective (God's) be open for injection, and free up the seventh perspective so that it is open for injection (especially in six ways).

Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.

The not-wishing is given by what is shared by the topology and the representation of the nullsome. The response is given by the choice of either the topology (the answer of the world) or the representation of the nullsome (the answer of the heart).

It seems that general structure relates the perspectives of everything and anything, whereas primary structures relate the perspectives of God and life (God is good). Each of the primary structures seems to involve:

• A perspective of life disconnected from God: taking a stand, following through, reflecting which serves as an interpolating threesome that allow us to think of the three perspectives of the general structure as dynamic, as shifts from perspective to perspective.
• A perspective of life connected to God which interpolates between perspectives of anything and everything. This connection is the choice between the heart and the world. The world has us think in terms of a topology, whereas the heart has us think in terms of the whole. The world has us think in terms of a narrower question, and the heart in terms of a broader question. The not-wishing tells us what the choices have in common. The life principle tells us what is different about them.
• The primary structure consists of God's empathy for life (which may be varied), and life's empathy for God. The primary structures allow empathy to take place by way of multiple interpretation of the threesome in general structure.
• Everything has empathy for anything (God has empathy for life) through the representations of the threesome. This is in various degrees given by the number of states that are recurring: 3 recurring states: be, do, think; 2 recurring states: one-all, many; 1 recurring state: object-process-subject; 0 recurring states: necessary;actual;possible because truth is eternal, not recurring;
• Anything has empathy for everything (life has empathy for God) through shifts. The members of the threesome can (by way of the representations) be understood as going beyond themselves, as shifts from one state to another. Representations allow us to think of isolated perspectives, not just the entire whole.

So the movement from the rightmost (human) Threesome backwards until it reaches God - this is the movement from God is good to God.

In each case, the structure matches the representations of the Foursome (as in the QualitiesOfTheSigns, or the Counterquestions).

What is beyond us is general, and what is within us is particular.

The concept of Everything makes itself available to us through four perspectives that express what Everything wishes for. We make sense of any such wish by considering it in terms of its satisfaction, especially our subjective experience of living with this wish unsatisfied. Our subjective experience is comprehensively structured by a framework that is just a bit larger than what a single mind encompasses. This framework includes a role for Everything, where its wish is satisfied. It includes six roles for us by which we address our lack of satisfaction. It also includes a seventh role for us, where we ignore our own lack of satisfaction by responding to another's lack of satisfaction. Our own growth is given by our accepting that the wish may in fact be satisifed, and also that we can ignore our own lack of satisfaction by responding to that of another.

Dievas savo troškimais įvairiai trokšta susikalbėti, su sukalbamais ir su nesukalbamais.

Dievas nori suprasti žmogų, jį užjausti, su juo susikalbėti. Tačiau neribotas su ribotu negali susikalbėti. Žmogui, pavyzdžiui, gali rūpėti pinigai. O Dievas neturi kaip jo suprasti, juk tas žmogus rytoj mirs! Dievas užtat gali suprasti žmogų tik apribodamas save, priimdamas nežinojimą, prileisdamas žmogaus žinojimą. Taip tenka su kiekvienu žmogumi bendrauti, mes juk riboti. Susikalbėsi su žmogumi tik pats būdamas kvailas ar vaikas, tai yra, be savos patirties.

Žmogus yra užsidaręs savyje, pastoviai tikslina save, tuo ir gyvena: nusistato, vykdo, apmąsto ir taip toliau. Šis pasitiklinimas yra jo netroškimas klaidų, nuklydimo. Dievas jo pasitikslinimą gali suprasti tiktai per nežinojimą kurį Dievas išgyvena. Dievas laukia, kad žmogus "praeitų" - iš nusistatymo pereitų į vykdymą, arba iš vykdymo į apmąstymą, arba iš apmąstymo į nusistatymą. O juk tuo tarpu žmoguje bręsta jau sekantis būvis. Kada Dievas pastebi žmogų "nusistatantį", jame tai jau nunoko, jame jau bręsta "vykdymas", ir tuo gyvena. Tad Dievas kaip pašalinis stebėtojas visada yra atsilikęs, tai yra jo "nežinojimas". Užtat mes esame laisvi, mes vis gyvename tuo kas mumyse dar neprinoko. Tačiau tik per savo nežinojimą gali Dievas mus iš viso suprasti ir užjausti savo pastangomis. Kitaip jisai iš viso mus nurašytų kaip nesuprantamus.

Žmogus pajunta, kad Dievas (ar bet koks pašalinis) jį nežinančiai supranta, nežengia kartu su juo o tiesiog jo laukia praeinančio. Jis taip pat norėtų atitrūkti kiek nuo tokio. Vis dėl to, žmogus gali tuo pačiu bandyti Dievą suprasti. Žmogus panašiai laukia, kad Dievas praeitų, kad Dievas išeitų iš savęs (iš savo nežinojimo - visiško atitrūkimo nuo žmogaus) į žmogaus stebėjimą (tačiau klaidingą, atsiliekantį, tai vėlgi nežinojimas). Žmogus nenori, kad Dievas (ar jokia būtybė) savaip lįstų jam į širdį, šito netrokšta. Tad žmogus būtent šituo netroškimu supranta Dievą, jį užjaučia, kaip visiškai atitrūkusią būtybę trokštanti susigaudyti bet tuo neįstengianti. Žmogus netrokšta, kad Dievas lįstų į jį klaidingu požiūriu. Verčiau žmogus pripažins Dievą kaip atitrūkusį. Verčiau žmogus bandys suprasti Dievą, išeis į jį.

Suvedant: žmogus netrokšta klysti užtat savaime vis tikslinasi - nusistato, vykdo, apmąsto Dievas nežino, kas žmoguje viduje bręsta - juk Dievas trokšta susikalbėti, o ne suprasti žmogus netrokšta, kad į jį lįstų klystantis Dievas nežino žmogaus nuo kurio Dievas yra atitrūkęs - juk Dievas nepergyvena

Tad žmogui tenka pačiam susiprasti, save pažinti. Būtent žmogui tenka žinoti. Jam tenka žinoti visais susikalbėjimo lygmenimis.

O žinoti žmogus gali tiktai susiprasdamas, išplėsdamas žinojimo ribas. Juk žinojmas visada yra tam tikros apimties: nieko, kažko, betko, visko.

Susipratimas yra valios išraiška. Įvairiausiai susiprasdamas, žmogus įvairiausiai išreiškia valią. Išraiškų vieningume ir yra jo valia, ir tuo pačiu jo žinojimas. Tai yra jo žmogiška gyvenimo patirtis, kurią gali turėti žmogus, ir Dievas tiktai per žmogų. Ta prasme Dievas yra tikrai durnas (bet mielas).

Iš savo žinojimo, žmogaus jau gali išeiti į Dievą, su juo kalbėtis, dalyvauti susikalbėjime. Tas susikalbėjimas jau vyksta visiškai kitaip: žinantis žmogus kalbasi su trokštančiu Dievu. Nors ir prasidėjo atvirkščiai: nežinantis Dievas išjudino netrokštantį žmogų.

Dar reikia pagalvoti koks yra kitų žmonių vaidmuo. Manau, kad mes galime žinoti (pereiti iš netroškimo į žinojimą kaip mūsų pagrindą) tiktai gyvendami kitais, per juos susikalbėdami su savimi.

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

Papildinys

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

Trejybiškumas

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

Požiūrių priėmimas

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

Apimčių įvairumas

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

• Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:

• Dėsningumai atliepia poreikiams.

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

• Dievas yra neribotas, jisai tiesiog trokšta. Užtat jam nieko nereikia žinoti, jam žinojimas yra ne prie ko. Žmogus yra ribotas, užtat vis netrokšta. Žmogui svarbu žinoti. Žmogus gyvena netroškimais: poreikiais, dvejonėmis, lūkesčiais, išbandymais.

• Ar ištikimybė, pareiga, teisingumas yra iš Dievo? Ir kaip su meile, artimumu, žavesiu? Kaip jie sudalyvauja kaip Dievo akys?

Aštuongubas kelias išskirdama požiūrius grindžia šešerybę. Tai keturių netroškimų išdava.

• Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje.

• Netroškimai yra riboti santykiai su savimi. Troškimai yra neriboti santykiai su savimi.

• Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.
• Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių.
• Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių?
• Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.
• Tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas.
• Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?
• Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
• Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?

• Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu).

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą.

• Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
• Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas.
• Kažko žinojimas yra mažiau sąlygiškas.
• Betko žinojimas yra dar mažiau sąlygiškas.
• Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
• Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
• Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
• Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kelias trim. Gauge teorija.
• Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
• Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
• Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
• Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
• Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

Palyginti Dievo ir gerumo laidus su kalibracinėmis teorijomis.

Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame -turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (kokio pobūdžio?).

• Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
• Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
• Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
• Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:

• Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
• Abejonės - kaip susiję su linksniais?
• Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
• Vertybės - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?

Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

• Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
• Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
• Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
• Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti pasirinkdami, ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:

• poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
• abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
• lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
• vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.

• Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
• Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
• Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
• Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.

• prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
• pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
• tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
• teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)

Bendrai:

• paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

Lygtys

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:

• vienybė - į ką įeina Dievas
• dvinarė lygtis - papildinys
• trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
• keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Gal

• Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
• Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
• Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
• o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimo.

• Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
• Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?

• Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
• Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
• Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
• Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.
• Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.

Netroškimai (kilmė)

• Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.

4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę

• 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
• 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
• 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
• 3 požiūriu - meile - valios netroškimą

Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.

• Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0
• Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.

Netroškimai atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

• Netroškimai išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.
• Netroškimais sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.
• Netroškimais išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?

• Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
• Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
• Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
• Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais

Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

• Netroškimais bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1.
• Netroškimai išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.
• Netroškimai suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.

• Netroškimai primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.
• Netroškimai sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

• Netroškimai išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.

• Netroškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.

• Netroškimais išsireiškia asmuo Tu siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje.
• Netroškimai išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose vyksta sąsaja tarp Dievo už santvarkos ir Manęs santvarkoje, o sąsają išsako asmens lygtis.

Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai apskritai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.

• Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
• Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
• Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
• Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:

• savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
• užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
• ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
• mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

• Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.
• Netroškimai kyla iš ryšio tarp bendrosios sandaros ir visko padalinimų. Netroškimai sudaro bendrąją sandarą, o nežinojimai sudaro padalinimus: trejybę, ketverybę, penkerybę ar šešerybę.

• Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

• Netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą.

• Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta.
• Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.
• Dievo *augimas* išreikštas:
  • Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
  • Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
  • Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?
• Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.

Apimčių papildiniai

• Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

• Koks netroškime ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?

• Kaip ir kokiuose lygmenyse vyksta teigiamo ir neigiamo atskyrimas?
• Koks laipsnynų vaidmuo?
• Koks ryšys tarp veiksmo +3 ir netroškimo?
• Aprašyti atliepimus.
• Visaregio pagrindu surašyti padalinimus, atvaizdus ir aplinkybes.
• Koks ryšys tarp veiklos ("reaching out", pasikartojimo ir t.t.) ir netroškimų?

• Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?

• Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.
• Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.
• Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

Laipsniškumas

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Netroškimus galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:

• Esam tobuli, be poreikių.
• Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
• Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
• Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.

Septintu požiūriu:

• Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
• Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
• Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
• Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.

Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?

• poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
• linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
• įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
• ... laipsnynas... mylintis

Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis.

Septintasis požiūris

• The seventh perspective is a general shift - a unity of shifts. The allowance of this seventh perspective is what makes the Sevensome equal to Slack.
• Prieiname prie septinto požiūrio, jį išgyvename valios raiškomis.

Išskyrimai

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:

• Fourfold distinction
• Twofold distinction
• Onefold distinction
• Nullfold distinction

And each primary structure emphasizes a particular distinction.

Atliepimai

Kas yra atliepimai

• Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
• Atliepimus vadindavau counterchoices.
• Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.
• We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
• We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
• We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
• We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

Atliepimais atsakome į reikalus:

• Poreikio tenkinimais
• Dvejonėmis
• Gėrio kryptimis
• Gyvenimo pasirinkimais (klausimais)

These structures of response extend into eight perspectives the available responses. The counterchoices are appropriate and sufficient knowledge for us in all aspects of life.

These response arise when somebody else looks through our eyes. In this way, take a stand / follow through / reflect becomes:

Note that when God is within us, then so is the choice of good, and so is life. But when God is beyond us, then likewise our choice of good is evident beyond us - in our actions - and so is our life. So God's reaching beyond himself is an externalization that moves our choice into a world beyond us and that is what makes truth hard, and goodness hard. Our choices are fluid inside of us, but harden outside of us.

As somebody is looking through our eyes, we are now faced with a choice - to side with them, for EternalLife, or to side with ourselves, for Life. They represent the general state of somebody in our own situation, hence they represent eternal life. But we need to choose them over ourselves.

Each concern distinguishes two outlooks for the observational plane, one as the Everything (the ultimate observational plane), and another as the Anything (the observational plane for the observer). This yields a choice for us, as the observer. We can identify with the observational plane that is separate from us, and greater from us, or we can identify with the one that is given by us. These become choices between EternalLife and Life:

• God and Self
• heart (potential for God) and World (potential for self)
• potential for good and potential for bad
• Good and Bad

These are the Counterchoices. They are phrased as general questions, principles, matters, in which case they still reflect our point of view. They may then take us to either of the two outlooks, as ever we decide, in which case they have taken us to God's point of view.

The NotWishes allow us to separate ourselves, as observers, from our observational planes. But then the CounterChoices rephrase these as choices, and they allow us to think not in terms of ourselves (for we keep receding back into our observational plane) but rather escape ourselves and think in terms of another: God within us, another within us, another outside us, God outside us.

Life is the fact that God is good; eternal life is the understanding that God is good. These equations hold at four distinct levels which are defined by perspectives that see themselves through us:

• The OperatingPrinciples allow us to see (life) through God's eyes, and be seen through his eyes (eternal life) - but this is the God who lies within us.
• The Counterquestions allow us to see through another's eyes (anything), and be seen through their eyes (wisdom) - but this is the other within us.
• The DirectionsToTheGood allow us to see (choosing) through another's eyes, and be seen (good will) through their eyes - this is the other beyond us.
• The life choices (the EightfoldWay) allow us to see (will) through God's eyes, and be seen (God's will) through his eyes - this is God beyond us.

These levels express the movement outwards from soft Truth - how things look to God - to hard truth - how things look to us. In this way God goes beyond himself: we move from a point inside us from which God views to a point outside us from which God views:

• God within us - Understanding
• life within us - Self-understanding
• life beyond us - SharedUnderstanding
• God beyond us - GoodUnderstanding

IAmStatements are the right applications of the OperatingPrinciples, applying them to God rather than to Self.

I think that it is best for us that God be beyond us, for we are limited, and so he might be greater than us, especially as a reference point when we reach out to others. We thus likewise grow in our ability to engage others. Also, by being distinct from God, we are able to more fully engage God.

Netroškimų kilmė

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.

• We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.gif

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/observationalplane.jpg

Looking through our eyes may be thought of as a transition, a state change. Before one sees through our eyes, they are not restricted. At the point when they see through our eyes, they are restricted by some ObservationalPlane, some scope: everything, anything, something, nothing. Then they are looking through our eyes. They can then see themselves, and as such, they see themselves in that observational plane. To look through somebody's eyes is to take up their observational plane.

• Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.

• Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.
• Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.
• Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.
• Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg

• Netroškimai išplaukia iš nepatenkinto troškimo. Each framework is organized around a wish unmet, and so reflects a purpose by which we can know it. In practice, when we comprehensively collect and analyze our subjective experiences, then we find that they exhibit one of these structural frameworks. We understand the difference between these structural frameworks by appreciating the purposes in life that they serve.
• Netroškimai tarpininkauja Dievo ir mūsų santykiuose.

Netroškimų tikslai: Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas

The primary structures allow others to look through our eyes. We are different from others, but they may not be different from us! Although we do not wish, yet others may wish through us. We are therefore vehicles for their wishing, as given by the primary structures.

When others view themselves through our eyes, then they may be the same as us. We do not define them separately from their plane of observation, as we do not need to distinguish whether they may or are viewing through us. Hence our frameworks are the same. This yields the four PrimaryStructures depending on the vantage point.

When we view ourselves through the eyes of others, then they are different from us. We define them separately from their plane of observation because we distinguish between whether they are or are not viewing, and hence between them and what they are viewing. We identify with that narrower scope which they go beyond into their plane of observation. Hence our frameworks must be different. This yields the six SecondaryStructures depending on the shift in vantage point.

(Note: this is the asymmetry by which we understand that we are the child and not the parent, and so we should position ourselves where we might best be found, as the LostChild.)

The purpose is to separate the perspectives of eternal life and of life so that they might coincide. The coinciding is what humans may do and what God does of his nature. God, as the parent of the LostChild, positions himself so that the child might have every opportunity to find him or be found by him.

Each of the primary structures allows us to see through a certain perspective, and also be seen by that perspective. The structures allow that perspective to see itself (through us).

Note the relationship to the AlgebraOfViews. Each level relates how God sees through our eyes with how we see through God's eyes.

Netroškimų sandaros

Netroškime yra:

• God, who has gone beyond himself by identifying himself with an ObservationalPlane, and then pulling away as an Observer who we might identify with. He is thus identified with the scope of access that he thereby has to himself: (Everything, Anything, Something or Nothing).
• We identify with that observer, and take up their perspective, and in doing so, we reconnect them with that observational plane, and acknowledge both them (us) and the plane (God) as distinct from the various ways of pulling away. We interpret the particular plane as a wishing (going beyond) by everything, as given by one of the PropertiesOfGod (self-sufficient, certain, calm, loving). We interpret our own reconnection as a not-wishing, a not-going-beyond, yielding either needs, doubts, expectations or commitments (the 24 Concerns, dilemmas). They may be thought of as questions which, if answered affirmatively, become more prominent, and if answered negatively, become less prominent. For example, is this real? Yes - more important, no - less important. Likewise, is this wrong? This intensifies our position. And so we are connected to God but distinct from him.
• We allow another to identify with us, responding to the dilemma with (OperatingPrinciples, Counterquestions, DirectionsToTheGood, LifeChoices). This other is either God inside of us, other inside of us, other outside of us or God outside of us. Their identification with us offers two diverging perspectives, one of EternalLife (God's perspective - where we are separate), and another of Life (our perspective - where we are the same). (This is a distinction between God and human, heart and world, etc. as per structure.)
• We may resolve the dilemma by either choosing ourselves or the other as primary. By choosing the other, we allow our view to coincide with God's. God's view is waiting for such a shift. By choosing ourselves, we reject our coinciding.

Išskyrimai

PrimaryStructures are constituted by four distinctions:

• Fourfold distinction
• Twofold distinction
• Onefold distinction
• Nullfold distinction

And each primary structure emphasizes a particular distinction.

Atliepimai

• Netroškimai yra sandaros sustatančios atitinkamus suvokimo lygmenis.

The degree of life, the intensity of empathy, is given by the number of perspectives that participate, which is from zero (operating principles) to three (life choices). These perspectives can be interpreted as expressing the level of awareness. They map onto the perspectives which we alternate amongst, making them static.

Note that here the threesome, foursome, fivesome, sixsome are given by the white circles below, and they account perhaps for God's participation.

God takes up the role of the null (as a nullsome, onesome, twosome or threesome). It seems that these roles can be understood, in each case, as why, how and what:

• nullsome (I am statements)
• onesome - why (counterquestions)
• twosome - why, how (directions of the good)
• threesome - why, how, what - the qualities of signs - (eightfold way)

So these seem to be the structures into which injections are made at each level, just as they are into the qualities of signs in the case of language.

Consider the four tests of the heart and the world. Perhaps there is one test for each primary structure.

Keturių netroškimų eiga

Netroškimų kilmė

Keturi netroškimai kyla iš atitinkamų visaregio keturių pažinimo laukų.

• We identify with the Observer who has pulled away from that observational plane. In this way, we interpret the six Angles associated to that observational plane as six Concerns, which is to say, six NotWishes, what we don't wish for. We further allow for a seventh perspective that pulls together an observer in general, a human who is wished for. We also admit of an eighth perspective, the observer which went beyond themselves into the observational plane, who we identify with the one who wishes, structurally as Everything, the structure of God.

Sandaros santrauka

Išskyrimai

Žvilgsnių (ar požiūrių) sutapimas

Priėjimo apimtis

Dievas kaip pažinovas kuris pilnai priima priėjimą prie apimties

Visaregis - netroškimai grindžia mūsų akis - keturi pažinimo laukai

Visaregis - trejybė

Dilemos

Diagrama

Atliepimai

Dievas save mato per mus

Mintys

• What are the concerns and counterchoices for the eightfold way? I think they are related to the perspectives of the representations of the sixsome, but I need to get this straight. It seems that the concerns would be (obey, believe, care, courage, honesty, hope) and have us open ourselves to God beyond us, but then the counterchoices would have us pray with God to God, and yet choose God, so that he might grow from weak to strong. In this way, the concerns have us defer our will, but the counterchoices let us transfer our will, or not. Also, how does this relate to internalization, both the external perspectives, and the emotional dispositions?
• Where do the Counterquestions get their structure? (As perspectives on situations). How does it relate to their definition as concerns (seeming to take a stand, follow through, etc.) Perhaps their structure arises as the way that the other experiences our concerns, the slack that they have compared to us. (Perhaps that is how AntiStructure arises.) Consider similarly for the DirectionsToTheGood and the EightfoldWay. Consider how such structure for the PrimaryStructures arises as the Other takes up the Concerns through us. And then consider the SecondaryStructures as given by placing, framing that other's perspective within a framework given by God's ObservationalPlane.
• Write up the counter-choices.
• How do the injections work? What is their mechanics?
• What is the role of the Gradations?
• What is the relationship between the operation +3 and not wishing?
• Write up the Topologies, Representations and Divisions in terms of the Omniscope.
• Consider how the threesome relates to the observational plane. And consider the role of fluttering, of switching back between our relationship with ourselves and with God, and the extent of that chasm.
• What is the meaning of what separates the commitments and the choices, and what they have in common ?
• What is the relationship between activity (reaching out, recurring, etc.) and the primary structures?
• Question: Where do we place and interpret the questions Why? How? What? and the answers Whether! What! How! And how do we permute them?
• Consider how the topologies might be considered as modalities in the movement through the threesome (for example, the word "may").
• Clarify how the topologies relate (from the perspectives of life and God) as empathy that connects to taking a stand, following through and reflecting.
• Write up how the topologies and representations come from the expectations, and consider how the divisions come from the counterquestions.
• Look for the role that the eightsome plays as GeneralStructure, where is it to be found?
• The zeroth perspective may be thought of as the voice of that representation of the nullsome, the voice of God. But what is the seventh perspective? How does it express the threesome? Is it related to the nullsome?
• How does the eighth perspective, which seems to give God's view, relate to the human's view? (As the omniscope describes human's view of God's view of human's view of God's view of a human's view?) How does this relate to the view of Nothing? And how do the eighth perspective and the seventh perspective relate to each other? How does this all relate to the coinciding of God's and human's views?

