Gvildenu | Mintys / NoreikaEiga

Noreika pristatymas

Pasirengimas sukilimui

1940 m. spalio 28 d. paleistas į atsargą
Mardosų kaime, Plungės valsčiuje
J. Noreika tuo metu kūrė „Lietuvių vienybės sąjungą” (kitur – „Lietuvių vienybės sąjūdį”), kuri vėliau įsiliejo į LAF gretas: „Lietuvių vienybės sąjunga kūrėsi Žemaitijoje, jos vadovai – kpt. J. Noreika, Juočeris, J. Mėta. Jie spausdino pogrindžio spaudą, proklamacijas, turėjo gerus ryšius su LAF. […] J. Noreika buvo Plungėje ir spausdino LAF vardu proklamacijas (500-1000 vnt.).“ [Narutis]
Noreika susiekė su Škirpa, 1940 m. rudenį sukūrė visos Žemaitijos sukilimo centrą, keletą kartų perėjo sovietų-vokiečių sieną, padėjo inteligentams pereiti.

Brangūs vergaujantys broliai

Noreika spausdino aktyvistų spaudą po 500 ir 1,000 egzempliorių.
Alimas gegužės pabaigoje ar birželio pabaigoje bandė pabėgti į Vokietijoje, nepasisekė. Tada slapstėsi miške netoli Mardosų kaimo.
Tikėjosi, kad kapt.Kiliaus suorganizuoti ginklai bus vokiečių numesti - ryšys su Vilniaus LAF.
1941 m. birželio 19 d. Noreikos atstovas dalyvavo Kauno LAF posėdyje. [Narutis]

Sukilimas Mardosų kaime

1941 m. birželio 22 d. Noreika vadovavo Mardosų kaimo sukilėliams (anot Kazio Šilgalio)
1941 m. birželio 23- 24 d. sovietai Telšių apskrities Plungės valsčiaus Mardosų kaime nužudė 14 žmonių anot Anušausko
Noreika išvežtas į Klaipėda, grįžta nusiminęs, su raiščiais
1941 m. birželio 25 d. Noreika išvyko į Telšius (anot Kazio Šilgalio)

