• Ketverybė (žinojimas) yra aplinka išėjimui už savęs: 4+4=0
• Penkerybė (sprendimas) yra aplinka sąmoningumui, mūsų laisvai valiai: 5+3=0
• Šešerybė (dorovė) yra aplinka sąmonei, ko jai laikytis: 6+2=0
• Septynerybė (logika) yra aplinka pasąmonei, ką ji išgyvena: 7+1=0
• Aštuonerybė - nulybė (Dievas) yra aplinka Dievui 8+0=0

• Padalinimai kyla iš dvejonių nes jos atplėšia du protus, pasąmonę ir sąmonę, kaip kad superalgebroje.

Padalinimais ryškėja ką reiškia prieštaravimas.

• Nulybė. Sprogimas.
• Vienybė. Viską apima.
• Dvejybė. Dui skirtingi požiūriai.
• Trejybė. Nesibaigiantis ratas.

F.Scott Fitzgerald essay "The Crack-Up": "The test of a first-rate intelligence is the ability to hold two opposed ideas in the mind at the same time, and still retain the ability to function. One should, for example, be able to see that things are hopeless and yet be determined to make them otherwise."

Jean Piaget. Sensorimotor Stage

• 4,5,6,7-bė išsako pokalbį tarp dviejų protų, pasąmonės ir sąmonės. Protus vaizduoja dvejybės. Protus sieja 0,1,2,3-bė, kurios išreiškia 0 protą, 1 protą, 2 protus, 3 protus, kuriuos vaizduoja nariai. Tad protą vaizduoja narys (požiūris) arba dvejybė. Dvejybė yra atskleistas požiūris, o narys yra neatskleistas požiūris. Trejybė sieja atskleistą ir neatskleistą požiūrį. Protas yra atskleistas požiūris. Sąmoningumas yra proto (dvejybės) sutapatinimas su požiūriu (nariu). Požiūryje yra tas pats (vidinis) susiskaldymas (įsijautimo ir atsitokėjimo galimybės), kurios atsiskleidžia dvejybe (sustatyme ir išsakytame poslinkyje).

Suprasti, kaip išsivysto padalinimų sandara.

• 4,5,6,7-bė išsako pokalbį tarp dviejų protų, pasąmonės ir sąmonės. Protus vaizduoja dvejybės. Protus sieja 0,1,2,3-bė, kurios išreiškia 0 protą, 1 protą, 2 protus, 3 protus, kuriuos vaizduoja nariai. Tad protą vaizduoja narys (požiūris) arba dvejybė. Dvejybė yra atskleistas požiūris, o narys yra neatskleistas požiūris. Trejybė sieja atskleistą ir neatskleistą požiūrį. Protas yra atskleistas požiūris. Sąmoningumas yra proto (dvejybės) sutapatinimas su požiūriu (nariu).

• 0,1,2,3 vieno proto santykį su savimi. 4,5,6,7 dviejų protų (žmogaus ir Dievo) tarpusaviai santykiai
• 4,5,6,7-bės. Dvi ašys. Pasąmonės ir sąmonė susikalbėjimas sąmoningumu. Penkerybė sustato, kaip rinktis. Taške tarp dviejų ašių vystosi sąmoningumas. Kiap du atvaizdai susiję su dviem ašim? Dvi akys keliauja po šias sandaras, pavyzdžiui, viena iš Kaip į Koks, kita iš Kodėl į Ar. Kaip suprasti?
• Gemalui besivystant, kuria eilės tvarka išsivysto organų sistemos (kraujotaka, smegenų, virškinimo ir t.t.)? Ar tai susiję su visko padalinimais? Ir ką tai pasako apie gyvybės atsiradimą, kaip vystyėsi?

Padalinimai

Aštuonerybės padalinimas į dvi dalis, žmogaus ir Dievo, įvairiais būdais, grindžiant padalinimus.

Nariai ir poslinkiai sutampa, prilygsta ir kas tada?

• Trejybės narys sieja dvejybę su poslinkiu
• Penkerybės narys sieja dvejybę su dvejybe
• Septynerybės narys sieja dvejybės pabaigą su dvejybės pabaiga
• Dvejybė: 1 dvejybė
• Ketverybė: 2 dvejybės
• Šešerybė: 3 dvejybės (susietos trejybės ratu)
• Aštuonerybė = nulybė: 4 dvejybės = 0 dvejybės (kaip subliūkšta)?

• Dvejybė pasikartoja ketverybe, o aštuonerybe subliukšta, bene išsiskiria nulybė ir vienybė. Tai bene yra trejybės ratas.
• Padalinimai - lėlių teatras - lygmuo ir metalygmuo.
• Padalinimai sustato ir išreiškia įtampos išsiskirstymą tarp požiūrių.

Pasaulio sutvėrimas

• Vienybė: sprendžia "suvokimo" klausimą. Tai atskyrimas Dievo (už požiūrio) ir gerumo (požiūryje), tad požiūris. Suvokimas atitinka Dievo sukurtą šviesą.
• Dvejybė: padalinimų pagrindas. Dievas skiria vandenis.
• Trejybė: brandos pagrindas. Dievas sukuria augmeniją.

• Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės (atskiriant pirmą ir ketvirtą narį trejybės rate), ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?

• Panašiai kaip ketverybė kyla iš trejybės (sutampant pirmam ir paskutiniam nariui), ar trejybė kyla iš dvejybės, dvejybė iš vienybė, vienybė iš nulybės? Ar penkerybė kyla iš ketverybės? ir taip toliau?

• Poslinkis padalinime yra ginčas. Ginčas veda iš laisvos valios į likimą. Nėra ginčo už laisvą valią, tiesiog ją turime. Trejybės ratą sudaro trys ginčai - nusistatau, bet ar vykdau? ir t.t. Atvaizduose nėra ginčų, tėra jų vaizdavimas, tai yra, yra ginčai apie ką. (Juk laisva valia - likimas yra atvaizdas.)
• 4-bės, 5-bės, 6-bės, 7-bės ašys išsako kaip sąmoningumas pristabdo sąmonės perėjimą į pasąmonę. Ir kaip tą stabdymą išplečia papildomi požiūriai - dabartis, sąžinė, padalinimas, nulybė

• Yra tarsi dvi lapo pusės
• Besąlygiškumą išpildo ketverybė. Vienybė (viskas), dvejybė (betkas), trejybė (kažkas), ketverybė (niekas).
• Sąlygiškumą išpildo požiūrio lygtis. Penkerybė (niekas), šešerybė (kažkas), septynerybė (betkas), aštuonerybė (viskas).
• Atvaizdai: apvertimas (didėjantis, mažėjantis laisvumas), apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas).
• Aplinkybės: požiūrio lygties nusaktyta trejybė ketveriopai suprasta.
• Aštuonerybė - nulybė - sąlygiškumo išpildymas.
• Padalinimus galima suprasti kaip veiksmus veikiančius viską, juk tai būtent visko padalinimai ir apibrėžiami jo pagrindu, taip kad tarpusavio ryšiai apibrėžiami besąlygiškai.

• Padalinimas skiria ir grindžia vienumą ir nevienumą.

Tarpas tarpe yra prieštaravimas, subliukšta aštuonerybe.

一切的划分

一切的划分

Padalinimai

• Kaip visko padalinimas derina požiūrius?
• Kaip ginčijamės ar išvengiame ginčų?
• Kaip parenkamas požiūris padalinime? Ką tai reiškia?
• Padalinimai yra vaizduotės turinys. Ar tai aštuonerybė? Koks aštuonerybės santykis su vaizduote?

Visko padalinimas yra rėmai sandarai, kad galėtumėme atjausti Dievo požiūrį.

Padalinimai kartu ir paskirai išreiškia šuolį, paėmus kartu apibrėžia jo vienetą. Paskiri padalinimai yra šuolio sluoksniai.

Padalinimų kilmė: Dievas trokšta nieko, savarankiškas; mes kažko netrokštame, abejojame.

Padalinimai išsako visus matus, susivedančius išgyvenimu, juk jis aprėpia visus požiūrius, visas galimybes.

Padalinimai nusako asmenį už santvarkos ir santvarkoje

• Dievas - nulybė, septynerybė (logikoje)
• Aš - vienybė, šešerybė (dorovėje)
• Tu - dvejybė, penkerybė (laike ir erdvėje)
• Kitas - trejybė, ketverybė (pažinime)

Žr.Žemėlapynas, Padalinimų ratas, Gamtos raida

Užrašai

Padalinimai

• Kaip padalinimų požiūriai plečiasi +1 veiksmu, P0, P1, P2, P3 ir kas atsitinka su P4 ir kaip toliau?
• Padalinimai išauga iš požiūrių sudūrimo. Požiūris, požiūris į požiūrį, ir t.t. Kai pasiekiamas požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, bene trejybės rato dėka, iškyla atvirkštinė kryptis, pradedant jokio požiūrio galimybe:

ir šis apsisukimas primena Bott-2-periodiškumą ir Bott-8-periodiškumą.

• Neporiniais padalinimais įsijaučiame, poriniais atsitokėjame.

Žr.Žemėlapynas, Padalinimų ratas

Padalinimas išsako nuostatą. Veiksmai keičia mūsų nuostatą.

Tarpas

Gyvenimo lygtis išsako tarpą.

Didieji padalinimai savyje brandina tarpą.

Tarpo išsakymą galime suprasti, kaip didžiųjų padalinimų papildinį:

• Aštuonerybė susidaro iš ketverybės (keturių kampų) ir gyvenimo lygties (keturių šonų). Kaip šonus (Kodėl/Kaip) ir (Ar/Koks) priskirti Dievui ir gėriui?
• Septynerybę papildo 8 požiūris- gyvenimas (gėrio ir Dievo sutapimas). O 7 požiūris yra gėrio ir Dievo atskyrimas.
• Šešerybę papildo gyvenimas ir amžinas gyvenimas. Šešerybė skiria vidinius požiūrius (Dievą) ir išorinius požiūrius (gerumą). Ar kaip suprasti? Ir kaip šešerybės narius priskirti ketverybei, kurie atlieka? Kaip šešerybė susijusi su poreikių tenkinimo būdais, su trejybe spalvota ketverybe?
• Penkerybę papildo trys nariai. Ar dabartis išsako gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Kaip tas gyvenimo lygties dalis suvokti kaip antistruktūras –1, –2, –3, –4 ? Tai bene Dievo požiūris į padalinimus, išreiškiamas veiksniu +1. O žmogaus požiūrį išsako padalinimai. Užtat Dievo akimis bene yra tik keturi padalinimai, tad trys veiksniai +1, +2, +3. O žmogaus ir Dievo požiūrių sulyginimas iš aštuonių padalinimų padaro keturis. Dievo ir žmogaus požiūrių sutapimą išsako pasiklydęs vaikas. Keturi išsiskyrimai, keturi atskyrimai taip pat susiję su Dievo požiūriu, jo ketveriopiškumu.

Tarpas

• skirtumas tarp įsijautimo ir atsitokėjimo
• skirtis tarp pažinovo ir daikto - tai tarp dviejų ketverybės atvaizdų. Jį išreiškia lygtys 4+3=7, 7+3=2. Antistruktūra - tiesa sieja pažinovą ir daiktą. Tai padalinimų papildymas glūdintis žinojime, tai gyvenimo lygtis:
  • 5 -> 1 dabartis - atskyrimas -3
  • 6 -> 2 neigimas (paženklinimas) -2 neišskytas: Teigimas (nepaženklinimas)
  • 7 -> 3 teigimas -1 neišsakyta: Tiesa - susiejimas - santvarkos išgyvenimas
  • 8 -> 4 susiejimas 0

• Consciousness as the Social Awareness Schema of a Disembodying Mind
• Time and Space as Representations of Decision-Making
• Būties klausimas + Asmeninis sąmoningumas = Sprendimo klausimas.

• Žinojimo ir nežinojimo išskyrimas išskiria pirmus keturis padalinimus (0,1,2,3) ir kitus keturis padalinimus (4,5,6,7), taip kad yra iš viso aštuoni padalinimai.

Tracking common ground for the sake of shared intentionality - dynamic unfolding of a world, a toy model, as the imagination does - a shared imagination. Thus a shared creation of reality - by speaking the truth and by believing it as truth. The task is to construct a shared reality. So truth and falsehood are not directly relevant, only secondarily. Not communicative but constructive.

Perspectives express what we don't know. Divisions organize structure, what we don't know. Don't know what we don't know, etc. Creates internal knowledge. Don't know why, how, what, whether.

Padalinimus papildo papildinys aštuonerybėje. Kaip jį suprasti? Ketverybė apibrėžia papildomą poslinkį; penkerybė papildomą narį (sąvokai); šešerybė papildomą, trejopai apibendrintą ryšį tarp narių; ir septynerybė apibendrintą narį, dviprasmišką - tiek padalinime, tiek jo papildyme, kuris užtat dalomas, skaidomas.

Divisions of Everything: The Foundations for an Ontology of Abstract Thinking

• reikia išmąstyti veiksmą +1...

5,6,7-bės turi 2 atvaizdus, o 8-bė turi 4 atvaizdus; 1,2,3-bės turi 4 atvaizdus, o 4-bė turi 2 atvaizdus

Didieji padalinimai

• Ketverybė - būti, veikti, mąstyti; penkerybė - vienis, visybė, daugis; šešerybė - daiktas, eiga, asmuo; septynerybė - būtina/nebūtina, tikra/netikra, galima/negalima.
• Tarp įsijautimo sandaros ir atsitokėjimo sandaros nustatomas vienmatis parametras ketverybėje, penkerybėje, ir trimatis parametras šešerybėje, septynerybėje.
• Ketverybė grindžia simbolio ašį; penkerybė indekso ašį; šešerybė ikoną; septynerybę daiktą?
• Kaip ir kodėl skiria santvarkos riba - taip pat skiria koks ir ar. Yra dviprasmybė tarp kaip ir kodėl nes abu yra paaiškinimai to paties, tik kaip santvarkoje, o kodėl už santvarkos. Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė išpuoselėja šią dviprasmybę. Reikia tą tiksliai išdėstyti.
• Trejybės padalinimas į dvi dalis - būtina nebūtina ir t.t. - ir taip atsiranda priešingybės - 4, 5, 6, 7 skaidomi.

Bendras tikslas

Sophocles added the third person to drama - relate to roles in joint intentionality

Audronės nurodyta "bendra veikla" - joint intentionality.

Joint intentionality - community of the will.

Synchronizing - our sixth sense - padeda mums turėti joint intentionality - ar kiti hominidai turi tokią juslę - jei autistai jos neturi, ar jie neturi joint intentionality?

Joint intentionality - su Dievu ar be Dievo?

Tomasello - humans expect culture; perspective (on the same thing) requires a shared perspective - talks about roles; joint attention

https://www.amazon.com/Natural-History-Human-Morality/dp/0674088646

Joint intentionality. Understanding others as intentional beings.

Elizabeth Traugott linguist. Shared constructs.

Padalinimai, veiksmai, lygtys

• Padalinimų rato trys veiksmai: Koks pasaulis kuriamas? jisai galimas - veiksmu +1. (Dvasios požiūriu - dešimt Dievo įsakymų) Kaip pasaulis kuriamas? jisai tikras - veiksmu +2 (Sūnus požiūriu - aštuongubu keliu). Kodėl pasaulis kuriamas? jisai būtinas - veiksmu +3 (Dievo šokiu, ypač Tėvo požiūrius).
• Kiekvienas padalinimas turi vieną požiūrį išsakantį nežinojimą, tai būtent Dievo požiūris. Nebent išskyrus trejybę?
• Supratimas vyksta veiksmu -1, vis atskiriant vieną požiūrį. O tas -1, tai tarpas. Tad šešerybe suprantame tarpą. Penkerybe - šešerybę, ketverybe (žinojimu) suprantame penkerybę (ir visus šiuos padalinimus). Dalyvavimu suprantame žinojimą, būtimi - dalyvavimą, tvarka - būtį, Dievu - tvarką, tiesa - Dievą, dorove - tiesą ir t.t. Tačiau bene šio veiksmo nesuprantame tiesiogiai, o tiktai derinant veiksmus +1, +2, +3, pavyzdžiui, {$-1 = +2 - +3$}.
• Šešerybė skiria vidų ir išorę, kurie svarbūs savasčiai, ribai, lūkesčiams ir t.t.
• Veiksmas +1 išsako, kaip padalinimai auga, kaip veikia padalinimai. +2 išsako, kaip veikia atvaizdai (atvaizdams? - visumoms) O +3 išsako, kaip veikia aplinkybės (aplinkybes - paskirus požiūrius).
• Laikas ir erdvė kartu (sprendimo sąmoningumas) yra Dievas nes tai yra neribotumas (ir nežinojimo taškas iš kurio spręsi). Ogi viskas tas neribotumą suveda į tvarką.
• Susipažinti su Difference and Repetition, Gilles Deleuze
• Būti ir laikyti.
• Sartre: Proto ribotumas žadina pykulį, reikia gyventi tėkme, muzika teikia laisvę (ribotumas žadina pykulį jeigu nepripažįsti Dievo, o jei pripažįsti, tai padeda suvokti Dievo požiūrį)
• Padalinimai = be sąvokų (ribos). Veiksmais +1, +2, +3 išdėstomai įeiname į save.
• Tai yra apvertimas savęs ir pasaulio (kurį pratęsia dorovė) taip kad tampame santvarkoje 4, 5, 6, 7.
• Padalinimus suvokiu perskyromis. Būtis tai paprasčiausia perskyra, tai 7=-1, -1+3=2.
• Vienybę ir nulybę galima suvokti tiktai apibendrinant.
• Bene sąvoka yra -1 (suvokimas), jos savybės yra -2, apibrėžimas yra -3, o esmė yra -4. Pridėjus tris veiksmus ir nulinį veiksmą gautųsi visi aštuoni įmanomi veiksmai, visi įmanomi ryšiai tarp būsenų.
• Padalinimai remiasi viskuo, tad besąlygiški. O atvaizdai remiasi betkuo ir aplinkybės kažkuo, tad yra sąlygiški.
• Nulybė - Dvasia, vienybė - sandara, dvejybė - atvaizdas, trejybė - vieningumas, esmė. Ar gali būti: ketverybė - Dievas (kodėl), penkerybė - amžinas gyvenimas, šešerybė - gyvenimas (dorovė), septynerybė - gerumas ?
• Padalinimais ir veiksmais susieti dalyką ir jo mąstymą +3,+2,+1. O -1 tai suvokimas.

Septynerybė yra ketverybė ir gyvenimo lygtis. O gyvenimo lygtis yra veiksnis +3. Tad antistruktūra ir meilė reiškiasi gyvenimo lygtimi.

Penkerybė - sprendimui, o šešerybė - susilaikymui nuo sprendimų.

• Padalinimuose glūdi loginių santykių pradai (disjunkcija, konjunkcija) kurie paskui plačiau taikomi (ne visumai, o jos atkarpai, lopui).

Padalinimus galima bene visus suvokti kaip skirstančius žinojimo rūmų "srovę". Tad dvejybė skiria gerą ir blogą vaiką; trejybė juos sieja, taip pat skiria; ketverybė skiria santvarkos galimybes; šešerybė bene yra ketverybių laipsnių poros; vienybė yra pašnekovas; nulybė Dievo valia. Kaip suprasti penkerybę? ir septynerybę bei aštuonerybę?

Padalinimai, tai visko padalinimai į požiūrius.

Viskas yra apibrėžiama visko padalinimais. Jų yra aštuoni: nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Visi padalinimai susiję su kūryba, jos eiga.

Padalinimai leidžia nežinojimą, dalinį žinojimą, visumos nežinojimą.

2004.11.06 A: Kaip žmogus suvokia padalinimus? D: Žmogui rūpi visuma ir rasti savo vietą joje. Tada jisai supranta, kad yra tiktai jos dalis. A: Kodėl jam rūpi visuma? D: Visumoje yra tai kas jį sieja su manimi: jo išeities taškas. A: Kaip pirminės sandaros išreiškia žmogaus pasaulėžiūrą? D: Tu nevisada trokšti būti su manimi tad tenka su tavimi įvairiai būti.

2 atvaizdus turi šie padalinimai:

• Ketverybė - visko požiūris (vienas požiūris už santvarkos: kodėl)
• Penkerybė - betko požiūris (du požiūriai už santvarkos: tolima praeitis, dabartis)
• Šešerybė - kažko požiūris (trys požiūriai už santvarkos)
• Septynerybė - nieko požiūris (keturi požiūriai už santvarkos)

4 atvaizdus turi šie padalinimai:

• Nulybė
• Vienybė
• Dvejybė
• Trejybė

Jie išreiškia klausimo (Dievo) ir atsakymo (gerumo) santykį, išsako gyvenimo lygtį.