Netroškimų tikslais

• Netrokšta nieko - going beyond the mechanics of our needs, and instead taking up the needs of others, or simply being perfect
• Netrokšta kažko - overcoming all manner of brainwashing, and being thoughtful, intelligent
• Netrokšta betko - responding soundly to one's emotions, getting things done, speaking to the good in others
• Netrokšta visko - linking up with God, defering to God

• Netroškimai pristato visaregio pažinimo lauką kaip santykį tarp Dievo ir žmogaus.
• Netroškimai yra keturios sandaros grindžiančios žmogaus gyvenimą.
• Netroškimai susideda iš aštuonių požiūrių. Six of which are experienced by a human, a seventh is a human's general perspective, and an eighth is understood as God's perspective. They describe our intuition, as if we are living in a house whose rooms are all familiar, yet too many to hold in our mind at the same time.
• Netroškimai yra tos sandaros, kurios yra nepaprastai įžvalgios ir gyvenimiškai naudingos. They express our relationship with God, with the totality, so that we might know and apply ourselves appropriately.

Požiūriai skyla

• Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas.
• Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį.
• Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.

Here are there purposes:

Gamtoje, protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.

Netroškimai išsako amžinąjį gyvenimą gyvenimo lygtyje:

• amžinąjį gyvenimą (tenkinimais)
• išmintį (dvejonėmis)
• gerą valią (jauduliais)
• Dievo valią (vertybiniais klausimais)

Atliepimai

Kas yra atliepimai

• Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
• Atliepimus vadindavau counterchoices.
• Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.
• We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
• We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
• We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
• We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

• Netroškimai išsako 24 reikalus (4 laipsnynai x 6 reikalai)

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/humaneyes.jpg

• Netroškimai išsako Dievo būtinumą.
• Netroškimus vadindavau dilemmas, reikalais.
• Netroškimus išreiškia visaregis.
• Netroškimai yra mūsų atsitraukimai, atsiplėšimai nuo pažinimo lauko.
• Netroškimai mus atskiria nuo pažinimo lauko, leidžia mums atsiskirti nuo jo.
• Netroškimai išsako neužtvėrimą, atvėrimą priėjimo prie Dievo.
• Netroškimai išsako tai, kas už visko, už jo apimties, už troškimų.
• Netroškimai yra save patvirtinantys.
• Netroškimai išsako kiek neišeiname už savęs, kiek laikomės savęs.

• Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.
• Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
• Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).

• Poreikiai 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
• Abejonės 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
• Lūkesčiai 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
• Vertybės 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Netroškimais atsisakome savęs vardan septinto požiūrio, asmens santvarkoje.

• Poreikiais-Tenkinimais atsisakome savęs vardan Kito santvarkoje. Trokšta nieko - žino nieką.
• Abejonėmis-dvejonėmis atsisakome savęs vardan Tavęs santvarkoje. Trokšta kažko - žino kažką.
• Lūkesčiais atsisakome savęs vardan Manęs santvarkoje "įtampa". Trokšta betko - žino betką.
• Vertybėmis (aštuongubu keliu - "neleisk mūsų gundyti...") atsisakome savęs vardan Dievo santvarkoje. Trokšta visko - žino viską.

Keturių troškimų eiga

Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į Mano klausimą (Kas Aš esu?) kuriais žmogus rikiuoja savo klodus, netroškimus (kūną, protą, širdį, valią). Ir toliau išeinama į Tavo klausimą ir Kito klausimą. Visus klausimus grindžia atitinkami trejybės atvaizdai.

• Netroškimai yra veiksmo +3 lygčių išsakyti sąmoningumai.

Netroškimus apibrėžia keturios sąmoningumo lygtys

• 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
• 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
• 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
• 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.

Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1).

Keturių troškimų eiga plėtojant nešališkumą

• Netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
• Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą.
• Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią.

• Netroškimai išpuoselėja nešališkumą.
• Netroškimai išsako amžiną gyvenimą.

• Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.
• Save tapatiname su savo poreikiais ir kūnu, savo abejonėmis ir protu, savo lūkesčiais ir jausmais, širdimi, savo vertybėmis ir valia. (Mylėk Dievą)

Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.

• Netroškimai, tai mūsų savastis.
• Netroškimai, tai mūsų išmąstymai, kurie papildo troškimus, ir vis siaurėja.

• Dievas trokšta, o mes netrokštame. Troškimai skiria Dievą nuo kitų asmenų, pirmiausiai, nuo Manęs ir Tavęs. Aš ir Dievas sutampa Tavimi, bet Tu ir Aš netrokštame, o Dievas trokšta.

Troškimai ir netroškimai

• Nulybė trokšta, o vienybė netrokšta. Veiksnys +1 tad sieja Dievo troškimą su visa eile žmogaus netroškimų. Nulybė yra mūsų gelmėse, o veiksnys +1 išveda ją už mūsų ir palaipsniui vis arčiau mūsų, kol galiausia septintu požiūriu mums tapatus Kitu, tad išreiškia mus ir esame viena.

Keturi netroškimai

Netrokšta apimčių

• Trokšta ar netrokšta visko, betko, kažko ar nieko. Tad troškimai ir netroškimai sieja asmenų atvaizdus (trokštančio ar netrokštančio) su sandarų atvaizdais (visko, betko, kažko, nieko).

Išsako savastį

• Save tapatiname su savo poreikiais ir kūnu, abejonėmis ir protu, lūkesčiais ir jausmu, širdimi, vertybėmis ir valia. Netroškimų lygmenimis išvystome save, tampami besąlygiški.

• Netroškimai išsako dvigubą savastį, Tavo savastį. O visaregio išskyrimais išeinama už dvigubos savasties.

• Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?

Netroškimų skirtumai

• 4 pirmines sandaras išnagrinėti Dievo ir žmogaus santykio atžvilgiu.
• Susieti keturias troškimų-netroškimų sandaras su lygtimis 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1.
• Koks ryšys tarp keturių nulybės atvaizdų (nežinojimas apimties) ir keturių troškimų (troškimas apimties)?
• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?
• Kaip skiriaisi laipsnynas įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

Netroškimų kilmė

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?
• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš bendros sandaros?
• Kaip troškimą įžvelgti aštuonerybėje ir susieti su keturias netroškimais?
• Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?

Kas yra netroškimai

• Netroškimai yra keturios sandaros kylančios iš troškimų neigimo.

Troškimai ir netroškimai

• Kaip valios išraiškos sieja troškimus ir netroškimus?
• Kaip troškimai ir netroškimai susiję su visko žinojimu (išmintimi) ir visko nežinojimu (gera valia)?

• Koks ryšys tarp žinojimo-nežinojimo ir troškimo-netroškimo?

• Poreikių laipsnyną papildo Dievas (nulinis požiūris) ir gerumas (septintas požiūris), tad jie tiesiogiai nesusiję.
• Abejonės-dvejonės artimiau susijusios su Dievu ir gerumu, vienu laidu - išmintimi, tiesa.
• Lūkesčiai-jauduliai susiję su Dievu ir gerumu dviem laidais (gėrio kryptys į gerą valią ir iš geros valios).
• Vertybės-klausimai susiję su Dievu ir gerumu trim laidais.

Palyginti laidus su kalibracinėmis teorijomis.

• Netroškimai (antiwishes) = žinojimas. Vertybe žinome viską, netrokštame visko ir t.t.

Netroškimai (kilmė)

• Pradėti su poreikių tenkinimu ir išplėsti viena, dviem, trim reikšmėm ir taip nusakyti visus keturis netroškimus.

4 netroškimai išgyvena Sūnaus aštuonerybę

• 0 požiūriu - savarankiškumu - kūno netroškimą
• 1 požiūriu - užtikrintumu - proto netroškimą
• 2 požiūriu - ramybe - širdies netroškimą
• 3 požiūriu - meile - valios netroškimą

Troškimai išgyvena tiesiogiai, o šešias atjautas išgyvena antru troškimu. O trečiu troškimu išgyvenamas vieningumas. Jokiu troškimu išgyvenamas pažinovas - Sūnus. Tad troškimų grandinėmis išgyvenama santvarka.

• Netroškimai sieja dvi dalis (Dievo ir žmogaus) saitais per tarpą. Jokiu saitu - kūnas, vienu saitu - protas, dviem saitais - širdis, trim saitais - valia.
• Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.
• trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
• Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.
• Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.
• Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
• Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
• Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
• Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
• Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
• Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
• Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
• Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.
• Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.
• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
• Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti
• Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
• Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
• Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
• Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
• Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
• Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
• Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
• Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.

• Dvasia sueina valios, sandara sueina širdys, atvaizdais sueina protai, vieningumais sueina kūnai. Tad suėjimas dvasios pagrindu suprantamas sąlygų gilumoje, o suėjimas kūno pagrindu suprantamas besąlygiškai, už sąlygų.

• Kodėl veikiame - vertybės, kaip veikiame - lūkesčiai (Jėzus: esame viena), ką veikiame... nusako abejonės? (patinka, reikalinga, tikra, keblu, protinga, neteisinga). Tad kaip su poreikiais?