Sukilimas Telšiuose

Noreika Telšiuose

1941 m. birželio 23 d. susirišo Telšių aktyvistai, atspausdintas pirmasis karo komendanto įsakymas, Telšių kalėjime sušaudyti politiniai kaliniai, prieš tai bandyta juos išlaisvinti. Peckus aptinka užkastus kalinius.(pasitikrinti)
1941 m. birželio 24 d. pabėgę kaliniai prisijungė ir pasipasakojo, štabas įsikūrė buvusiame "Kęstučio" viešbutyje
1941 m. birželio 24 d. Noreika su vokiečiais žvalgais išvyko į Klaipėdą, tarėsi su Wermachtu, sužinojo, kad Lietuvai nebus suteikta nepriklausomybė. Paskui patarė vienam doram žydui apsisukti ir išsigelbėti. (Riauka, "Žemaitis"). Išformavo kuopą.
1941 m. birželio 24 d. nuspręsta sušaudyti Rainių kankinius
1941 m. birželio 25 d. labai anksti (po vidurnakčio) nužudyti Rainių kankiniai
1941 m. birželio 25 d. pirmasis karo komendanto įsakymas iškabintas, suformuota apsaugos tarnyba, išsiskirstyta pareigomis
"Pirmomis karo dienomis persikėlęs į Telšius, susitiko su Telšių apskr. komendantu aviacijos majoru Svilu ir Telšių apskr. viršininku Ramanausku (buvusiu Lietuvos policijos mokyklos viršininku, jis turėjo netoli Telšių ūkį). Šie pakvietė J. Noreiką į Telšių miesto inteligentų susirinkimą, vykusį jo kabinete dalyvaujant apie 30 visuomenės veikėjų. Pasitarime svarstyta: išlaisvinimo nuo bolševikų šventės rengimas; mitingo rezoliucijos rengimas; mitingo organizavimas pirmąjį liepos sekmadienį. Šventei organizuoti išrinktas 12 asmenų komitetas, į kurį pateko ir J. Noreika." [Ašmenskas, Generolas Vėtra]
1941 m. birželio 27 d. aktyvistai organizuoja skrajojantį mirties būrį, kuriam vadovauja kapitonas Daukša
1941 m. birželio 27 d. Telšių aktyvistai miesto žydus išvarė iš namų, surikiavo į kolonas ir nuvarė už kelių kilometrų esantį Rainių dvarą. Čia buvo įsteigta laikina žydų koncentravimo stovykla.
1941 m. birželio 27 d. Rainių kankinių kūnai rasti (pasitikrinti)
1941 m. birželio 28 d. atvyko vokiečių kariuomenė į Telšius, anot Raslano
1941 m. birželio 28 d. žydai verčiami atkasti kankinių kūnus ir juos nuplauti
1941 m. birželio 28 d. politiniai kaliniai S.Bagdonas ir Cipkus iš Kauno grįžta į Telšius, pasirodo, jų nelaikė Telšių kalėjime
1941 m. birželio pabaigoje Plungės miesto burmistras sušaukė pasitarimą išdalinti žydų turtą, dalyvavo kun.Pukys.
1941 m. lipepos 1 d. Rainių kankinių laidotuvės
1941 m. liepos 2 d. majoras Alfonsas Svilas išleido įsakymą Nr. 3 dėl tvarkos palaikymo Telšių mieste. Už plėšimus, vagystes ir kitus kriminalinius nusikaltimus buvo grasinama griežtomis karo meto įstatymų bausmėmis. Gyventojai buvo raginami “prisidėti prie išlaisvinto žemaičių krašto apvalymo nuo komunistų ir kitų visuomenės kenkėjų, veikusių komunistų naudai, ir artimai bendradarbiauti su laikinosios vyriausybės policijos pareigūnais”. Netrukus Telšių apskrityje prasidėjo komunistų, sovietų valdžios aktyvistų ir žydų persekiojimai.
1941 m. susitikimas su inteligentais (kada - ar Noreika dalyvavo?)
1941 m. liepos 6 d. sekmadienį, mitingas - (ŽŽ Nr.2) Lietuvių-vokiečių meno vakaras, komendantas majoras Svilas tarė karštą sveikinimo žodį Vokietijos kariuomenei.
1941 m. žydai neteisingai kaltinami Rainių žudynėmis, verčiami kankinius laižyti, sudėti į karstus
1941 m. liepos 9 d. Ramanausko pirmas įsakymas - registruoti visas rašomas mašinėles ir t.t.
1941 m. liepos 9 d. Žemaičių žemė Nr.1 "Lietuvių Aktyvistų Fronto veiklos metmenys" - saugoti tautos rasinį tyrumą... LAF žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą. ..."tautinės kultūros kūrimas"
1941 m. liepos 11 d. Žemaičių aktyvistų laikraštis Žemaičių žemė Nr.2 "Telšių miestas tvarkosi" žydų ir rusų paliko turto klausimas "Vykdyti teismus savo nuožiūra draudžiama" "Adolfo Hitlerio mintys iš Mein Kampf" susimokėję Valstiečių laikraščio prenumeratoriai gaus Ūkininko patarėją nemokamai iki metų galo "Iš mūsų krašto"
1941 m. liepos 12 d. vysk. Staugaičio ganytojiškas laiškas

