Žr. Holokaustas
Užklausos
Nagrinėti Genocido centro atsakymus ir dokumentus ir pažymėti istorijos iškraipymus.
Svarbiausios užklausos
- Kodėl Jonas Noreika vertinamas vienareikšmiškai Genocido centro svetainėje?
- Kodėl Jonas Noreika išbrauktas iš žydų gelbėtojų sąrašo?
- jeigu žydų gelbėtojas Jasaitis ir Gurevičius, kurie gerai pažinojo Noreiką, nepaminėjo Noreikos, tai jisai žydų negelbėjo
- ką reiškia, kad įtvirtino valstybingumą?
- kas buvo tie 10 inteligentų, minimi pažymoje, Riaukos ir Ašmensko?
- ar Noreika parašė "Šių dienų Vokietija"?
- ar teisinga persekioti ir bausti asmenis, kurie buvo lojalūs okupantų režimui - ar tai mokslinis terminas?
- Ar Urbutis laikytinas pavyzdžiu? Ar jis teisingai pasielgė?
- Ar galima tvirtinti, kad LLV atsako už Urbučio veiklą po to kai jisai liko?
- Ar Krygeris laikytinas pavyzdžiu?
- Ar Žemaičių žėmes leidėjas buvo LAF Telšiai?
- Karo lauko teismas, aukos, valstybingumo įtvirtinimas, Lietuvos Respublikos nusikaltimai žmonijai
- jų nepanaudotos bylos ir neapklausinėti asmenys - savanoriški liudijimai ir nesavanoriški liudijimai dėl Plungės žudynių ir vokiečių dalyvavimo
- kuri dalis Pakalniškio liudijimų yra nepatikimi: 36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie J. Noreiką ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti jau minėtame straipsnyje Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos.
- terminai "naikinimas" ir "išžudymas"
- Kaip vertinti Jono Noreikos pasisakymą dėl ŠMERŠ. Ar galima tvirtinti, kad jo pradžioje nekankino?
- Pakalniškio patikimumas
- kodėl Plungės ir Telšių nemini Einsatzgruppe knygoje?
- kokie vokiečių raštai galiojo sulaikant Plungės žydus sinagogoje?
- Cenzūra
- istoriografinis principas
- ar Riauka patikimas? Lietuvių legionas ir t.t. Kodėl Noreika nepasakė iš anksto žydų šeimai apie karą? nepasitikėjo?
- apie žydų turtą
- apie namą Plungėje - atvykimą iš Plungės - dalyvavimą Mardosų šventėje
- ar Ašmensko biografija yra mokslinė - kaip ją recenzavo Anušauskas
- ar LAF Telšiai buvo subordinuota lietuviškos kolektyvinė struktūra?
- ką reiškia varymas? palyginti etninį valymą su sovietų trėmimais
- kaip suprasti raginimą "šalin žydai" po žudynių?
- dėl "traumos" paaiškinimo - ar jis mokslinis? ar jisai dorovinis? ar jisai sumažina atsakomybę?
- ar manytina, kad Noreika spausdino atsišaukimą "Brangūs vergaujantys broliai"
- ritualines formas
- ar "to meto visą lietuvišką spaudą kontroliavo nacių okupacinė valdžia"?
- ar žudynių rengėjų įtraukimas į delegacijos sudėtį darė politiką iš išžudymo?
- sumenkinimas šalutinių priežasčių
- ar šventes galima laikyti traumos dalimi? kodėl ne gedulas?
- ar lietuvių valdžios įstaigos savarankiškai persekiojo sovietų režimo rėmėjus ir likusius raudonarmiečius? ar tiktai vokiečiai galėjo tai daryti?
- kaip suprasti Jono Noreikos raštą jeigu po to šventė ir lietuvių nenubaudė?
- kaip suprasti jeigu Baužą nuteisė mirtimi, o paskui paleido nes nebuvo įkalčių?
- kas turėtų vertinti ar taktikos padėjo Lietuvos žydams ar nepadėjo? ar istorikai gali atsakyti tokį klausimą? ar tai ne aukų reikalas?
- Pauža ir žydų gelbėjimas - Domas Jasaitis neaprašė Noreikos, kaip žydų gelbėtojo
- ar galima tvirtinti, kad Noreika nesirinko paaukoti savo gyvybės?
- kada atsirado Gewecke? kaip jisai galėjo įtraukti Noreiką jeigu jisai pasirašė nuo pat pradžių?
- jei Noreika būtų neigiamai žiūrėjęs į nusižengimus, jisai būtų baudęs ar atleidęs? vadinasi, tai buvo priimtina?
- Telšiai LAF buvo subordinuota; Telšiai apskrities civilinė valdžia buvo subordinuota? tai kaip ji galėjo savarankiškai veikti?
- kaip galėjo lietuvių administracija sušvelninti geto sąlygas ir tuo pačiu neturėti įgaliojimų (Nr.30)
- kaip galėjo Telšių apskritis būti pavaldi; ir tuo pačiu palaikyti valstybingumą?
- kokia Jėgerio kaltinimo byla Noreikai?
- ar galima sakyti, kad mažai kunigų gelbėjo? jei kun.Taškūnas buvo pašalintas
- ar galima sakyti, kad Noreika vykdė LLV politiką žydų atžvilgiu?
- ar JAV galėjo reabilituoti Brazaitį?
- ar Noreiką galėjo reabilituoti Aukščiausias teismas jei jis nebuvo kaltintas?
- jeigu LLV neturėjo valdžios, tai kaip ji galėjo parodyti didesnį principingumą ir t.t.?
- Rukšėnas apie kapitoną Lipčių - paklausti dukros
- ar Noreika dirbo ar nedirbo Plungės komendantūroje?
- parodyti dokumentus: Ar Noreika valdė policiją?
Tyrinėtojas Liudas Truska teigia, kad Berlyno LAF'as iškėlė antisemitizmą į programinį lygį. Remiantis jo tyrimu galima tvirtinti, kad šios organizacijos parengtuose atsišaukimuose žydai vaizduojami itin neigiami, kad "žydų klausimą" buvo siūloma spręsti išvarant juos iš Lietuvos. Sunku būtų patikėti, kad J.Noreika nieko nežinojo apie tuos atsišaukimus. Galima prielaida, jog jis irgi galėjo norėti, kad žydai būtų išvaryti iš Lietuvos. nesuvokia, jog tai etninis valymas
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą įvykdytą okupaciją ir aneksiją, jų padarinius galima vertinti kaip aplinkybes, kurios traumavo moderniosios lietuvių tautos atstovus., pasižyminčius tautine valstybine sąmone, suvokiančius save kaip etnopolitinės bendrijos narius. Jiems buvo svetima bolševikinė valstybės samprata, komunistinė valstybinė ideologija, kiti sovietų režimo primesti dalykai. Traumuojančio poveikio nepajuto nebent nedidelė dalis šalies gyventojų, kurie buvo komunistinių įsitikinimų, kuriems buvo artima Sovietų Sąjunga, jos valstybinė ideologija, toje šalyje viešpataujanti tvarka ir kiti dalykai. Taigi Lietuvos gyventojų, tarp jų ir J.Noreikos, rezistencinės motyvacijos susiformavimą iš dalies galima vertinti kaip patirtos traumos padarinį.
21.2 laikraščio „Žemaičių žemė“, kaip ir LAF organizacijos antisemitiniuose pranešimuose, turiniuose nėra tiesioginių, imperatyvių nurodymų žydus žudyti, t. y. pasitelkti genocidą kaip „žydų klausimo“ sprendimo būdą. Berlyno LAF dokumentuose kalbama, kad žydus reikia išvaryti iš Lietuvos, o ne žudyti;
36. Centras yra ištyręs A. Pakalniškio liudijimus apie J. Noreiką ir pateikęs motyvuotą istorinį mokslinį atsakymą, kodėl minėti liudijimai yra nepatikimi. Tyrimo rezultatai išdėstyti jau minėtame straipsnyje Jono Noreikos – Generolo Vėtros biografijos kontroversijos.
18. J. Noreikos bendražygis Damijonas Riauka atsiminimuose pasakoja, kaip pirmomis karo dienomis J. Noreika įkalbėjo vežimu važiuojančią žydų šeimyną pasukti iš kelio, kuo skubiausiai slėptis nuo vokiečių, nes buvo girdėjęs, kad vokiečiai terorizuoja žydus.
38. Centras, remdamasis visuotinai pripažinta istoriografija, Holokaustą Lietuvoje vertina kaip nacių okupacinės valdžios įstaigų ir jai subordinuotų lietuviškų kolektyvinių struktūrų veiklos padarinį. Istorinėje mokslinėje literatūroje teigiama, kad Holokausto Lietuvoje sumanytojai, iniciatoriai ir organizatoriai buvo vokiečių okupacinė administracija.
Jų pakartotos klaidos
Jų nepanaudoti tekstai
- Pakalniškio dienoraščiai ALKA archyve
Parašytos užklausos
- Rukšėnas apie Pakalniškį
- Šilgalio byla
- "Žemaičių žemė Nr.1", "Laisvieji žemaičiai"
- Petras Požėla
- ar "Genocidas ir Rezistencija" yra mokslinis leidinys?
- Kaip suprasti "nevienareikšmiškumą"?