• Atsiliepdami į poreikius galim rinktis tarp neapibrėžtumo Dievo ir pasaulio jokiu požiūriu, į abejones renkamės tarp Dievo ir asmenybės (savasties) vienu požiūriu, į lūkesčius renkamės tarp Dievo ir asmens (kryptimis į gėrį ir iš gėrio) dviem požiūriais, į vertybes renkamės tarp neapibrėžto Dievo už mūsų ir Dievo mumyse trimis Dievo vaidmenimis.
• Keturi troškimai išreiškia ką man turėtų reikšti Dievas? Mano Dievas yra mane mylintis labiau nei aš pats myliu save. Ir kartais turime ryšį ir kartais jo neturime. Užtat yra suprantama jeigu kartais suabejoju kas man turėtų būti Dievas, ar jo neįžvelgiu ten kur nereikia, ar susipainioju Dievo sąvokoje?
• Koks santykis tarp troškimo ir netroškimo, ir žinojimo ir nežinojimo?
• Netroškimai apžvelgia 8 padalinimus įvairiais kampais: Poreikių tenkinimas jokiu kampu, dvejonės vienu kampu, jauduliai dviem kampais, aštuongubas kelias trim kampais. Aštuonerybė - aštuoni padalinimai - yra netroškimų bendra sandara.
• Jausmų netroškimas sieja 2 įvestis ir 2 išvestis. Įvestys: ar tai sava ar svetima, ar lūkestis patenkintas ar nepatenkintas. Valios netroškimas sieja 3 įvestis ir 3 išvestis. Proto netroškimas sieja 1 įvestį ir 1 išvestį. Kūno netroškimas sieja jokį įvestį ir jokį išvestį.
• Palaiminimus supratus asmeninės brandos atžvilgiu. Pirmas stulpelis - veikiame Dievo atsiliepimu - guodžiame, atiduodame, maitiname. Antras stulpelis - veikiame Dievu tiesiogiai - gailestingaisiais, tyraširdžiais, taikdariais - ir mums už tai atsilieps. Kartu atjaučiame ir anuos - liūdinčius, romuosius, trokštančius teisybės.
• Valiai rinktis tarnauja padalinimai.
• Poreikių tenkinimas - nėra laisvumo, dvejonės - laisvumas vienu požiūriu, jauduliai dviem, aštuongubas kekias trim. Gauge teorija.

• Poreikiai - neigiamai laikytis, nekenkti
• Dvejonės - teigiamai laikytis, klausti

• Netroškimai supranta aštuonerybę jokiu požiūriu, požiūriu, požiūriu į požiūrį, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį.

• Sąmonė: Mano valia yra, o jos ženklai yra širdis, protas, kūnas.

Troškimai, Išgyvenimo apytaka, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės, Nebūtinas, Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Vertybės, Klausimai

Troškimai apimtyse išreiškia Dievo polinkį pritarti, sutikti, neprieštarauti, trokšti, palaikyti visas galimybes, mylėti.

• Kaip troškimai ir netroškimai susiję su visko žinojimu (išmintimi) ir visko nežinojimu (gera valia)?
• Kaip skiriaisi laipsnynas įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

• Troškimų apimtys išsako kiek iškylame iš vaizduotės. Troškimu nieko liekame vaizduotėje, troškimu visko iš jos išeiname į Dievą. Troškimu kažko ir betko einame iš vaizduotės per jos vienumą, per gerumą.

Suprasti kaip netroškimais atsiplėšiame nuo vaizduotės.

• Kaip keturi netroškimai išplaukia iš bendros sandaros?

Netroškimai išsako amžiną gyvenimą

• Netroškimai išpuoselėja nešališkumą. Lūkesčiai skiria ribą tarp to ko laukiame ir ko trokštame. Tai svarbus žingsnis išplėtojant nešališkumą. Nešališkumas galutinai išsiplėtoja vertybėmis, kuriomis skiriame save ir Dievą, savo valią ir Dievo valią. Tad netroškimai pažingsniui grindžia šį skirtumą, tad grindžia amžiną gyvenimą.
• Keturios lygtys išsako, ką reiškia netrokšti, apibrėžti:
  • 3 + 3 = -2 netrokšti nieko. Amžinas gyvenimas, tai dalyvavimo sąmoningumas.
  • 4 + 3 = -1 netrokšti kažko. Išmintis, tai žinojimo sąmoningumas.
  • 5 + 3 = 0 netrokšti betko. Gera valia, tai sprendimo sąmoningumas.
  • 6 + 3 = 1 netrokšti visko. Dievo valia, tai dorovės sąmoningumas.
• Tad sietini niekas (-2), kažkas (-1), betkas (0), viskas (+1). O sąmoningumas, tai netroškimo pagrindimas.

Troškimai išverčia požiūrio lygtį

• Troškimai išsako esmę: savarankiškas tobulumas (gerumo esmė)-užtikrinta valia (gyvenimo esmė)-rami Dievo valia (amžino gyvenimo esmė)-mylinti meilė (Dievo esmė). Tai atvirkštinė seka iš tobulumo (gerumo esmės) į mylintį (Dievo esmę), tad troškimai veda iš sąlygų į besąlygiškumą. Ją sustato ketverybė: ar, koks, kaip, kodėl. Jinai išverčia požiūrio lygtį.

Išgyvenimo apytaka, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės, Nebūtinas, Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Vertybės, Klausimai

Užrašai

• Dievas troškimu neatjaučia atitinkamo netroškimo nes troškimas jį paveikia, o netroškimas jo nepaveikia.

Išgyvenimo apytaka, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės, Nebūtinas, Kitas?, Aš?, Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Vertybės, Klausimai

Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

• Kaip troškimą įžvelgti aštuonerybėje ir susieti su keturias netroškimais?
• Ar troškimai yra ketvirta seka, trejybę išplečiančia ketverybe? Veiksmu +0 ?

Troškimai

Keturi troškimai palaiko dviejų požiūrių skirtumus, tad keturis dvejybės atvaizdus:

• Mylintis palaiko skirtumą tarp laisvos valios ir likimo.
• Ramus palaiko skirtumą tarp išorės ir vidaus.
• Užtikrintas palaiko skirtumą tarp teorijos ir praktikos.
• Savarankiškas palaiko skirtumą tarp tapatumo ir skirtingumo.

2019.12.11 A: Kaip suprasti skirtumus tarp keturių netroškimų?

D: Netroškimai išsako kūną, protą, širdį ir valią. Tad išsako santykį tarp tavo valios ir mano valios, tarp tavo širdies ir mano ramybės, tarp tavo proto ir mano proto užtikrintumo, tarp tavo kūno ir mano tobulumo. Tad mano valia yra meilė. Ir tas santykis auga sąmoningumu, tad remiasi jokiu požiūriu kūnu, požiūriu protu, požiūriu į požiūrį širdimi ir požiūriu į požiūrį į požiūrį valia. Tad suvok kaip troškimas išreiškia mane atitinkamai jokiu požiūriu tobulą, vienu požiūriu užtikrintą, požiūriu į požiūrį ramų, ir požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintį, ir matysi, kad tai yra manyje glūdinčios prielaidos, mane išsakančios prielaidos. Tad paskui ieškok jų tarp savęs ir manęs ir suprasi visus keturis netroškimus.

• Visiškos nepriklausomybės siekis yra puikybė ir prakeikimas. Iš to kyla kaltės primetimas, puikybė. Trošktame to, ko patys netrokštame. Mokytis trokšti. Troškimas, tai investavimas į save, prisirišimas prie savęs, kad taptumėme tuo kuo save išsiugdome. Tikslingumas (intentionality) įsitraukimas.
• Troškimai išsako požiūrių skaičių, nuo jokio požiūrio iki trijų požiūrių. Troškimai išsako Dievą požiūriais. Atjautos nusako trokštantį Dievą kaip išgyvenantį dalį netroškimo požiūrių. Tai jo buvimas ir nebuvimas. Dievo buvimas yra už santvarkos, o jo nebuvimas yra laisvumas santvarkoje. Užtat atitinka Dievo buvimas ir nebuvimas - jo nebuvimas yra būtent jojo.
• Netroškimais esame prisirišę prie savęs. Tačiau ta savastis keičiasi priklausomai nuo apimties. Iš pradžių tapatinamės su savo kūnu (poreikiais), paskui su protu (abejonėmis), toliau su širdimi (lūkesčiais) ir valia (vertybe).
• Mes esame sukurti prisirišti, tai žmogiška. Tačiau užtat turėtumėme prisirišti prie Dievo, prie to, kas besąlygiška.
• Netroškimuose įžvelgti veidrodį tarp besąlygiško Dievo, neturinčio savęs, ir mūsų sąlygose, atsisakančių savęs. Ir išmąstyti, kaip išauga ta sąsaja požiūrių (kanalų) skaičiumi - požiūrius tenkinant jokiu požiūriu, abejonėmis-dvejonėmis vienu požiūriu, lūkesčiais-jauduliais sąmonės-pasąmonės dviem požiūriais, vertybėmis-klausimais trimis požiūriais.
• Netroškimai, įsijautimai, tai Dievo dvasios indai, kaskart tikslesni dvasios papildiniai. O troškimai, atsitokėjimai yra Dievo dvasia, kaskart išsiplečiantys: meilė - valios atsitokėjimas, ramybė - širdies atsitokėjimas, užtikrintumas - proto atsitokėjimas, savarankiškumas - kūno atsitokėjimas.
• Ar, koks, kaip, kodėl išsako mūsų ryšį su tuo kas už santvarkos. Kodėl paaiškina kodėl reiškinys yra santvarkoje. Tad kodėl pasiekia siauriausią tašką, o kaip ir koks yra tarsi platesni gaubliai, kuriais matome laisviau, blankiau. Nusistatau valia kodėl, vykdau širdimi kaip, permąstau protu koks.
• Kūno pakopa yra plačiausia savo apimtimi, tačiau jinai nepagauna visumos, tad jos žinojimas yra sąlygiškiausias. Tai nieko žinojimas. Toliau, mažiau sąlygiškas yra kažko žinojimas, ir dar labiau sąlygiškas yra betko žinojimas. Valios pakopa yra siauriausia savo apimtimi, tad jinai yra visko žinojimas, jinai sutampa su visuma.

Kaip skiriaisi laipsnynas įvairių troškimų apimčių? Gal poreikiai išreiškia tiesiogiai, ir abejonės tiesiogiai, o dvėjonės išreiškia požiūriu bei aplinkybėmis, juos atskiria.

Kūno poreikiai - pasąmonė; proto abejonės - pasąmonės sąmonė; širdies lūkesčiai - sąmonės pasąmonė; valios vertybės - sąmonė.

• Netroškimai: Teigiama yra tenkinti neigiamą.

Užrašai

• trejybė poreikiai, ketverybė abejonės, penkerybė lūkesčiai, šešerybė vertybės - padalinimai ir netroškimai susisieja, taip pat lygtys +3 būtent 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1
• Skirtumą tarp pasąmonės ir sąmonės nusako netroškimai. Poreikiais jie yra sulyginami, tarsi būtų sulyginami. Tačiau dvejonės jas išskiria. Ir tas skirtumas ryškėja lūkesčiai ir jauduliais - atsiranda dėmesio apytaka. Ir galiausiai tą skirtumą išsako mūsų turėjimas ar neturėjimas ryšio su Dievu. Tad trys kalbos leidžia mums įžvelgti tą skirtumą ten kur jis nuslėptas: pagrindimu jisai ryškus (kodėl-kaip), įvardijimu (kodėl-kaip-koks) ir pasakojimu (kodėl-kaip-koks-ar) mažiau.

• Netroškimai išsako Dievo būtinumą.

Žr. Tu?, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės, Nebūtinas, Kitas?, Aš?, Dievas, Giesmės, Aplinkybės, Vertybės, Klausimai

Tu yra asmuo siejantis Dievą už santvarkos ir mane santvarkoje, išsireiškiantis keturiomis pirminėmis sandaromis. Šios sandaros išsako plotmes (dvasios, sandaros, atvaizdų, vienybės), kuriose ta sąsaja vyksta, o sąsają išsako asmens lygtis.

http://www.ms.lt/uploads/tu3.png

Asmenys

Bendravimas su Dievu

Pirminėmis sandaromis bendraujam su Dievu už mūsų ir mumyse. Dievas už mūsų gali būti jokio, vieno, dviejų ar trijų požiūrių. O mes veikiame trejybe. Dievas išgyvena mūsų akimis. Susidaro lygtys 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1. Šitą reikėtų naujai permąstyti.

Kas kam yra Dievas?

• Dievui: Dievas
• Man: Gerumas
• Tau: Gyvenimas
• Kitam: Amžinas gyvenimas

Visa tai suveda Asmenų lygtys, tai yra, asmenų lygtis kiekvieno asmens savaip išreikšta.

http://www.selflearners.net/uploads/DSCF7428-700.jpg

Troškimai ir netroškimai

Žmogus netrokšta, o Dievas trokšta. Trokšti tai reiškia drąsiai rinktis kas būsime vietoj to kas esame, tad jų nesieti. O netrokšti reiškia išlaikyti savo tolydumą, savo tapatumą. Yra nulnarė lygtis ? bene laisvumas, laisvė, glūdinti poreikyje, tiek nepatenkintame, tiek patenkintame.

Dievo troškulys platėja (trokšta nieko, kažko, betko visko) tuo tarpu atitinkamai asmens lygmens apimtis siaurėja (viskas - Dievas, betkas - Aš, kažkas - Tu, niekas - Kitas).

Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko. Ko daugiau Dievas trokšta, to labiau jisai išeina už savęs į save, siauriau suprastą, taip kad jis trokšta apimties papildinio. Išeidamas į viską (dvasia) jis trokšta nieko; išeidamas į betką (sandara) jis trokšta kažko; išeidamas į kažką (atvaizdai) jis trokšta betko; išeidamas į nieką (vienybė) jis trokšta visko.

Troškimai apsiriboja apimtimi. Dievo *augimas* išreikštas:

• Dvejonėmis, visaregio išvertimu: 1 srove - Dievas išverčiamas
• Troškimais (papildiniu) - 2 srovės - Dievas auga iš esamo į galimą, troškimu
• Antrinėmis sandaromis? Susivedimais?

Troškimai yra pasirinkimai be laisvumo: rinktis taip, rinktis ne ne, rinktis ne taip, rinktis ne.

Troškimas tai (Dievo) atitrūkimas nuo savęs. Netroškimas tai ryšio išlaikymas su savimi, neatitrūkimas. Laipsnynas išsako visaregio galimybes, tai ryšio išlaikymo galimybės: su pradiniu Dievu už santvarkos, arba su Dievu (gerumu) santvarkoje; išlaikant save - išplėčiant save - ar apibendrinant save - o tai vyksta vienoje iš keturių padėčių tarp Dievo ir gerumo.

Santvarka

Pirminės sandaros išsako santvarką, tad ir nuojautą. Santvarka yra dalinės tiesos galimybė, užtat supaprastinimo galimybė, tarpinio žinojimo galimybė.

Apimties įveikimas

Pirminės sandaros išplėčia mūsų gyvenimo galimybes. Jos platesnės už pasaulį. Šeši požiūriai - savo, septintu požiūriu apsiimame kito požiūrį, aštuntu požiūriu Dievo požiūrį, išeiname už santvarkos.

Apimties nurodymas

Pirminės sandaros primeta Kur Dievas yra, tad Kur jisai yra geras.

Pirminės sandaros sukuria "erdvę" kurioje kažkas gali įvykti, nebūti.

Dievo troškimai palaiko papildinį, aplinką, papildančią apimtį.

Tiesa yra tai kas tiksliai apibrėžta (definite), užtat niekame.

Papildinys

Yra lygsvara tarp asmens ir aplinkos; tarp to kas yra, bet kalba negali pasakyti ir to ko nėra, bet kalba gali pasakyti.

Sąmonė (asmuo) pasamonėje (aplinkoje).

Pirminės sandaros suderina papildinius. X ir Ne-X tai papildinio ryšys.

Išskyrimai išsako apimčių papildinius, užtat sudaro sąlygas ženklų savybėms ir tarpui.

Dievo papildinys (pavyzdžiui, apimčių papildiniai yra troškimų apimtys) yra tai, kuomi Dievas gali augti, juk jisai papildiniu yra Dievas koks jis gali būti, trokštamasis, suvokiantysis. 2naryje santykyje su Tavimi tai vyksta troškimais, o 3nariu santykiu su Kitu antrinėmis sandaromis tai vyksta suvokimu, juk šiaip Dievas nesuvokia, o elgiasi, kaip mąsto, strimagalviais, betgi trejybės Dievas yra suvokiantis, susigaudantis, bendrai suvoktas.

Tenka rinktis tarp apsiribojimo (ir primetimu, kad Dievas yra geras) ir atvirumo rysiui su Dievu uz ribos (ir galimybei, kad Dievas nebutinai geras), tad rinktis tarp blogio ir gerio, tarp atsikirtimo ir atvirumo, tarp pasaulio ir sirdies.

Tavo sienoje keliaujame kartu su, ir renkames tarp, aukštesnės (su ryšium su Dievu už mūsų) ir žemesnės savasties (be ryšio su Dievu, sandara mumyse). O apimčiai siaurėjant, kai ji tampa niekuo, nebelieka vietos žemesnei savasčiai. Tuo pačiu, neįmanoma pereiti upę neatsisakius žemesnės savasties.

Teigiamas ir neigiamas

Troškimai atskiria teigiamą ir neigiamą, tiek poreikiais, tiek abejonėmis, tiek lūkesčiais, tiek vertybėmis. Tas atskyrimas teigiamo ir neigiamo vyksta skirtinguose lygmenyse. Kokiuose ir kaip?

Teigiamo ir neigiamo atskyrimas grindžia jų suvedimą teigiamu ir neigiamu įsakymu.

Apimčių rūšys

• Dievo Dievas, tai Dievas. Viskame: Dievas savarankiškas, trokšta nieko. Mes netrokštame nieko: poreikiai - dėsniai - "Aš esu"
• Mano Dievas, tai Gerumas. Betkame: Dievas užtikrintas, trokšta kažko. Mes netrokštame kažko: abejonės - dvejonės - širdies atsiliepimai
• Tavo Dievas, tai Gyvenimas. Kažkame: Dievas ramus, trokšta betko. Mes netrokštame betko: lūkesčiai - atsiliepimai - nuveikimai, gėrio kryptys
• Kito Dievas, tai Amžinas Gyvenimas. Niekame: Dievas mylintis, trokšta visko. Mes netrokštame visko: išbandymai, aklavietės - išsigelbėjimai, atsiplėšimai, asmens branda

Trejybiškumas

Lukštendamas pirminių sandarų bendrą sandarą, bene atkreipiau dėmesį į aštuongubio kelio sandarą, siejančią trejybę su Dievu, ir tada panašią sandarą įžvelgiau poreikiuose bei dvejonėse ir abejonėse, toliau jos ieškojau jausminiuose atsiliepimuose ir taip ją atstačiau.

Požiūrių priėmimas

Pirminės sandaros išsako kaip šešerybės poslinkiai įvairiai susiję su Dievu mumyse ir už mūsų. Jos priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame Dievą, kokiu skaičiumi požiūrių, kiek jų reikia aprėpti tarpinę lygtį.

Dvejonėmis kiti žiūri mūsų akimis, ir "Tėve mūsų" taipogi.

Mūsų esminė laisvė yra pripažinti ar nepripažinti kito požiūrį.

Pirminėmis sandaromis sutampame. Dievas trokšta mumis ir sutampa su mumis. O kai save matome savo akimis, juos atskiriame nuo savęs.

Pirminėmis sandaromis mes išgyvename poslinkius, o Dievas išgyvena "akimis" už mūsų (tarpinės lygtys) ir mumyse aplinkybėmis, atitinkamame lygmenyje išgyvendamas trejybę - nusistatyti, vykdyti, permąstyti.

Septintas požiūris

Dievas septintu požiūriu palaiko bendrystę, Dievo galimybę mumyse ir apskritai.

Įtampa (dviprasmybė!) jausminiuose atsiliepimuose. Septintas požiūris yra apskritai dviprasmiškas. Taip yra ir gyvenimas kitu.

Nulinis požiūris išreiškia Dievą, o septintas požiūris išreiškia gerumą, tai yra, Dievą santvarkoje. Tad laipsnynas įveda Dievą į santvarką.

Laipsniškumas

Tiesa viskas akivaizdu. Taip yra visažiniui, visaregiui, o žmogus pasaulyje išgyvena dalinai. Laipsniškam žinojimui reikalinga tvarka, jos išdėstymas laipsniais, pakopomis, eiliškumu.

Laipsniškumas sieja Dievą ir Kitą. Kitas (tad ir Aš, Tu) yra Dievui, kaip Sūnus Tėvui, tad pasiklydęs vaikas. Kito ir Dievo suderinimas nustato Mano ir Tavo teisingus vaidmenis.

Pirmines sandaras galime suprasti kaip Dievo perėjimus (interpoliacijas) iš Dievo į gerumą. Perėjimai išsakomi vis aiškiau, raiškiau, apibrėžčiau, dalykiškiau (explicit). Perėjimai rikiuoja, išsako, išdėsto ženklų savybes.

Troškimai išsako kaip giliai Dievas yra panėręs į santvarką, kiek jisai skiriasi nuo savo brandos, savo galimybės.

Panašu, kad laipsnynas yra nuskilusi visaregio dalis, o lygčių sandaros yra tolesnės jos nuoskilos.

Laipsnynu reiškiasi tiek X->Y, tiek reiškinys-aplinka (valia viduje, valia išorėje), gal tiek ir sąsaja, tad 3x2x1. O asmens lygtis yra keturlypė, 4, ir iškyla bene visaregyje.

Šeši požiūriai yra tarpiniai tarp nulinio požiūrio ir septinto požiūrio. Nuliniu požiūriu:

• Esam tobuli, be poreikių.
• Klausiam, ko trokštame, ko iš tikrųjų norime?
• Išgyvename ramybę, be lūkesčių, pasiruošę atsiliepti. Ką randam, tą mylim.
• Kreipiamės į tobulą Dievą, mus mylintį labiau, kaip mes save.

Septintu požiūriu:

• Prisiimame kito poreikius ir taip atsisakome savo poreikių.
• Klausiam, ką veikiam kažkuriuo klausimu?
• Išgyvename įtampą, atsidavę. Kaip tikim, taip yra.
• Kreipiamės į pakankamą Dievą, mus gelbėjantį nuo ydingos santvarkos.

Antrinėmis sandaromis išreikštus septintus požiūrius suvokiau kaip šešias valios išraiškas ir siejau su dešimts Dievo įsakymų.

Kaip laipsnynas susijęs su Dievo savybėmis (savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis)?

• poreikiai (laipsnynas) <=> savarankiškas (jokių poreikių)
• linksniai (laipsnynas); abejonės <=> užtikrintas (jokių abejonių)
• įrodymo būdai (laipsnynas); išdavos; jauduliai <=> ramus (be jaudulio, lūkesčių)
• ... laipsnynas... mylintis

Apimčių įvairumas

Būtent troškimai turi apimtį (nieko, kažko, betko, visko) nes troškimai išskiria galimybę nuo kitų galimybių. Galimybė reikalauja išskyrimo, atskyrimo.

Apimtis apibrėžta, Dievui ir man sutampant. Būtent sutapimas reikalauja apimties apibrėžimą.

Pirmines sandaras atskyriau mąstydamas, koks jų tikslas? Ką jomis pasiekiam?

• Aštuongubiu keliu: Ryšys su Dievu
• Jausminiais atsiliepimais: Renkamės ramybę
• Dvejonėmis: Protaujame, kai negalime patikėti juslėmis, duomenimis
• Dėsniais: Gyvename Dievu, kitais

Pirminės sandaros yra tiesiogiai naudingos mūsų gyvenimui. Jos mums padeda rinktis amžiną gyvenimą. O antrinės sandaros naudingos netiesiogiai. Antrinės sandaros leidžia mums suvokti, išsakyti požiūrį, o pirminėmis sandaromis požiūrį priimti, išgyventi. Antrinės sandaros tad leidžia mums prileisti savarankišką požiūrį už mūsų, savaiminį požiūrį, mumis nepagrįstą.

• Ar trokštu - būti tobulas (aštuntasis dėsnis)
• Ko trokštu - ko iš tikrųjų noriu? (aštuntoji dvejonė)
• Kaip trokštu - gera širdimi (aštuntoji gėrio kryptis)
• Kodėl trokštu - pakankamas Dievas

Laipsnynai (poreikiai, linksniai, įrodymai) yra pirminiai ir juos išsako visaregis. Iš jų išplaukia netroškimai:

• Poreikiai - tiesiogiai, yra netroškimai.
• Abejonės - kaip susiję su linksniais?
• Lūkesčiai - kaip susiję su įrodymais? Juk įrodymai yra santvarkoje ir nesantvarkoje, tad veikia viduje ir išorėje?
• Vertybės - ar tai neigiami įsakymai? kaip susiję su santykiais su Dievu?

Kaip tai susiję su pasirinkimais?

Išvedžiau, kad Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko - dėl to kad mes, priešingai, jų netrokštame - turime poreikius, o jisai jų neturi, yra savarankiškas; abejojame o jisai užtikrintas; laukiame o jisai ramus; išgyvename išbandymus o jisai mylintis. Štai keturi lygiai atitinkantys apimtis - Dievas (savarankiškas), viskas (užtikrintas), troškimai (ramus), meilė (mylintis). Pirminė sandara išreiškia asmens lygtį, atitinkamai: Dievas (dvasia), Aš (sandara), Tu (atvaizdai), Kitas (vienybė). Dievas yra dvasia, savarankiška, o mes ne, tai išgyvenam poreikius; Dievas (viskuo) yra sandara, užtikrintas, o mes ne, tai abejojame; Dievas (troškimais) yra atvaizdai, ramus, o mes ne, tai laukiame (kaip susiję lūkesčiai ir troškimai?); Dievas (meilė) yra vienybė, mylintis, o mes ne, tai išgyvename išbandymus (kokio pobūdžio?).

Pirminės sandaros atitinka dviprasmybėms. Įvardiju prasmę santvarkoje ir už santvarkos:

• Poreikiai: Lygio (atvejo) ir metalygio (bendro)
• Abejonės: Paprastas (santvarka išreiškiamas, apibrėžiamas) ir sudėtingas
• Lūkesčiai: Prielaida, pagrindimas, įrodymas ir išdava
• Išbandymai: Žymė ir kas pažymima

Gal

• Kitas reiškia nulgubą lygtį (atkirtimą),
• Tu - viengubą lygtį (sutapimą),
• Aš - dvigubą lygtį (asmuo vs. aplinka),
• o Dievas - trigubą lygtį (šv.Trejybė).

Neigiamybėje (tavimi) galim išeiti pasirinkdami, ir ta tikimybė didėja siaurėjant apimčiai, auga reikalas rinktis:

• poreikiai - ryšium su Dievu, ne žmonėmis taikyti dėsnius
• abejonės - gyventi širdies tiesa, ne pasaulio tiesa
• lūkesčiai - keisti savo lūkesčius, atsiremti į Dievą, ne į pasaulį, į vidų, ne į išorę
• vertybės - pasirinkti savo vertybę

Priklauso, kiek Dievas už santvarkos yra išėjęs už savęs, kiek abu yra lygiaverčiai. Tai yra sąlygos apibrėžti sutapimą Dievo santvarkoje ir Dievo už jos, apibrėžti jų išėjimą už savęs.

• Dievas trokšta nieko - Abu išeina už savęs. Dievas tada nulgubas, išėjime. Keturių išeities taškų, semiotinio kvadrato, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. - Jie lygiaverčiai: Poreikiai yra tarsi troškimai. Sutampa keturios apimtys.
• Dievas trokšta kažko - Požiūris įstatomas į padėtį. Dievas yra jų saite. Dviejų išeities taškų, požiūrių ir padėtis, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Tai susiję su gyvenimu ir amžinu gyvenimu, su siejimu ir atskyrimu. Sutampa didėjantis ir mažėjantis laisvumas.
• Dievas trokšta betko - Susisieja įtampa. Vieno išeities taško, įtampos, reikia apibrėžti išėjimo sutapimą. Vaga sutampa su srautu. O Dievas yra lygtyje asmuo papildinyje.
• Dievas trokšta visko - Sutampa niekuo, priimtuvu, atskiriančiu ar yra ar nėra ryšys su Dievu. Jokio taško nereikia apibrėžti išėjimo sutapimą. O Dievas yra trinarėje lygtyje.

Visko savybės, vienybės atvaizdai (neturi išorinio konteksto ir t.t.) yra paskiros savybės, mat vienybė yra viskas santvarkoje O visko atvaizdai yra troškimai, tad apimtys, kaip plačiai trokšta. Savybės turi būti išreiškiamos kurioje nors plotmėje. Savybės yra paskiros, nes paskirai apibrėžtos kiekvienoje plotmėje, tad apibrėžtos plotme. O troškimai yra bendras Dievo augimas išreikštas visose plotmėse, kaip bendras priėmimas tos paskiros plotmės, mat plotmė yra tai, kas atskiria esamą ir būsimą Dievą. Tad bendrumas yra troškime, o savybėse, bendrumą grindžia plotmė. Viskas bet kurioje plotmėje apima ją visą (kaip sąlygiškas viskas), kaip ir Dievas, esantis už visų plotmių. Tad Viskas ir Dievas yra bene dvejybiškumas visaregyje.

• prasmingas - mylintis - be išorinio konteksto, priimti viską (vienybė viskame - užtat neaprėpiama)
• pastovus - ramus - paprasčiausias algoritmas, priimti betką (vienybė betkame - užtat kiekvieną priima)
• tiesus - užtikrintas - be vidinės sandaros, priimti kažką (vienybė kažkame - užtat tiek tvarka, tiek betvarkė, kažko atžvilgiu)
• teisingas - savarankiškas - būtina sąvoka, priimti nieką (vienybė niekame - užtat reiškiasi sąvoka, ją pačia)

Bendrai:

• paneigimas ketverybės lygmens, paneigimas apimties žinojimo, nepriėmimas apimties - Dievo/visko troškimas apimties, jo rūpėjimo apimtis - vienybė apimtyje, priėmimas apimties

Tarpinė lygtis išsako apimtį: viskas (trejopa), betkas (dvejopa), kažkas (viena), niekas (jokia).

Trokštantis Dievas yra trinaris (prasmingas), dvinaris (pastovus), vienanaris (tiesu) ar jokianaris (akivaizdus).

Yra bene šeši paradoksai ir juos sustato ženklų savybės. O juos bene išsako abejonės ir išsprendžia dvejonės. Tad ženklų savybės reiškiasi abejonėmis. O dvejonės bene yra vienanaris sprendimas (tai "protavimas"), tuo tarpu jausminiais atsiliepimais bene įmanomas dvinaris sprendimas ("sustygavimas savo būdo"), ir aštuongubiu keliu trinaris paradoksų sprendimas ("atsidavimas Dievui"). Žodžiu, vis laisvesnis, asmeniškesnis sprendimas.

Išnagrinėti aštuongubio kelio 3 permutacijas, sulyginti su laipsnynais, juos išvesti iš aplinkybių. Išsiaiškinti laipsnynų ryšį su ketverybės lygmenimis. Kaip tai siejasi su atvaizdų ir aplinkybių išvedimu iš lūkesčių? Aplinkybės išplaukia iš nulybės atvaizdų, tad tai yra ryšys su Dievu (nulybe), o gal ir su gerumu (atvaizdu). Nulybes atvaizdus susieti su Dievo savybem, tad su troskimais.

Troškimai yra netolydūs, nesuvaržyti, nenuoseklūs. Juk Dievas trokšdamas prisiima visiškai naujas sąlygas, tai yra, sąlygiškas apimtis. O žmogus netrokšdamas reikalauja rišlumo, nuoseklumo, kaip kad dangaus karalystėje. Troškimai išsako, koks Dievas yra, išvedus jį iš jo trokštančios apimties. Jis trokšta nieko (savarankiškas), kažko (užtikrintas), betko (ramus), visko (mylintis). Užtat šios savybės ir yra gerumas, vadinas, Dievas santvarkoje, tai yra, įvairus Dievo ryšys su santvarka. Gerumas tai savarankiškumas (poreikių atžvilgiu), užtikrintumas (abejonių atžvilgiu), ramumas (jaudulių atžvilgiu), meilė (vertybių atžvilgiu). Gerumas yra ko daugiau asmeniškas ko platesnė apimtis, ko labiau jis savimi į ją sutelpa. O Dievo savybės (teisus, tiesus, pastovus, prasmingas) išsako, koks jisai yra už santvarkos. Tad apimtimis Dievas (jo savybės, nulybės atvaizdai) iškyla santvarkoje, apimtyje (jo troškimais, jo sandaros (visko) atvaizdais). O laipsnynas iškyla iš Dievo už santvarkos, vadinas, iš nulybės atvaizdų, kaip aplinkybių seka, kuri pirmiausia mus sieja su Dievu už santvarkos, o tuo pačiu mus sieja su Dievu santvarkoje. Laipsnynas išsako nuoseklumą pereinant iš Dievo į gerumą. Dabar man reik tiksliau suvokti laipsnyną apskritai, kaip jisai reiškiasi aplinkybėmis, kaip aplinkybes ir atvaizdus išvesti iš jo paskirai (aplinkybes) ir bendrai (atvaizdus), taip pat padalinimus ir kalbas. Kaip suvokti Dievo daugeriopą "akį" kuriuo išgyvena šią sandarą?

Aštuongubio kelio atvejai nurodo Dievo vaidmenų laipsnynus (dieviškumus: sutapti, išplėsti, apibendrinti, nurodyti, lyginti, įkūnyti): dėsningumus, linksnius, įrodymo būdus. O netroškimai nurodo Dievo savybių priešingybes: poreikius (nesavarankiškumas), abejones (neužtikrintumas), jaudulius (neramumas), vertybes (nemeilė). Vaidmenys bene atliepia netroškimus:

• Dėsningumai atliepia poreikiams.
• Kaip linksniai atliepia abejones, bene dvejonėmis?
• Kaip įrodymų būdai atliepia jauduliams? ar veiklos būdais (kaip kas pasidaro)?

Ženklų savybės išsako abipusį ryšį tarp Dievo ir gerumo. Aštuongubis kelias sieja Dievą ir gerumą, veda iš vieno į kitą. Pagrindas yra ketverybė, Dievo požiūriu, išsakanti atstumą tarp Dievo ir savęs, tad troškimo apimtį. Abipusis ryšys išsako Tave ir Kitą. Ženklų savybės išsako išorinį žvilgsnį.

Laipsnynas išsako vienpusį ryšį su Dievu arba gerumu, siejantis vieną ar kitą su trinare lygtimi X->Y. Ta trejybė yra savistovi, tad savistovumas. Vienpusis ryšys išsako Dievą ir Mane (Dievą santvarkoje = gerumą), atitinkamai. Laipsnynas išreiškia vidinį žvilgsnį.

(Dievo) išėjima už savęs išsako pradmenys:

• vienybė - į ką įeina Dievas
• dvinarė lygtis - papildinys
• trinarė lygtis - X->Y kuria išeinama "plačiau" į Y
• keturnarė lygtis - ketverybė atstumų, apimčių - užtat visų įmanomų apimčių

Išskyrimai išsako atvaizdavimą atvaizdais: 4, 2, 1, 0

Kaip bendrai suprasti pirmines sandaras

http://www.ms.lt/en/andrius/understanding/diagrams/primarystructures.jpg

Trokšti nieko

neDievas netrokšta nieko, rupinasi viskuo (poreikiu)

poreikiai - zmogus netroksta nieko, o Dievas troksta kartu su juo, isstatydamas placiau

• Dievas savarankiškas, trokšta nieko, o mes netrokštam nieko, turim poreikius: gyvybės; saugumo; bendravimo; vertės; laisvės; pilnavertiškumo
• dėsniai: būk tobulas (savarankiškas, neturėk poreikių) ; įsikibti; kaupti; taikytis; rinktis gerą; rinktis geresnį; rinktis geriausią; prisiimk kito poreikius
• nežudyti; nevogti; nesvetmoteriauti; nemeluoti; negeisti svetimo daikto; negeisti svetimo moters
• palaiminti kurie liūdi, jie bus paguosti; palaiminti romieji, jie paveldės žemę; palaiminti alkstantys ir trokštantys teisybės, jie sulauks teisingumo; palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo; palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą; palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais.
• Dievo šlove; Dievo ketinimu; Dievo pavyzdžiu; Dievo meile; Dievo darbais; Dievo įsakymu; .... Dievo valia
• esu prisikėlimas ir gyvenimas; esu avių vartai; esu kelias, tiesa ir gyvenimas; esu gerasis ganytojas; esu pasaulio šviesa; esu tikrasis vynmedis; esu gyvenimo duona

Poreikius atliepia dėsniai. Yra vienanarė lygtis "požiūris aplinkybėse", tai saitas, juos siejantis

Keturgubas atskyrimas.

Kaip yra - Dievas mumyse žvelgia mūsų akimis. Mes žiūrime Dievo akimis mumyse.

Trokšti kažko

neDievas netrokšta kažko, rupinasi betkuo (abejone)

• linksniai (Kiparskio laipsnynas): vardininkas; naudininkas; galininkas; inagininkas; kilmininkas; vietininkas
• Dievas užtikrintas, trokšta kažko, o mes netrokštam kažko, turim abejonių: patinka? reikia? tikra? keblu? protinga? neteisinga?
• dvejonės: 0 ko trokštu? (užtikrintumas) 1 kaip man atrodo? ka kita reiktu daryti? ar sudarytu skirtuma? kas nuo manes priklauso? ar istengiu svarstyti klausima? ar taip turetu buti? 7 ką pats veikiu tuo klausimu?
• sirdis/pasaulis atsako: neatrodo-atrodo; kazka kita-nieko kito; nesudaro skirtumo - sudaro skirtuma; priklauso - nepriklauso; neistengiu - istengiu; turetu - neturetu;

Pirminėmis sandaromis žmogus pasidalina: jokiu, vienu, dviem ar trim Dievo požiūriais. Pavyzdžiui, gėrio kryptimis žmogus pasidalina dviem požiūriais, iš kurio asmens kyla gėris ir į kurį asmenį teka gėris.

Susiję su ženklų savybėm, su ketverybės lygmenų poromis.

Dvigubas atskyrimas

Trokšti betko

neDievas netrokšta betko, rupinasi kazkuo (lukesciu)

• Matematiniai įrodymo būdai: 0 Dievas; 1 morfizmas; indukcija; algoritmo konstravimas; substitucija; atvejų nagrinėjimas; konstravimas; 7 gerumas.
• Išdavos: 0 be lūkesčių; patenkina vidinius lūkesčius; patenkina laukinius lūkesčius; apeina vidinius lūkesčius; nepatenkina vidinių lūkesčių; nepatenkina laukinių lūkesčių; apeina laukinius lūkesčius; sprendžiasi.
• Dievas ramus, trokšta betko, o mes netrokštam betko, jaudinamės jauduliais: 0 ramybė; laimė; jaudulys; bjauresys; liūdesys; nuostaba; baimė; 7 įtampa.
• Veiklos: 0 atsiliepti; 1 įgalioti; užvesti; išsisakyti; pasitraukti; apibūdinti; pasipriešinti; sulaukti.
• Gėrio kryptys: 0 gera širdis; 1 geras žmogus; geras darbas; geras žodis; geras Dievas; gera dovana; gera savybė; gera naujiena.
• Gerumai: 0 nulybės gerumas; vienybės gerumas; dvejybės gerumas; trejybės gerumas; ketverybės gerumas; penkerybės gerumas; šešerybės gerumas; sepytnerybės gerumas.
• Jėzaus gerumai: 0 Jėzaus tikėjimas; 1 Jėzaus vidinis įsikabinimas; ką Jėzus pasieks; ką Jėzus galėtų veikti; Jėzaus noras keistis; Jėzaus pastovumas; Jėzaus išskyrimas; 7 Jėzaus tikslas (meilė?) (Palyginti su poreikius tenkinančiais dėsniais)
• Jėzaus bendravimai: 0 Jėzaus troškimas į kitų tikėjimą; 1 Jėzaus išorinis įsikibimas į jų vidinį įsikibimą; ką Jėzus gali veikti į ką jie pasieks; ką Jėzus veikia į ką jie galėtų veikti; Jėzaus atsisakymas keistis į jų sutikimą keistis; Jėzaus susidomėjimas į jų atsidavimą; Jėzaus atsiskyrimas į jų atskyrimą; 7 Jėzaus stiprybė į jų tikslą.

Lūkesčius atliepia jauduliai, o juos atliepia gėrio kryptys. Yra dvinarė lygtis "asmens papildinys tai aplinka", kaip kad gera valia atveria kelią gerai širdžiai.

Jėzus kalba į galimybę gėriui, tuomi rodo gerą valią. Gera valia, Jėzaus bendravimas išsako poras bene išsakančius gerumą ir blogumą, ryšį su tuo kas už mūsų ir sandarumą savyje.

Pirminiai jauduliai plečiami tikslinant lūkesčius. Pavyzdžiui, kada lūkestis yra neigiamas (užtat mums tolimas) ir patenkintas, tai mus užvaldo pyktis, o jei nepatenkintas, tai palengvėjimas (relief). Užtat pyktis ir susijaudinimas yra panašūs, kaip kad palengvėjimas ir nuostaba.

Viengubas atskyrimas.

Kaip turėtų būti -

Piktybiniai jausmai iškyla kada laukiam to, tikimės to, ko nenorim, vadinasi, mūsų lūkesčiai mums priešingi, nepageidautini. Nepageidautinais lūkesčiais išvengiame baimės ir pasibjaurėjimo. Tokiu atveju:

• jaudulį išgyvename pykčiu (kai artimas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
• linksmumą, pasitenkimą išgyvename panieka (contempt) (kai priešas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
• nuostabą išgyvename palengvėjimu (relief) (kai artimas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
• liūdesį išgyvename pagarba (respect) (kai priešas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
• įtampą išgyvename sielvartu (anguish) (kai laukiam ar pasiteisins)

Ar tai bene "minoriniai" jausmai, atitinkantys "mažorinius" jausmus? Kaip jie reiškiami muzika? Kaip muzika reiškia ūpus?

Trokšti visko

neDievas netrokšta visko, rupinasi niekuo (vertybe)

• apibendrintas, neišreikštas laipsnynas
• Dievas mylintis, trokšta visko, o mes nemylintys, netrokštam visko, turim vertybes.

Aštuongubis kelias. Bendrą laipsnyną išsako vienumo rūšys. Yra ir trinarė lygtis "Dievas yra X". Yra nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimas. Kaip vienumo rūšys susiję su vienybe ir nulybe?

Kertinė vertybė yra menamas Dievas, jį mums atstojanti sąvoka, kada neturime ryšio su juo, tad mums "pakankamas" Dievas, kuriuo galim vadovautis šiame pasaulyje.

Nulgubas atskyrimas.

Šešerybė: dvi trejybės.

Kaip renkasi -

įrodymų būdai:

• Dievas yra morfizmas - verčiau jis mąsto kaip aš - teesie šventas jo vardas
• Dievas yra indukcija - verčiau jis yra kaip aš - teateinie tavo karalystė
• Dievas yra algoritmo konstravimas - verčiau jis daro kaip aš - teesie tavo valia
• Dievas yra substitucija - ką tikiu tevykdau - kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
• Dievas yra atvejų atrinkimas - ką veikiu tepermąstau - atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiam savo kaltininkams
• Dievas yra konstravimas - ką mąstau tetikiu - neleisk mūsų gundyti

Reikėtų palyginti

Daugis, visybė, vienis?

linksniai:

• Dievas yra Dievas - tikėjimas
• Dievas yra vardininkas - verčiau jis daro kaip aš - dorybė
• Dievas yra naudininkas - verčiau jis mąsto kaip aš - žinojimas
• Dievas yra galininkas - verčiau jis yra kaip aš - susivaldymas
• Dievas yra įnagininkas - ką permąstau lai tikiu - ištvermė
• Dievas yra kilmininkas - ką tikiu lai darau - pamaldumas
• Dievas yra vietininkas - ką darau lai permąstau - broliškumas
• Dievas yra gerumas - meilė

Asmuo, daiktas, veiksmas?

dėsningumai:

• Dievas yra gyvybė, įsikibk ir laikysies - verčiau jis yra kaip aš - palaiminti liūdintys, jie bus paguosti
• Dievas yra saugumas, kaupk ir turėsi ką prarasti - verčiau jis daro kaip aš - palaiminti romieji, jie paveldės žemę
• Dievas yra bendravimas, taikykis ir būsi dalis bendrumos - verčiau jis mąsto kaip aš - palaiminti alkstantys, trokštanty teisybės, jie sulauks teisingumo
• Dievas yra vertė, rinkis gerą ir jausies gerai - ką darau lai permąstau - palaiminti gailestingieji, jie sulauks gailestingumo
• Dievas yra laisvė, rinktis geresnį ir jausies geriau - ką mąstau lai tikiu - palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą
• Dievas yra pilnavertiškumas, rinktis geriausią ir jausies geriausiai - ką tikiu lai darau - palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais

Galimas, būtinas, esamas?

Aštuongubis kelias (2x4) dvejopai pristato Dievą sutampantį (Dievas ir gerumas) ir ketveriopai pristato Dievą sutapime (keturiose apimtyse).

Žr. Tu?, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės, Antrinės sandaros

Tyrimas:

• suvokti, apibrėžti apimtis: viską, betką, kažką, nieką ir atvaizdus apskritai
  • susieti su nulybės, vienybės, dvejybės, trejybės atvaizdais
• suvokti Dievo išėjimą už savęs, kaip tai reiškiama įvairiuose lygmenyse
  • susieti su apimtimis
  • susieti su klausimu ir atsakymu, su tarpu tarp jų, su išsiaiškinimu
  • Dievo išėjimą už savęs sulyginti su jo klausimu, ar jisai būtinas ar nebūtinas, ir su dviem tyrimo takais, įrodant prieštaravimą.
  • Palyginti Dievo išėjimą už savęs su asmenų išsivystymu: Dievas, Aš, Tu, Kitas - su gerojo vaiko sąmoningėjimu (Dievo brendimu) - ir taip pat su blogo vaiko sąmoningėjimu (asmens brendimu) - tad su atsakymu ir klausimu
• suvokti troškimus
  • susieti su Dievo išėjimu už savęs
  • suvokti ryšį tarp Dievo troškimo ir visko atvaizdų
• suvokti netroškimus
  • susieti su asmenimi Tu, su Dievo ir Mano sutapimu

Išėjimas už savęs

Atvaizdai išsako Dievo išėjimą už savęs į save - kryptis iš gėrio. (Ar Dievas būtinas?) Aplinkybės išsako Dievo savęs atpažinimą - kryptis į gėrį. (Kaip kiekvieną pasiekti?)

Viskas, betkas, kažkas, niekas yra atvaizdai aplamai, tad tampriai susiję su nulybės, vienybės, dvejybės ir trejybės atvaizdais.

Dievas išeina už savęs į save šiais tarpsniais, žingsniais ir atitinkamomis apimtimis, vis gilyn. Juose išsiskiria esantis ir iškylantis Dievas.

• Dievas trokšta nieko - savarankiškas - Dievas - Dievas, kaip toks - esantis ir iškylantis Dievas sutampa "košėje" (nėra visakame).
• Dievas trokšta kažko - užtikrintas - dvasia - Dievas klausia savęs, ar jisai būtinas? - atsiveria santvarka, kurioje Dievo nėra, bet jisai iškils (nėra betkame)
• Dievas trokšta betko - ramus - dviprasmybė - įvariausiai pasitraukia - santvarkoje atsiranda įvairūs taškai, asmenys, kuriuose Dievas gali iškilti (nėra kažkame)
• Dievas trokšta visko - mylintis - gera širdis - Dievas naujai iškyla dar giliau, mūsų gelmėse - asmenyse, jų gelmėse, slypi gera širdis, kuria Dievas iškyla (nėra niekame)

Apimtys išsako kiek Dievas troškimais išeina už savęs į netroškimus:

• savarankiškas - nuliniu požiūriu - į poreikius
• užtikrintas - viengubu požiūriu (širdies tiesa ir pasaulio tiesa) - į abejones
• ramus - dvigubu požiūriu - į lūkesčius
• mylintis - trigubu požiūriu (Dievo trejybė ir žmogaus trejybės ratas) - į vertybes

Troškimai

Dievo troškimai yra visko atvaizdai. O vienybės atvaizdai, tai visko savybės. Nulybės atvaizdai, tai Dievo savybės.

Troškimai taip pat yra dvejybės atvaizdai, juk dvasia - Dievas yra nulybė, sandaras - viskas yra nulybė, tad visko atvaizdai yra dvejybė. Dvejybės atvaizdai:

• laisva valia, likimas -
• išorė, vidus -
• teorija, praktika -
• tapatus, skirtingas -

Troškimai: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis

Viskas yra skirtumas tarp Dievo išeisiančio ir Dievo pilnai išėjusio už savęs į save. Šį skirtumą, šią sandarą, šią savastį galima atvaizduoti, tad kartu ir patį Dievą išreikšti netiesiogiai, jo troškimu.

Troškimai išsako tarpsnius, kuriais Dievas išeina už savęs į save. Troškimai sulygina esamą Dievą su būsimu Dievu. Troškimai išsako Dievo sutapimą su savimi, jo savastimi. Troškimai išsako, kas sutelpa Dievo savastyje. Ko plačiau Dievas trokšta, to labiau jis išsiskyręs nuo savęs, to labiau jis išėjęs už savęs. Savarankiškas Dievas yra už savęs neišėjęs, o mylintis Dievas yra už savęs išėjęs visiškai. Troškimai išsako kaip toli Dievo išeities taškas yra nukeliavęs, jo žvilgsnis, kuriuo jisai stebi. Troškimai išsako Dievo akį, jo žvilgsnį, jo tašką iš kurio jisai žiūri, iš kurio išgyvena savo eigą, savo išėjimą už savęs.

Trokštam vandens - tas vanduo tampa mūsų dalimi.

Netroškimai

Netroškimai iškyla asmeniu Tu, kuriuo Dievas ir Aš susitinka.

Dievas trokšta nieko, tad yra savarankiškas. Netrokšti nieko, tai gyventi poreikiais.

Dievas trokšta kažko, tad yra užtikrintas. Netrokšti kažko, tai gyventi abejonėmis.

Dievas trokšta betko, tad yra ramus. Netrokšti betko, tai gyventi lūkesčiais. Betko netroškimas reiškiasi lūkesčiu, ko laukiame, ko nelaukiame. Tas laukimas reiškiasi tarpu tarp nusiteikimo ir sulaukimo. Betko netroškimas taip pat reiškiasi skirtumu tarp tos savasties, kurią priskiriame sau, ir to, kas už mūsų.

Dievas trokšta visko, tad yra mylintis. Netrokšti visko, tai gyventi vertybėmis.

Netroškimai yra nesutapimai su savimi, atsiribojimai, žinojimai, išmąstymai, nepriėmimai, neįsisavinimai, nelaikymai savimi.

Lygtys

Lygtys:

• 3+3=6 Poreikiai
• 4+3=7 Abejonės
• 5+3=8 Lūkesčiai
• 6+3=1 Vertybės

Žr. Tu?, Pirminės sandaros

• Susieti keturias troškimų-netroškimų sandaras su lygtimis 3+3=6, 4+3=-1, 5+3=0, 6+3=1.

• What is the relationship between the four representations of the nullsome (not knowing X) and the four wishes (wishing for X)?

Pirminės sandaros

• poreikiai 3+3=6
• abejonės 4+3=7=-1
• lūkesčiai 5+3=8=0
• vertybės 6+3=1

Troškimai

Nepriklausomybės, laisvės pagrindai:

• gerumas - ramybė
• grožis - užtikrintumas
• teisingumas - savarankiškumas

Pirminės sandaros

• Each of the four primary structures presents an ObservationalPlane of the omniscope as a relationship between God and human.

• Netroškimus vadindavau dilemmas, reikalais.

Vertybės

• Aštuongubo kelio netroškimus vadindavau įsipareigojimais, commitments.
• Juos siedavau su šešerybės atvaizdų dorybėmis (nuoširdumu, viltimi, drąsa) ir vidiniais požiūriais (paklusti, tikėti, rūpintis).

Atliepimai

• Atliepimais atsiliepiame į savo netroškimus.
• Atliepimus vadindavau counterchoices.
• Counterchoices respond to our outlook with an outlook beyond us.
• We respond to Needs with OperatingPrinciples which express God within us.
• We respond to Doubts with Counterquestions which express another within us.
• We respond to Expectations, DirectionsFromTheGood with DirectionsToTheGood which express another beyond us.
• We respond to Commitments with LifeChoices which express God beyond us.

Visaregis

• The Omniscope is a comprehensive view upon all Structure.

Dviguba savastis

• Dviguba savastis. DoubleSelf is You's self, the PrimaryStructures.
• Distinguishing is going beyond the DoubleSelf.

Antrinės sandaros

Kaip keturi netroškimai išplaukia iš aštuonerybės?

Netroškimai susiję su trejybės atvaizdais:

• Aštuongubas kelias ir trejybės ratas: būti, veikti, mąstyti - bei poslinkiais tarp nusistatyti, vykdyti ir permąstyti. Žmogaus klausimai.
• Lūkesčiai ir pastovumas (sutapimas ar nesutapimas), laukimas ir sulaukimas (vienis) arba nesulaukimas (visybė) arba negalėjimas tikėtis (daugis).
• Abejonės ir betarpiškumas. Daiktas, eiga, asmuo.
• Poreikiai ir tiesa. Būtina, tikra, galima. Dievo klausimai.

Dievas, išeidamas už savęs, eina iš savo klausimų (Ar Dievas būtinas?) į žmogaus klausimus (Kas aš esu?)

Iš šešių poreikių paaiškėja, jog pirmais trimis poreikiais išreikšta savastis yra skirtinga nuo kitais trimis poreikiais išreikšto savęs suvokimo (self-understanding). Savęs suvokimas yra pagrindas protui. Tad panašiai, gal trys dvejonės (ar keblu? ar protinga? ar teisinga?) yra pagrindas širdžiai? ir bendram suvokimui? Ar trys lūkesčiai (išoriniai?) yra pagrindas valiai? vertybėms? ir susikalbėjimui?

Pirminės sandaros

• Gyvenimo lygtyje, netroškimai išsako: amžinąjį gyvenimą (tenkinimais), išmintį (dvejonėmis), gerą valią (jauduliais), Dievo valią (klausimais).
• Protas bene atsirado vėliau kaip jausmai, bet tarp jausmų ir kūno, o kartu ir valia.
• Abejonėmis, dvejonėmis - protas vieningas. Lūkesčiais, jauduliais - skyla į du požiūrius - save ir pasaulį. Vertybės, klausimai - skyla į tris požiūrius.