Plungės žydų išžudymas

1941 m. liepos mėn. Jonas Noreika su šeima gyveno Plungėje, visai netoli singagogos, kur jo pajėgos pora savaičių laikė visus miesto žydus.
Liepos mėn. 10 d., kaip pasakoja Aleksandras Pakalniškis, prie Milašaičių kaimo nužudyti 50 žydų, kurie patikėjo, kad baltaraiščiai juos veš į ligoninę. O anot Jakovo Bunkos, toje vietoje nužudyti 60 jauni, stiprūs žydai vyrai.
Liepos mėn. 11-13 d. nužudyti visi likę Plungės žydai, 1,800 žmonių. Jie pagerbti skulptoriaus Jakovo Bunkos ir jo bendraširdžių sukurtu Kaušėnų Holokaustu aukų memorialu. Platakis.
Liepos 13 d. Meno vakaras, nukentėjusiems nuo karo šelpti, choras, orkestras, kalba pasakė iš Kauno LAF svečias, pagyrė Telšius už ypatingai gerą tvarką, ypatingai sujaudino politkalinės Vanagaitės kalba "Sporto naujienos" krepšinio rungtynės, pasigendama žiūrovų palaikymo
Liepos mėnesį laikė daug suimtųjų... kodėl Noreika nesipriešino... nesusiprato ar nedrįso ar nenorėjo... juk Krygeris suveikė... ps.51, "Prisimindamas neeilinius LAF'o veikėjus, dalyvavusius šiame pasitarime pagalvojau, ...Ar tai neiškreiptai suprastas patriotizmas?"
1941 m. liepos 14 d. Maždaug 10 esesininkų atvažiavo į Rainių stovyklą,
1941 m. liepos 15 d. Žemaičių aktyvistų laikraštis ŽŽ Nr.3 pagrindinis vedamasis "Sveikatos reikalais" gydytojas J.G. rašo, "Su gydytojais žydais mums reikia visam laikui atsisveikint..." "Tautiečiai, atsargos kariai!" prie Telšių karo komendantūros organizuojama kariuomenės kuopa. Gal tai bus užuomazga vieno iš Žemaičių pulko. "Apvalyti lietuvių tautą nuo grybo" (Į Laisvę) "Pranešimai švietimo reikalu" lietuviai perima žydų ir rusų mokyklas "Šalin žydbernius" Pasitaiko vienas kitas mūsų tautos išgama, kuris už gautą skatiką mėgina įvairiais nešvariais būdais patarnauti žydams: slaptai perka ir gabena jiems įvairias prekes. Tai labai žemas niekšiškas darbas, kurio neturi imtis joks lietuvis. ... Žydai pasirūpins valdžios tam skirti asmens, o kitų piliečių kišimasis į tą reikalą bus griežtai baudžiamas "Gydytojo patarimai" apie lavonų užkasimą
1941 m. liepos viduryje "Lyg ir buvome bepradedą normaliai gyventi, nes vokiečių kariuomenė Telšiuose dar nebuvo pasirodžiusi — nebent koks žvalgybos dalinys pro šalį retkarčiais pravažiuodavo. Atrodo, liepos 10 dieną, vykdamas į Rytų frontą, buvo užsukęs vyr. ltn. Vitkus su savo draugais. Jis anksčiau buvo čia tarnavęs Lietuvos kariuomenėje, o vėliau repatrijavo į Vokietiją. Apie liepos vidurį į Telšius atvyko keletas vokiečių civilinės valdžios pareigūnų, tarp jų ir zonderfiureris, kurio turėjo klausyti visa lietuvių karinė ir administracinė valdžia. Apskrities viršininkui jis pateikė raštą, reikalaujantį surinkti ir perduoti vokiečiams visus ginklus. Taigi visi ginklai ne tik mieste, bet ir valsčiuose buvo suregistruoti atitinkamoje byloje. Jau vien tai rodė, kokią vokiečiai ateitį mums rengia." (Vilutis)
1941 m. liepos 15 d. Plungės baltaraiščiai Milašaičių kaime išžudė 50-80 žydų. Liudijo Plungės baltaraištis Zenonas Rudavičius. [Holokausto atlasas]
- LYA f. K-1 b.105, 21/6, l. 21–38 (Pažyma apie buržuazinių nacionalistų žvėriškumą, ginkluotų banditų gaują,veikusią vokiečių okupacijos laikotarpiu Plungės rajone);
- LYA f. 3377, ap. 55, b. 11, l. 130 (Atsakymas Partijos istorijos institutui prie Lietuvos KP Centrinio komiteto);
Liepos mėn. 17-18 d. nužudyti 40 žemaičių. Jiems paminklas stovi naujosiose Plungės kapinėse.
Liepos mėn. 23 d. prie Jovašiškių kaimo nužudyti 22 žydai.
Liepos mėn. 25-26 d. prie Glaudžių kaimo, rugių lauke, nužudytas 71 žemaitis. Žūties vietoje užaugo miškas, pastatytas kryžius ir paminklinis akmuo.
Taip pat liepos mėnesį šalia Vieštovėnų kaimo Kulių baltaraiščių nužudyti 85 žydai.
Liepos mėn. pabaigoje netoli Kalniškių miškelio Arnoldas Pabrėža ir keli baltaraiščiai išprievartavo ir nužudė keturias žydaites. Antanas Grišmanauskas jas rado ir užkasė, verkdamas iš siaubo ir gailesčio. Jos paskui perlaidotos Kaušėnuose.

Noreika buvo Lietuvių aktyvistų fronto vadas visai Telšių apskričiai.

Liepos 13-15 d. buvo nužudyti dalis Rietavo žydų vyrų.
Liepos 15-17 d. Noreikos pavaduotojas Bronius Juodikis, Telšių apskrities policijos vadas.Rainiuose rengė žudynes, kuriose žuvo tarp 1,200 ir 1,500 žydų vyrų.
Tomis dienomis Gerulių miške taip pat nužudytas 100 jaunų žydų vyrų, o Pašatrijos dvaro stovykloje - 200 Luokės žydų vyrų.
Liepos 17-18 d. Viešvėnų dvaro stovykloje nužudyti tarp 200 ir 250 žydų vyrų.
Liepos mėnesį, Telšiuose, Kalnėnų gatvėje nužudyti 162 Telšių ir 38 Alsėdžių apylinkės žydų.

Noreika Telšiuose

Liepos 17 d. Meno taryba sušaukta. Ji netrukus (iki liepos 25 d.) įėjo į LAF propagandos skyrių.
Liepos 19 d. mirties bausme nuteisti ir sušaudyti 14 žemaičių.
Liepos 20 d. Vilutis: Tą pačią dieną išsikviečiau visų Telšių valsčiaus partizanų vadus. Ir jiems apie visa tai smulkiai išaiškinau. Šie tokiu mano poelgiu buvo labai patenkinti. Sutarėm, kad reikės surinkti ir grąžinti tik sugadintus, nebepataisomus ginklus — be spynų priešlėktuvines patrankėles ir kulkosvaidžius, taip pat sunkiąsias patrankas, kurių apie 30 gulėjo griovyje netoli Tryškių (iš jų net rusai nebuvo nė karto iššovę). Visus tinkamus ginklus vyrams liepiau saugiai pasidėti ir laikyti, kol jų prireiks. Maždaug liepos 20 dieną mūsų partizaninė veikla liovėsi.
1941 m. liepos 20 d. Žemaičių LAF laikraštis ŽŽ nr.4 apie manifestaciją "Griežtai kovokime su gandų skleidėjais" "Bus griežtai baudžiami sauvaliautojai" "Visi turi dirbti" nebeturi būti vietos rūšiavimui į geresnius ir blogesnius, į švaresnius ar tamsesnius pagal kilmę - vedamasis prieš dvarininkus bandančius atgauti savo turtą - ir prieš dvasininkus, kurie rūpinasis savo turto atstatymu "Tik darbu laisvę laimėjom" B-nius rašo apie sukilimą - ryšys su Kaunu ir Lietuvos atstovais Vokietijoje, grupelės teturėjo keturis kareiviškus šautuvus, septynis pistoletus, keturias granatas - Paskelbtas "Nepriklausomos LLV žodis į Tautą". Telšių kalėjimo nukankintų politkalinių sąrašas. "Žemaičių parapijose" L.V. apie žydą išdrįsusį klausti vyskupo, kokią teisę jisai turi važinėti po parapijas. "Pasikalbėjimas su luokiškiais" įskaitant su savo pareigos paliktu apylinkės pirmininku "Taip "valė" Lietuvą" Pagaliau mūsų vyrai pasirodė esą narsūs, sumanūs, ... sugebėjo ... suimti komunistus, žydus ir visus jų palikuonis. Dėl išvežimo nesijaudino žydai ir komunistai, kurie patys tą išvežimą vygdė. Jiems tos lietuvių tautos nelaimės teikė tikrą malonumą, nes jie mūsų tautos priešai." "Iš mūsų krašto" vietos žydai padegė net keturiose vietose miestą
1941 m. liepos 20 d. telšiškių manifestacija - pamaldos Katedroje, eitynės į gimnaziją, iškilmės. Daugiatūkstantinis susirinkimas nutarė: 1. Prašyti įpareigoti vyriausybę vesti lietuvių tautą ir valstybę į visišką nepriklausomybę... 2. ...sueiti į tinkamus santykius su ... Hitleriu, 3. Prašyti LAF ... kovotų su visokiais jos priešais ir vienytų tautą visiškon vienybėn, kad neliktų jokios skylės, kurion bet koks, kad ir landžiausias priešas negalėtų įsibrauti. Kalbėjo Telšių apskr. Aktyvistų Fronto vadas kap. Noreika apie vienybę - nepripažįsta jokio susiskaldymo. Kalbėjo buv. kalinys Bagdonas. Sudegintas laužas bolševikų daiktų. Prie laužo kalbėjo drg.Jurkus. Pašokta, padainuota, vienas kitas komiškas numeris.
1941 m. liepos 20 d. didelė vandens sporto šventė. Plaukimo varžybos aprašytos. Kpt. Noreika pasveikino nugalėtojus ir paragino juos siekti dar geresnių rezultatų. Taip pat kvietė ir moteris pamėgti vandens sportą ir dalyvauti. Dovanas aukojo Noreika, Svilas, Ramanauskas ir kiti. Dovanas įteikė Noreika.
"Mitinge J. Noreika pasakė ugningą kalbą, kurioje, paminėjęs sovietų padarytas skriaudas lietuvių tautai, tvirtino, kad sovietai, kaip smurtininkai, karą pralaimėsią, o Lietuva po karų vėl bus laisva ir nepriklausoma. Be J. Noreikos, buvo dar pora kalbėtojų. Šiame mitinge buvo priimta J. Noreikos parengta rezoliucija, kurioje Telšių gyventojai sveikina sudarytą Lietuvos laikinąją vyriausybę, vadovaujamą prof. Ambrazevičiaus, ir reiškia jai pasitikėjimą." [Ašmenskas, Generolas Vėtra]
Vilutis: Karo komendantas ats. mjr. Svilas perėjo į kitą, toje pačioje gatvėje esantį pastatą. Čia antrame aukšte kūrėsi Tėvynės darbo apsaugos (TDA) ramovė — valgykla, o pirmame aukšte įsikūrė mjr. Svilo vadovaujamas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) štabas. Dirbti štabo viršininku pakvietė mane. Su malonumu priėmiau šį Svilo pasiūlymą.
Vilutis: nutarėme visiems dirbusiems pogrindyje, o prasidėjus karui, aktyviai įsitraukusiems į sukilimą, išduoti pažymėjimus. Apsvarstėme ir suredagavome pažymėjimo tekstą, o Janušas ir A. Giedraitytė pasirūpino išspausdinti spaustuvėje keletą tūkstančių blankų. Juos nusiunčiau į valsčius kartu su mums pateiktais aktyvistų sąrašais. Buvusių partizanų vadų užpildytus blankus mūsų štabe registravome į tam reikalui skirtą žurnalą, antspaudavome, o LAF’o vadas mjr. Svilas juos pasirašydavo.
1941 m. liepos 23 d. Jovišiškėje, netoli Plungės miesto, pamiškėje, buvo nužudyta apie 22 žydų vyrų ir moterų grupė. [Holokausto Atlasas] kultūros registre
1941 m. liepos 25 d. Žemaičių LAF laikraštis ŽŽ Nr.5 "Mūsų kelias" Pirmutinė klaida, atvedusi į Lietuvą žydiškai ... buvo ta... buvo žydų rankose. Tad šalin žydus - nuo senio iki mažiausio vaiko - šalin žydus iš Lietuvos! Antra klaida yra... neieškojamas bendros kalbos su Vokietija. Užtat reikia susiburti apie LAF. "Žydai nenorėjo dirbti žemės" "Žemaičiai džiaugiasi laisve" (apie liepos 20 d. manifestaciją) "Laisvės ir draugiškumo su Vokietija manifestacija Telšiuose" "Žydai su komunistais žiauriai išžudė apie 100 mažeikiškių darbininkų" "Žydai kursto karus ir revoliucijas" "Iš mūsų krašto Mažeikiai" Peržiūrėjus žydų butus, pas visus rasta ginklų ir šovinių. Pradedant 13-15 m. ir baigiant seniais žydais bei žydėmis jie visi buvę gerai apginkluoti.
1941 m. liepos 26 d. Pavandenyje džiaugsmo ir padėkos šventė, kalbėjo Varnių LAF vadas Mėčius, iš Telšių LAF atvykės jaunimo vadovas L.Januškevičius, daug jaunimo įstojo į LAF ir TDA.
1941 m. liepos 27 d. rengiamos futbolo rungtynės tarp Telšių ir Mažeikių
1941 m. liepos 27 d. Varniuose šventėje dalyvavo Telšių choras, p.Špokas tarė žodį
1941 m. liepos 27 d. Nevarėnuose šventėje žodį tarė LAF štabo vadas A.Brencius

Noreika Plungės manifestacijoje

1941 m. liepos 27 d. Plungėje manifestacijoje vyksta pamaldos, nužygiuoja į miesto stadioną, kalba Alimas ir Noreika - priminę žydišką bolševikišką terorą - kviečia burtis po LAF. Mokytojas Jogminas perskaito rezoliucija kuri priimta ir daugelio pasirašyta nusiųsti vyriausybei. Toliau meninė dalis. Dainavo Plungės vyrų ansamblis.

Noreika Telšiuose

1941 m. liepos 29 d. Žemaičių krašto visuomenės atstovai susirinko Telšiuose, sudarė septynių asmenų delegaciją (Telšių apskr. LAF vadas kpt. Noreika,
1941 m. liepos 29 d. Krygeris raštu 85 kreipėsi į Šiaulių, Telšių, Raseinių, Tauragės, Mažeikių ir Kretingos apskričių viršininkus sustabdyti lietuvių žudymą
1941 m. liepos 30 d. ŽŽ Nr.6 "Kaune žydams uždrausta" vaikščioti šaligatviais "Dienos už grotų (Atsiminimai iš Kauno kalėjimo) kankintojai beveik visi žydai ir rusai "Kovokime prieš sauvališkus smurto veiksmus" "Pabėgusių ar nežinia kur esančių palikto turto tvarkymas" perima vietos savivaldybė, skirs nukentėjusiems lietuvių tautybės piliečiams
1941 m. liepos 30 d. Noreika kartu su kitais dalyvavo karo lauko teisme, nubaudė 3 mėnesių kalėjimo (žr.Masinės žudynės)

Noreika Kaune

"Visi organizacinio komiteto nariai, surinkę 300 parašų, nuvyko į Kauną įteikti šią rezoliuciją Lietuvos vyriausybei. Čia, sužinojęs apie nesutarimus tarp Lietuvių aktyvistų fronto ir Lietuvos nacionalistų partijos (LNP), J. Noreika pasiūlė rasti kompromisą ir susitaikyti. Tačiau užsispyrę LNP nariai nenorėjo daryti jokių nuolaidų." [Ašmenskas, Generolas Vėtra]
1941 m. liepos 31 d. LNP dvi valandas kalbėjosi su žemaičių delegacija. Paskui 2 val. su žemaičiais ir su LAF.
1941 m. rugpjūčio 1 d. buvo numatyta pasirašyti LAF ir LNP susivienijimą, tačiau LAF atsisakė. Blynas kalbėjo su Alimu. Ta pačia diena Blynas sužinojo, jog "Kabinetas" (ar tai LNP sumanytas Kabinetas ar LLV ar "patarėjai"?) siūlo Noreikai Šiaulių apskrities viršininko vieta. O tomis dienomis vokiečių cenzūra peržiūri "Tautos kelią". Reivytis, Taunys, Brunius, Stanevičius kalbėjo apie Šlepečio likvidavimą, privertimą jo atsistatydinti ir perleisti savo vietą Puodžiui.
1941 m. rugpjūčio 2 d. Šlepetys sutiko prisidėti prie LNP ir vykdys ką jinai nori. Šlepetys sakė, kad vokiečiai kiša į Kabinetą Raštikį ir Meškauską-Germantą. Konrado kavinėje Noreika pasakė, jog atsiųs raštą apie žemaičių (Telšiai, Plungė) prisidėjimą prie LNP.
"Kaune kpt. J. Noreika susitiko su Laikinosios vyriausybės vidaus reikalų ministru plk. Šlepečiu, kuris pasiūlė jam Šiaulių apskr. viršininko pareigas, ir 1941 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu buvo į jas paskirtas." [Ašmenskas, Generolas Vėtra]

Noreika Šiauliuose

Vilutis: Rugpjūčio pradžioje buvo gautas Kauno LAF’o štabo kvietimas mjr. Svilui atvykti į Kauną. Majoras parsivežė įsakymą, kuriame informuojama, kad Lietuvos aktyvistų frontas panaikinamas, buvęs LAF’o vadas generalinio štabo majoras Puodžius atsistatydino; LAF’o štabas reorganizuotas į Lietuvos nacionalistų partiją. Vadu paskirtas inžinierius Klemensas Brunius, organizacinio skyriaus viršininku — J. Vokietaitis; buvę LAF’o apskričių vadai skiriami LNP vadais; reorganizuojami ir apskričių štabai.

Tolimesni įvykiai Telšiuose

1941 m. rugpjūčio 3 d. Tveruose išsilaisvinimo manifestacija, svečiai iš Telšių LAF, Tverų aktyvistų vadas Zupkus
1941 m. rugpjūčio 6 d. ŽŽ Nr.7 "Atsišaukimas" Lohse, Renteln "Kur glūdi vokiečių sėkmės burtas" perspausdintas iš Į Laisvę, bene Baubos "Visi dalyvaukime lietuviško meno darbe" "Gražiai išpuoštas kankinių kapas Telšiuose" "Už lietuvių pinigus žydai sudarė atsargas ir išnaudojo pačius lietuvius" Mažeikiai "Žemaičiai pareiškia džiaugsmą Manifestacija Plungėje, Nevarėnuose, Varniuose, Pavandenyje ", Plungės vyrų ansamblis vadovaujamas mokytojo Matučio
1941 m. rugpūčio 9 d. ŽŽ Nr.8 Atskirkime šiukšles iš savo tarpo" Lietuvių tarpe rasi vieną kitą nesusipratusį išgamą, o šiaip daugumas tai žydai, burliokai, lenkpalaikiai ir kitokie neaiškūs tipai. Žydų klausimą mes sprendžiame griežtai ir aiškiai. Tačiau dalykas nebus galutinai sutvarkytas, jei nepakankamai ryžtingai apvaldysime ir kitus žydų bendradarbius. "Lietuvių aktyvistų fronto veiklos metmenys" LAF žydų tautinei mažumai atšaukia svetingumą. "Išsilaisvinimo manifestacija Tveruose" "Plungės naujienos" vargšai laukia žydų rūbų, reikėtų išdalinti kolei nesugedo
1941 m. rugpjūčio 10 d. Rietavo manifestacijos šventė, svečiai iš Telšių, politkaliniai Vanagaitė, Musteikis, pasakė kalbą aktyvistas Skruibys
1941 m. rugpjūčio 13 d. ŽŽ Nr.9 parodyti "Žemaičių kankiniai Nežmoniško bolševikų teroro Telšiuose vaizdai" "Žydiška daina"
1941 m. rugpjūčio 16 d. "Telšių apskrities viršininko įsakymai" Ramanausko - dėl žydų turto
1941 m. rugpjūčio 17 d. ŽŽ Nr.10 "Daugiau drausmės" Nepaslaptis, kad daugelis iš mūsų tarpo laižėsi bolševikams, skundė ir ėdė kitus, kad tik patys pasiektų savo užgaidų patenkinimo vistiek kokia kaina... Išvalius miestus nuo žydiško parazito, eina ar ėjo masinis kraustymasis iš buto į butą. Žodžiu gyventojus perbėgo kažkokia persigrupavimo karštligė. "Laikinosios valdžios priėmimas pas Generalkomisarą Dr.von Renteln" "Priėmimas pas vokiečių generalinį komisarą" Kubiliūnas - 5 lietuvių nacionalistų atstovai "Skelbimas Nr.2" žydams draudžiama vaikščioti šaligatviais Lohse
1941 m. rugpjūčio 17 d. meno šventė Telšiuose, Kipras Petrauskas ir kiti
1941 m. rugpjūčio 23 d. ŽŽ Nr.11 "Paskirti generaliniai tarėjai" "Nepakeliui su mūsų tautos nedraugais" Nemažiau už žydus yra nusikaltę lietuvių tautai mūsų dvarininkai lenkai ir burliokai.
1941 m. rugpjūčio 30 d. Brazdžionio eilės "Šaukiu aš tautą" - Blynas "Turbūt dėl žydijos"
1941 m. rugpjūčio 31 d. Žemaičių aktyvistų sąskrydis, beveik visi apylinkės aktyvistai dalyvavę kovoje su bolševikais. Dalvyavo Gewecke su palyda ir Noreika.
1941 m. rugsėjo 28 d. Telšiuose Ramanauskas priima Gewecke, jisai amnestuoja bolševikų suklaidintus žemaičius. Po iškilmių viešėjo Ramanausko ūkyje. (Noreikos nemini.)
1941 m. spalio 14 d. Telšių visuomenės ir įstaigų atstovų pasitarimas steigti TDA Ramovę Respublikos gatvėje, tame pačiame name kur LNP štabas. Nutarti pagyvinti ir plėsi TDA veiklą.
1941 m. spalio 15 d. Kubiliūnas ir jo pavaduotojas Narakas lankėsi Telšiuose, susitiko su Ramanausku ir LNP Telšių apskrities Vadu Alfonsu Kruopiu, kilusio iš Nevarėnų valsčiaus. Šiaulių apygardos tarėjas adv.Požėla kartu ir yra LNP vado pavaduotojas.
lietuvių komunistų paleidimas - ar čia Krygerio nuopelnas?

Noreika Šiauliuose 1941

1941 m. liepos 11 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė skiria Matą Krygerį Šiaulių apygardos teismo prokuroru.
1941 m. liepos 12 d. akyvistų visuotinis susirinkimas Šiauliuose, dalyvavo Požėla ir Gobis
1941 m. rupgpjūčio 3 ar 5 d. Šlepetis skiria Noreika Šiaulių apskrities viršininku.
1941 m. rugpjūčio 22 d. Noreika pasirašo dėl žydų perkėlimo į Žagarę
1941 m. rugpjūčio 25 d. Biržų apskrities viršininkas Zovė pasakojo Blynui apie Požėlą, kad susikrovė žydų turtus
1941 m. rugpjūčio 30 d. Vokietaitis puola Krygerį. O Vylius vyksta į Šiaulius... Blynas ps.157
1941 m. rugsėjo 2 d. Krygeris perkeliamas į kalėjimo ligoninės vienutę, kur geresnės sąlygos
1941 m. spalio 1 d. Blynas ps. 191 Atrodo, kad Požėla bus paskirtas, ar yra jau paskirtas, Šiaulių apygardos lietuvišku tarėju
1941 m. spalio 11 d. Blynas ps.201 aprašo vokiečių ir lietuvių vakarienę su Požėla. Pyragius kalba prieš Požėlą, žr. taip pat ankstyvesnį puslapį. Paskui į Šiaulius išvažiavo Kubiliūnas, Virbickas, Požėla, Taunys.
1941 m. spalio 15 d. Blynas ps. 205 vyrai grįžo iš Šiaulių
1941 m. spalio 22 d. Blynas ps. 210: "Požėla tvarkosi. Privertė Bugailiškį kažką prašyti iš teismo atleisti - yra raštas Teisingumo vadyboj. Matyt, asmeniškos sąskaitos.
1941 m. spalio 31 d. Noreika pakvietė į Žiemos pagalbos komitetą LNP Armoną, kun.Bylą (pavaduotojas), Raudonojo kryžiaus dr.Jasaitį (pirmininkas)...
1941 m. gruodžio 7 d. Blynas ps.252 yra žinių, kad Požėla buvęs NKVD agentu - Šiaulių saugumas dabar apie jį renkąs žinias.
1941 m. gruodžio 11 d. anot Nabersbergo: partija uždaroma 1) dėl bruniaus-Blyno nepašalinimo, 2) dėl Požėlos nepravedimo vado pavaduotoju, 3) už nebendradarbiavimą. Iš tikrųjų: dėl to, kad reikalauja nepriklausomybės.
1941 m. gruodžio 13 d. Blynas ps. 257 Roppas dar prašo užeiti Požėlą ir Virbicką kurti "Nationalpartei".
1941 m. gruodžio 15 d. Virbickas, Požėla, Nabersbergas ir kiti aptarė partijos uždarymą ir pinigų išmokėjimą. Ar Noreika gavo pinigų už LNP tarnystę?
pastaba iš Krygerio knygos: Telšiuose lietuviai veikė be vokiečių - tačiau ps.57 gestapas paaiškina, kad politiniai areštai yra gestapo reikalas - išvada: lietuviai savarankiškai vykdė gestapo politiką - ir tai žinojo Noreika ir Požėla, Jakys ir kiti tokie

Noreika Šiauliuose 1942-1943

1942 m. Noreika susitiko su V.Stoniu, sutiko vadovauti LF "Kęstučiui" Šiauliuose.
Noreika - "Kęstučio" organizacijos Šiaulių štabo viršininkas.