Gvildenu | Mintys / NoreikaPristatymasKitiKlausimai

Įvadas
Materialumas
Pasirinkimai
Apimtis
Išvados
Skundas

Įvadas

Skaudina, kad Lietuvos valstybė aukština Lietuvos žydų skriaudėjus.

Tokiais supranta Joną Noreiką, Kazį Škirpą, ...

Jonas Noreika pagerbtas Vyčio kryžiaus ordinu, MAB lenta, mokyklos pavadinimu, gatvių pavadinimais, lentomis Šiauliuose, Mardosų kaime, ...

Tai žeidžia Gochiną nes jo visa giminė išžudyta Lietuvoje, o didelė dalis - Šiaulių krašte, kur Noreika buvo apskrities viršininkas. Ir žeidžia tiesiog visus Lietuvos žydus ir juos užjaučiančius. Tai mūsų visuomenę peršianti žaizda.

Grant Gochinas pateikė Genocido centrui užklausą, kad jinai pakeistų savo istorinę pažymą. Genocido centras atmetė šią užklausą. Tad jisai paskundė šį sprendimą, o Genocido centras atsiliepė.

Teigiamas Beniušio pavyzdys

Materialumas

Genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatos

Mus stebina, kad Centras, toji Lietuvos valstybės įstaiga, kuri pagal savo nuostatus

dalyvauja rūpinasi mūsų aukų Mes valingai, širdingai, protingai ir netgi nevalingai prisirišę prie Lietuvos, prie savo protėvių žemės, ir branginame teisę joje laisvai gyventi ir kurti. Mes siekiame atviros, teisingos, darnios Lietuvos pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. Mes Lietuvos žemėje puoselėjame tautinę santarvę.

Mūsų visa giminė Lietuvoje buvo išžudyta kartu su beveik visais Lietuvos žydais. Mes jų visų be galo pasigendame. Užtat mus asmeniškai žeidžia, kaip rakštis, bet koks jų skriaudėjų pagerbimas. O mūsų, kaip pilietinės visuomenės dalyvių pareiga, juo labiau mūsų sąžinė, įpareigoja mus kada Lietuvos valstybė

Tam trukdo Centro istorinė pažyma apie kapitono Jono Noreikos veiklą. Užtat jam rūpi, kad Centras pakeistų savo pažymą taip, kad kitos valdžios įstaigos nesivaržytų pašalinti jį žei

Respublikos konstitucija

Norime būti laisvi, kaip tas jaunimas - laisvai kurti ir gyventi

konstitucinės tautos veiklos

yra trys tautos veiklos
- laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje (tauta savaime išplaukianti iš tautiečių paskirų gyvenimų)
- siekti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės (tauta įsikūnija mūsų bendra pilietine visuomene besiplėtojanti valstybėje - tautai būtina valstybė, kad tauta būtų visuomenė - tai mūsų bendras gyvenimas)
- puoselėti tautinę santarvę (tautos bręsta tarpusavyje - žmogus gali priklausyti kelioms tautoms)
o kas yra tautinė santarvė ir tauta?

Tauta-dvasia ir valstybė-kūnas

Mes esame dvasia - mes esame tauta - koks mūsų materialus interesas? Grynai materalaus intereso negalime turėti.
Valstybė - pečius, tauta - trauka, pilietinė visuomenė - liepsna
Tauta - dvasia, valstybė - kaulai, pilietinė visuomenė - raumuo. Valstybė be tautų yra lavonas. Visuomenė be valstybės yra šliužas, o su valstybe gali atsitoti ir, Noreikos žodžiais, pakelti galvą.

dvasia ir kūnas

2. pats Pareiškėjas neturi jokio teisinio suinteresuotumo ginčyti Centro pateiktą informacinio pobūdžio raštą, kuriame išdėstyti istoriniai faktai, susiję su Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veikla nacių okupuotoje Lietuvoje, ir pateiktas Centro vertinimas, ginčijamame rašte nurodyta informacija niekaip neįtakoja Pareiškėjo teisių ir pareigų, todėl byla pagal Pareiškėjo skundą turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai

Dvasinis kapitalas

netektis
prisirišimas prie protėvių, prie tėvynės, prie savo senelio žemės
du akmenys
Kryžių kalnas
Sporto rūmai - žydų kapinės
Vytautas Landsbergis

materialus interesas

48. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą turi bet kuris asmuo. Konstitucijoje įtvirtinta tik galimybė kiekvienam asmeniui tokią subjektinę teisę įgyti esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Tačiau teisminis tikrai ar tariamai pažeistos teisės gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 33, 103, 104 straipsniuose, kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba.
49. Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 103 straipsnio 1 punktas). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Kokios bylos yra priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia ABTĮ 17 straipsnis. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
50. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tais atvejais, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.
51. Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008).
53. 1) bylą pagal pareiškėjo Grant Arthur Gochin 2018 m. rugpjūčio 10 d. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl atsisakymo pakeisti istorinę išvadą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai;

Pasirinkimai

Genocido centras galėjo ir tebegali spręsti įvairiai. Ar jinai kompetentinga pasisakyti

ar Lietuvos valstybei tinka Noreiką atminti ar aukštinti
ar Noreika nusikalto prieš žmoniją
kokie lietuvių nusikaltimai prieš žmoniją

Tuomet kiekviena įstaiga galėtų pati spręsti, ar dera jį atminti.

Tuo tarpu jos pozicija tokia:

lietuviai nėra nusikaltę prieš žmoniją
Noreika nenusikalto prieš žmoniją
Lietuvos valstybė gali nesivaržydama aukštinti Noreiką

Darbo apimtis

32,000 lapų

Išvados

Aš jums pristatysiu, kaip Centro istorikai vadovaujasi sovietiniais padavimais, remiasi sovietiniais parodymais ir taiko sovietinius tyrimo būdus, tai yra, tyčia ir piktybiškai meluoja. Užtat mes Grant Arthur Gochino vardu reikalaujame, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sąžiningai ištirtų kapitono Jono Noreikos veiklą okupacijų metu, remtųsi savanoriškais šaltiniais ir plėtotų lietuviškus padavimus pabrėžiančius lietuvių atsakomybę.

Skundas

Gochino skundas

Pareiškėjas kreipėsi į seimo kontrolierių įstaigą, nurodydamas, kad Centras pažeidžia skaidraus administravimo ir objektyvumo principus, nurodė, kad Centras savo išvadose advokatauja Jonui Noreikai ir pateikdamas subjektyvias ir nepagrįstas nuomones iškraipo istorinius įvykius, o teisindamas Noreikos asmenybę neigia jo prisidėjimą prie Holokausto Žemaitijoje ir Šiauliuose.

Noreikos veiksmai yra vertinami ne pagal taisykles nustatytas Niurnbergo tribunolo statute ir JT Genocido Konvencijoje.

Centras iš esmės neatsakė į pareiškėjo klausimus, nurodė, kad “Centras pagal savo kompetenciją negalėjo nustatyti ar J Noreika tikrai pasirašė šį raštą (dėl Žagarės geto sudarymo) ir ar jis žinojo ar turėjo žinoti apie vykdytojo tikslą sunaikinti dalį grupės”, Centras negalėjo teigti, kad Noreika dalyvavo Holokauste, atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpciją ir turimus duomenis”.

Centro 2015 m. išvadose pateikta informacija iš esmės nesiskiria nuo tos, kuri buvo pateikta Vyriausiam policijos komisariatui 2014-03-27 raštu. Nors Centras spalio mėn. išvadoje nurodo, kad atliko papildomus tyrimus, tačiau visuomenei nebuvo pateikta daugiau informacijos nei Centras turėjo 2014 m.

Nuo to laiko centro pozicija nesikeitė, Centro vadovė Teresė Burauskaitė aktyviai gynė Joną Noreiką, nepagrįstai atmesdama visus metamus kaltinimus. Lietuvos teisėsaugai ir visuomenei centro pateikta informacija neatskleidžia Jono Noreikos nusikaltimų prieš žmonija, tuo išvengiant teisinio šio asmens įvertinimo ir apgaunant Lietuvos žmones.

2018 m. pareiškėjas inicijavo nepriklausomą archyvinių dokumentų tyrimą, Lietuvos centriniame ir Ypatingame archyvuose.

Tyrimo metu atrasti dokumentai ir istorikų sąsajos su jau žinomais ir publikuotais dokumentais (įskaitant Lietuvių nacionalistų partijos sekretoriaus Z.Blyno 2010 m. išspausdintą išsamų įvykių dienoraštį) liudija, kad Centras nuo 2015 m. aktyviai dezinformavo ir klaidino visuomenę bei valdžios žmones dėl Jono Noreikos sąsajų su Holokaustu Žemaitijoje ir Šiauliuose.

Atrasti dokumentai liudija, kad Jonas Noreika vadovavo LAF Telšiai - organizuotai grupuotei, kuri 1941 m. vasarą buvo aukščiausia valdžia Žemaitijoje. LAT Telšiai nariai užėmė svarbiausias vietas teisėsaugos ir civilinėse įstaigose, taip pat organizavo ir vadovavo savarankiškiems savisaugos padaliniams (Tautinio Darbo Apsauga, TDA, LAF, “baltaraiščiai”) kurie vykdė Plungės ir Telšių žydų žudynes. Dokumentai patvirtina, kad LAF Telšiai vadavietė buvo įsikūrusi tame pačiame pastate kaip ir Lietuvių komendatūra, kad LAF Telšiai vadas išduodavo ir tvirtindavo leidimus ginklams (LAF ir TDA nariams), rengė karo lauko teismus, nagrinėjo malonės prašymus ir vykdė egzekucijas. LAF Telšiai leido oficialų laikraštį Žemaičių žemė, kuriame yra atvirai skelbiami antisemitiniai pareiškimai ir skatinamas susidorojimas su žydais. Spauda, leidžiančioji ir vykdančioji valdžia buvo sukoncentruota vienos organizuotos žmonių grupės LAF Telšiai rankose. Šiai grupuotei vadovavo Jonas Noreika.

1941 m. vasaros dokumentai ir spauda apie vokiečius Žemaitijoje nekalba, tik Zenonas Blynas užsimena apie keletą nuo fronto užsilikusių vokiečių kurie dalyvavo egzekucijose ir save įvardino kaip sadizmo turistai.

Šio tyrimo pasekoje pareiškėjas kreipėsi į Genocido centrą su užklausa įvertinti argumentus ir pateikiamus dokumentus ir atitinkamai pakeisti oficialią istorinę išvadą (Priedas Nr 20).

Centras 2018-07-19 savo tinklapyje paskelbė atsakymą į pareiškėjo užklausą, taip pat paviešino pareiškėjo istorinį tyrimą menkinantį atsišaukimą. Skundžiamame atsakyme centras atsisakė pakeisti istorinę išvadą.

Pažymėtina, kad atsakyme nėra nė žodžio užsimenama apie pareiškėjo pateiktus dokumentus (Priedas Nr 21), liudijančius Noreikos dalyvavimą karo nusikaltimuose.

Pareiškėjo nuomone atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.

Naujai atrasti istoriniai dokumentai, o taip pat užklausos argumentai ir šiame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą atsisakymą ir įpareigoti Genocido centrą atlikti objektyvų tyrimą ir paviešinti nešališkas išvadas.

Centras teigia, kad naujesnėse knygos versijose yra daugiau detalių, todėl knyga negali būti laikoma moksliškai patikima. TAI YRA NEMOTYVUOTAS, VIENINTELIO TIKRO LIUDININKO VERSIJOS ATMETIMAS.

Pažymėtina, kad centras, žydų naikinimą Telšiuose, Plungėje, Žagarėje vertina kaip nacių darbą. Tokia pozicija grindžiama argumentu, kad Lietuvos savisaugos bataljonai ir komendatūros buvo griežtai pavaldžios nacių SD ir SS. Centras visiškai nevertina LAF įtakos, jos narių ir asmeninio jos vado Žemaitijai vaidmens sprendžiant žydų likimą. Centras nevertina ir išvadose nepasisako dėl dokumentų liudijančių LAF savarankiškumą ir savivaldą Žemaitijoje 1941 m. vasarą - rudenį. Pasisakydamas, kad Noreika negalėjo įsakyti sušaudyti Plungės miesto žydus, centras visiškai ignoruoja tą aplinkybę, kad Noreika vadovavo jo paties organizuotai ginkluotų asmenų grupuotei, taip pat ignoruoja jo asmenines ir antisemitines LAF pažiūras.

Pažymėtina, kad centras atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl istorinės išvados pakeitimo, savo 2018 m. atsakyme (skundžiamame rašte) neaptaria nė vieno iš pateiktų svarbių istorinių dokumentų. Centras selektyviai pasirinko atsakymo temas, išvengdamas pagrindinės temos - Jono Noreikos ir LAF vaidmens Žemaitijos žydų žudynėse.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio turinio pranešimais yra siekiama suformuoti visuomenei klaidingą nuomonę apie Joną Noreiką, o tuo pačiu ir sumenkinti pareiškėjo reputaciją.

Užklausoje nėra metami kaltinimai nei Brazaičiui, nei Ašmenskui, nei Telšių kunigams. Tyrime nėra menkinami lietuviai kalėję Štuthofe. Nurodytu pranešimu, pateikiant tikrovės neatitinkamą informaciją ir metant kaltinimus pareiškėjui yra bandoma apginti savo nepagrįstas, Joną Noreiką šlovinančias išvadas.

Centro vadovė 2015 m. lapkričio 16 d., socialinio tinklapio “Facebook” Genocido tyrimo centro paskyroje paskelbė žinutę: “Lietuvos patriotų niekinimą organizuoja kaimynai iš Rytų. Jiems talkina ne tik kai kurie žydai, bet ir pakankamai daug lietuvių: jų pavardės surašytos po prašymais atimti ordiną, nuimti lentą, šmeižikiškais straipsniais spaudoje... Vieni tai daro sąmoningai, kiti – iš kvailumo.”

Aukščiau pateiktų pranešimų turinys, aplinkybė, kad bendravimas su centru tapo įmanomas tik su pakartotiniu Seimo kontrolieriaus įsikišimu, Jono Noreikos išvadų turinys suponuoja, kad Centras vengia geranoriškai keisti istorinę išvadą, joje įtraukiant naujai paaiškėjusius faktus apie Jono Noreikos dalyvavimą Holokauste.

Centras, turimomis priemonėmis aršiai gina šį asmenį, savo išvadas grindžia subjektyvia nuomone, neparemta įrodymais.

Jono Noreikos veiklos analizė yra paremta atsietai nuo to fakto, kad jis buvo ginkluoto pasipriešinimo būrio vadas, kad LAF Žemaitijoje turėjo didelę įtaką ir galią. Centras Jono Noreikos asmenybės paveikslą piešia remdamasis jo LAF bendražygių liudijimais, prisiminimais iš Štuthofo kalėjimo, jo būrio narių liudijimais SSSR saugumui. Tai nėra objektyvūs įrodymai. Centras tokiais sąmoningais veiksmai kryptingai klaidina visuomenę ir valdžios žmones.

1. Panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2018-07-18 raštą Nr. 14R-52 ir įpareigoti atlikti administracinę procedūrą pagal G.A.Gochin pateiktą 2018-06-15 užklausą ir jos prieduose esančius dokumentus, t.y. atlikti tyrimą pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinti užklausos argumentus ir archyvinius dokumentus, pakeisti istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos antrojo pasaulinio karo metais, pakeistoje išvadoje aptariant visus archyvinius dokumentus pateiktus užklausos prieduose, akcentuojant šiuos dokumentus ir su jais susijusias aplinkybes: