Nulybė

Nulybė yra visko padalinimas į nė jokį požiūrį. Šia sandara mąstomi Dievo klausimai.

Nulybės atvaizdai

Nulybė turi keturis atvaizdus: +0) tiesa, +1) betarpiškumas, +2) pastovumas, +3) prasmingumas.

Nulybės atvaizdai - būdai kaip besąlygiškumui nėra sąlygų - tai besąlygiškumo atvaizdai (sąlygomis):

• tiesa: nėra sąlygų
• betarpiškumas: sąlygos nesuveikia
• pastovumas: sąlygos nepaveikia
• prasmingumas: sąlygos neaprėpia
• tiesa - septynerybės apibrėžta
• betarpiškumas - šešerybės apibrėžtas
• pastovumas - penkerybės apibrėžtas
• prasmingumas - ketverybės apibrėžtas

Kiekvienas nulybės atvaizdas iššaukia proto žaidimą apibrėžiantį tris aplinkybes, o kartu trejybės atvaizdą. Keturi nulybės atvaizdai apibrėžia dvylika aplinkybių.

Keturi nulybės atvaizdai neigia atitinkamus keturis ketverybės lygmenis:

• prasmingas = neaprėpiamas neigia kodėl
• pastovus = nekintantis neigia kaip
• betarpiškas = nepavaizduotas neigia koks
• tiesus, akivaizdus = nenuslėptas neigia ar

Keturi nulybės atvaizdai yra Dievo savybės (ar gerumo savybės?). Keturi troškimai apimčių taipogi yra Dievo savybės.

Dievo savybė

• is Caring
• is that God cares about Person (for example, God is loving = cares about Other).
• is the arisal within the system of God beyond the system. God seeps into a System where God is not.
• is the formulation of God's being (or not) in terms of the relevant witness.
• is a degree of immediacy
• all coincide when the various Persons who mark these properties are one with God and living as one through God's oneness but in different scopes

• Ketverybė išsako nulybės atvaizdų neigimus. Nulybės atvaizdai grindžia ketverybę.
• Nulybės atvaizdai įvairiose pakopose išsako Dievo išėjimą už savęs. Santvarkoje asmuo nulybės atvaizdu skiriasi nuo Dievo už santvarkos.
• Nulybės atvaizdai išreiškia įtampą kaip sąsają tarp dviejų lygmenų.
• Truth as the Admission of Self-Contradiction apžvelgia kaip tiesa įvairiai suprantama, kaip įvairiausi tiesos supratimai atskleidžia pirmaprades sąvokas.
• Nulybės atvaizdai išsako skirtumą tarp turinio ir raiškos, tarp asmens ir savasties lygmenų. Tiesa sutampa, prasmingumu tai visiškai atskirti lygmenys.
• Nieko nedarymas visgi yra kažko (betko, visko) darymas. Tad gali būti šešios nedarymo ir darymo poros, kaip nedarymas reiškiasi darymu.
  • Santvarkoje Dievas tiesa niekuo nesiskiria nuo Dievo. Dievas=Dievas. Dievo šokis: Dievo visiškas išėjimas už savęs į santvarką, visgi Dievas lieka Dievu.
  • Santvarkoje Aš savo betarpiškumu skiriuosi kažkuo nuo Dievo. Juk būtent mano ryšys su santvarka yra betarpiškas. Išgyvenimo apytaka: Aš už santvarkos betarpiškai žvelgiu į ją.
  • Santvarkoje Tu pastovumu skiriesi betkuo nuo Dievo už santvarkos. Žinojimo rūmai: Tu santvarkoje pastoviai žiūri už jos (į mane).
  • Santvarkoje Kitas prasmingumu skiriasi viskuo nuo Dievo už santvarkos. Meilės mokslas: Kitas prasmingumu yra santvarkoje, būtent taip yra prasminga.
• Tiesa yra tiesioginis nulybės atvaizdas sutampantis su nulybe, Dievas sutampantis su Dievu. Prasmingumas yra nulybės atvaizdas atskirtas nuo nulybės, Dievas pilnai išėjęs už savęs į Kitą.
• Nulybės atvaizdai įvairiai supranta lygtį X=X, nuo kintamojo turinio X ir raiškos X sutapimo tiesa (daiktu) iki jų visiško išskyrimo prasmingumu (simboliu).
• Asmens (Dievo, Mano, Tavo, Kito) požiūris siaurėja (viskas, betkas, kažkas, niekas), tačiau jo skirtumas nuo besąlygiško Dievo už santvarkos didėja (niekas, kažkas, betkas, viskas). Pastarąjį skirtumą išreiškia nulybės atvaizdų (tiesa ir tt.) išreikštas tarpas, kurio pagrindu išsiskleidžia trejybės atvaizdai (būtinas-tikras-galimas ir tt.) Tai tarpas tarp pažinovo (požiūrio) ir pažintojo (asmens) ketverybės atvaizdų, kurie vienas kitą papildo. Dievas išeidamas už savęs atveria šį tarpą tarp Dievo dvasios (pažinovo, požiūrio išgyventojo: Dievo, Manęs, Tavęs, Kito) ir Dievo savasties (pažintojo, sustatyto požiūrio: dvasios - Dievo, sandaros - visko, atvaizdų - troškimų, vieningumo - meilės).
• Vaizduotė veikia atvaizdais. Nulybės atvaizdais įsivaizduojame asmenis:
  • Dievas yra tiesos dvasia - tiesa yra (nulybės) atvaizdas, o nulybė yra (Dievo) sandara.
  • Aš esu betarpiškumo sandara.
  • Tu esi pastovumo atvaizdas.
  • Kitas yra prasmingumo vieningumas.

Nulybės atvaizdai yra tiesos praturtinimai, kad ta tiesa būtų ne tiktai teisinga, bet asmeniškai svarbi, bendrai teigiama ir iš esmės prasminga. Užtat nulybės atvaizdai išsako suvokimo lygmenis kaip tą tiesą suvokiame.

• Suvokimu (tiesa) prieštaravimas ir neprieštaravimas yra tame pačiame lygmenyje, už santvarkos.
• Savęs suvokimu (betarpiškumu) neprieštaravimas tai Aš žvelgiantis į santvarką.
• Bendru suvokimu (pastovumu) neprieštaravimas tai Tu žvelgiantis iš santvarkos.
• Susikalbėjimu (prasmingumu) neprieštaravimas tai Kitas esantis santvarkoje, visiškai kitame lygmenyje.

Asmens suvokimo lygmuo - nulybės atvaizdas - išreiškia prieštaravimo ir neprieštaravimo santykį. Prieštaravimas yra turinys, semantinis Dievas už santvarkos. Neprieštaravimas yra raiška, sintaktinis asmuo (Dievas, Aš, Tu, Kitas) esantis savame lygmenyje.

Dievas

Dievas yra pirm visko. Dievas gali neturėti jokio požiūrio. Tai yra Dievas kaip toks, kuris save dalina padalinimais. Tai galima laikyti nulybe, visko padalinimu į jokį požiūrį. Ši sandaro išsako Dievo dvejonę, Ko iš tikrųjų trokštu?

Tiesa

The nullsome may be thought of as truth, in which case its representations are truths of various scope:

• true - truth about everything (absolute truth - soft truth)
• direct - truth about anything (relative truth)
• constant - truth about something (shared truth)
• significant - truth about nothing (subordinate truth - hard truth)

Then it makes sense that God is the Spirit of Truth.

However, truth is also what links the observer and the observed, as by the equation 4+3=7. Here it seems that truth is related to the sevensome. Whereas the nullsome is what relates space and time, as by the equation 5+3=0.

Šventraštis

Ezechielis 1

1 Trisdešimtų metų ketvirto mėnesio penktąją dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės, atsivėrė dangus, ir aš mačiau regėjimus iš Dievo. 2 Penktą dieną, ­ tai buvo penkti karaliaus Jehojachino tremties metai ­ 3 VIEŠPATIES žodis pasiekė Būzio sūnų kunigą Ezechielį prie Kebaro upės chaldėjų krašte. Ten pasiekė jį VIEŠPATIES ranka. 4 Pakėliau akis, ir štai iš šiaurės, pašvaistės apsuptas, su žaibuojančia ugnimi artėjo viesulas, didžiulis debesis, kurio viduryje ugnies šerdyje spindėjo lyg gintaras. 5 Jos viduryje rodėsi esą keturi gyvūnai. Jie buvo panašūs į žmones, 6 bet kiekvienas turėjo keturis veidus ir keturis sparnus. 7 Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos tarsi veršio nagos; jos žibėjo, kaip žiba šveistas žalvaris. 8 Po jų sparnais į keturias puses kyšojo žmogaus rankos. Visi keturi gyvūnai turėjo veidus ir sparnus. 9 Jų sparnai lietė vienas kitą. Eidami jie nesigręžiojo, kiekvienas gyvūnas ėjo tiesiai į priekį. 10 Jų veidų išvaizda buvo tokia: visi keturi turėjo žmogaus veidą, liūto veidą dešinėje, jaučio veidą kairėje ir erelio veidą. 11 Tokie buvo jų veidai. Kiekvienas gyvūnas turėjo du sparnus, taip išskleistus aukštyn, kad jie lietė kaimyno sparnus, o kiti du sparnai dengė jų kūnus. 12 Kiekvienas ėjo tiesiai į priekį, jie ėjo, kur tik dvasia norėjo, ir eidami nesigręžiojo. 13 Taigi tokia buvo gyvūnų išvaizda. Tarp gyvūnų buvo kažkas, kas atrodė kaip ugnyje degančios anglys, kaip deglai, švysčiojantys pirmyn ir atgal tarp gyvūnų. Ugnis spindėjo žėrėdama, iš ugnies plyksėjo žaibai. 14 Gyvūnai švytravo priekin ir atgal kaip žaibai. 15 Įsistebėjęs į gyvūnus, pamačiau po ratą, liečiantį žemę prie kiekvieno keturveidžio gyvūno. 16 Ratai žėrėjo tarsi būtų padaryti iš chrizolito. Visi keturi buvo to pat pavidalo: iš išvaizdos ir sąrangos atrodė, tartum ratas būtų buvęs rato viduje. 17 Ėmę riedėti, jie riedėdavo bet kuria iš keturių krypčių ir riedėdami nesigręžiodavo. 18 Jų skrytys buvo aukštos ir kėlė baimę, nes visų keturių skrytys aplink buvo pilnos akių. 19 Gyvūnams pajudėjus į priekį, ratai riedėdavo greta jų; gyvūnams pakilus nuo žemės, ratai pakildavo drauge su jais. 20 Kur tik dvasia eidavo, ten eidavo ir jie, ir ratai riedėdavo drauge su jais, nes ratuose buvo gyvūnų dvasia. 21 Gyvūnams einant, riedėdavo ir ratai, gyvūnams sustojus, sustodavo ir ratai. Kai gyvūnai pakildavo nuo žemės, drauge su jais pakildavo ir ratai, nes ratuose buvo gyvūnų dvasia. 22 Viršum gyvūnų galvų buvo lyg dangaus skliautas, lyg baimę kelianti krištolo pašvaistė, išskleista viršum galvų. 23 Jų sparnai buvo ištiesti po skliautu, sparnas į sparną. Kiekvienas jų dengė savo kūną dviem sparnais. 24 Jiems judant girdėjau jų sparnų plazdenimą kaip galingų vandenų ošimą, kaip Galingojo balsą, kaip ūžesį karo stovykloje. Sustoję jie nuleisdavo savo sparnus. 25 Ir nuo viršaus dangaus skliauto, buvusio virš jų galvų, pasigirdo balsas. Ramiai stovėdami, jie nuleisdavo savo sparnus. 26 Viršum dangaus skliauto, kuris buvo virš jų galvų, buvo matyti lyg sosto pavidalas, panašus į safyrą. Aukštai viršum sosto pavidalo sėdėjo į žmogų panaši būtybė. 27 Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį kaip gintaro, kaip žėrinčios ugnies. O žemiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau tartum ugnį su blizgančia pašvaiste aplink. 28 Kaip vaivorykštė, pasirodanti lietaus dieną debesyse, buvo jį gaubianti pašvaistė. Tai buvo VIEŠPATIES šlovės panašumo reginys. Pamatęs, parpuoliau veidu žemėn ir išgirdau kalbant.

(Gal tai gyvenimo lygties keturi nariai? Ar tai vienybės atvaizdai taipogi?)

Nulybė ir Vienybė

• Dievas ir viskas

From God's point of view, this is his relationship with his own structure: Everything is the structure of God. From everything's point of view, this is the distinction between the {{Nullsome}} (the division of everything into zero perspectives) and the {{Onesome}} (the division of everything into one perspective).

Structural note: TheEightfoldWay relates the negations of the representations of the nullsome with the negations of the representations of the onesome.

Constraints are absences. Continuous perturbation is the second order upon the first order.

Vaizduotė

Vaizduotė gali iššaukti reiškinius ir juos jautriai išgyvename nes juos lyginame būtent su tyla, su nulybės atvaizdais.

Užrašai

• Nulybės atvaizdai (prasmingumas, pastovumas, betarpiškumas, tiesa) išreiškia kaip iš įvairių apimčių (viskas, betkas, kažkas, niekas) atrodo Dievo savybės jam išeinant už savęs. Pavyzdžiui, nieko apimtyje, tiesa sutampa Dievo raiška (buvimas) ir turinys (nebuvimas).

Demonstration of contradiction defines a boundary between states - a switch in claims.

Nulybės atvaizdų paneigimas iššaukia kalbas:

• akivaizdumo paneigimas iššaukia tai kas rūpi, pagrindimą
• tiesumo paneigimas iššaukia tai kas reiškia, įvardijimą
• pastovumo paneigimas iššaukia tai kas įvyksta, pasakojimą
• Nulybės atvaizdai turi atitinkamus veiksmažodžius, pavyzdžiui, "rasti" - jie sąmoningėja.

Nulybės atvaizdas, proto žaidimo pagrindas, gyvenimo lygmenys, amžino gyvenimo lygmenys

• Ketverybės lygmenų neigimas: Požiūris, žvilgsnis, nuostata, vertybė.

Nulybė nėra Dievas, o yra rėmai Dievo reikalo svarstymui. Tai ne Dievo sąvoka, nes ja Dievo nesuvokiame.

Nulybė reiškiasi aplinkybėmis (paskirais požiūriais) ir atvaizdais (visuma).

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC