Gvildenu | Mintys / Palaiminimai

Kaip palaiminimai grindžia pasakojimo kalbą?

Kas yra Jėzaus palaiminimai

Palaiminimai yra aštuongubo kelio atmaina palaikanti pasakojimą, susikalbėjimą iš įvairių kampų vardan bendrystės. Žmogus yra balsų bendruomenė.
Jėzaus "Palaiminimai" išsako dangaus karalystės - šviesuolių bendrystės vaidmenis: skurdžiadvasis (norintis pasitikrinti, nenorintis aklai tikėti), liūdintysis, romusis (stebėtojas), alkstantis ir trokštantis teisybės, gailestingasis, tyraširdis, taikdarys, persekiojamas dėl teisybės. Šie vaidmenys iškyla derinant bendrystę kurioje Dievas nebūtinai geras, yra neišvengiama neteisybė.
Palaiminimai išsako, kam reikia palaikymo ir kam nereikia. Būtent nuliūdusieji reikalingi paguodos, tuo tarpu, kiti jos nereikalingi, tad nebūtina ir nereikia jos suteikti visiems. Būtent romiesiems reikalinga nuosavybės užtikrinimas, tad būtent jie turėtų paveldėti žemę, o kitiems tai nebūtina. Būtent alkstantiems ir trokštantiems teisybės jinai reikalinga, užtat geriau, kad kiti apsieitų. Tai yra pakankamumo ekonomika. Užtat yra laisvumas spręsti visų labui, paimant iš vieno ir pervedant kitam, taip kad Dievas nebūtinai geras, tačiau visa gali išeiti į gerą.
Palaiminimai išreiškia poreikius - gyvybės (jie bus paguosti), saugumo (paveldės žemę) ir t.t.

Palaiminimų teiginiai

Palaiminti skurdžiadvasiai (kiti verčia: dvasingieji vargdieniai).

Skurdžiadvasiai

Palaiminimai - troškimai

skurdžiadvasiai - savarankiški
liūdintys - užtikrinti
romieji - ramūs
alkstantys ir trokštantys teisybės - mylintys
Palaiminti taikdariai, jie bus vadinami Dievo vaikais - tai šeštas lygmuo, beveik aukščiausias, bet taikdariams reikalingi kiršintojai. O aukščiausiam lygmeniui - palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės - nereikalingi kiršintojai. Tad galima ištirti priešingybių vaidmenį Palaiminimuose.