Gvildenu | Mintys / ParaiškosApieTrisProtus

Paraiškos apie tris protus

Antropoceno iššūkiai kultūroje, menuose ir (geo)politikoje
Human Condition in the Anthropocene Siūlyti iki rugsėjo 10 d.
Applied Active Inference. Siūlyti rugsėjo mėnesį.

The Humanlike Condition - Enactive Answers, Predictive Questions, Cybernetic Investigations

Active Inference (Parr, Pezzulo, Friston, 2022) claims to reconcile conflicting theories of sentience: enactive, predictive and cybernetic. We argue that this conflict of perspectives, internal to human experience, yet transforming the cosmos, characterizes the humanlike condition. We distill this conflict metaphysically, position within evolution, trace throughout intellectual history, and model mathematically.

Metaphysically, we introspect a mind that unconsciously knows answers, a mind that consciously does not know, thus questions, and a mind (consciousness) which investigates, relating questions and answers, matching what we know and what we do not know, choosing to proceed consciously or unconsciously.

In evolution, the embodied mind is likewise the disembodying mind. An organism devotes resources to model what it knows but also what it does not know. Why do advanced brains have two hemispheres? They allow for dialogue between an advocate of a network of millons of assertive neurons, enmeshed in the world, and an advocate of a language of thousands of inquiring concepts, divorced from the world. Bridging this gap are sparks of a fleeting yet self-establishing humanlike consciousness.

Intellectual history juxtaposes yin and yang, intuition and rationality, fast-thinking System 1 and slow-thinking System 2. Various thinkers include the third faculty of self-knowing wisdom: Plato (epithumetikon, thumetikon, logistikon), Aristotle (rhetoric, logic, dialectic), Confucius (duty, laws, virtue), Xun Kuang (wandering, focused, empty minds), St.Paul (carnal, soulish, spiritual people), Spinoza (experience, reason, intuition), Montesquieu (judicial, executive, legislative powers), Kant (judgment, practical reason, pure reason), Peirce (oneness, twoness, threeness), Arendt (labor, work, action). Beauty, goodness and truth enchant these minds, respectively.

The symmetries of mathematics itself, the classification of super division algebras, may well model a mind, its contextualization, its self-relation, and how these three act on an eight-cycle of mental states, "divisions of everything", manifesting Bott periodicity.

Pasąmonės, sąmonės, savimonės šaknys metafizikoje, ištakos gamtos raidoje, apraiškos kultūros istorijoje, išraiška matematikoje.

Žmogaus vidiniai prieštaravimai leidžia įžvelgti ir išskirti jojo pasąmonę, sąmonę ir jas derinančią savimonę. Šį trijų protų išsiskyrimą galima paaiškinti metafiziškai, taip pat gamtos raidos dėsniais. Išsiskyrimas vis naujai iškyla kultūros istorijoje ir yra išsakomas aukštąja matematika. Trimis protais suprantame įtampą tarp gamtos (pasąmonės) ir kultūros (sąmonės) ir jų derinančios savimonės.

Metafiziškai aiškinant, sąmoningam žinojimui svarbu remtis žinojimu, taip pat pasikliauti nežinojimu. Taip priešingai žiūrint, savaime išryškėja skirtumas tarp atsakymus žinančius pasąmonės ir nieko nežinančios, tad klausimus klausiančios sąmonės. Jas sulygina tiriančioji savimonė, užtikrinanti jųjų sutarimą, atsakymų ir klausimų atitikimą. Savimonė taip pat dalykiškai sprendžia, kuriais atvejais vadovautis pasąmone, ir kuriais sąmone.

Gamtos raidoje organizmai skiria dalį išteklių modeliuoti pažįstamus reiškinius ir dalį išteklių modeliuoti nepažįstamus reiškinius. Tad galima suprasti kodėl smegenyse iškyla du pusrutuliai, ne tik stuburiniuose gyvūnuose, bet taip pat protingumu pasižyminčiuose aštuonkojuose. Vienas pusrutulis tarsi atstovauja milijonus neuronų, kuriais esame įaugę į pasaulį, iš kurio ištraukiamas reikalingas atsakymas. Kitas pusrutulis tarsi atstovauja tūkstančių sąvokų kalbą, kuria atsiplėšus nuo pasaulio bandoma jį perprasti įvairiausiais klausimais. Šiose dviejų protų ir tarp jų esančios prarajos sąlygose iškyla trečiojo proto, sąmoningumo, galimybė.

Kultūros istorijoje įvairiausiai aptariamas skirtumas ir dialogas tarp intuityvaus mąstymo ir racionalaus mąstymo, pradedant jin ir jang, ir nusitęsiant iki psichologų Kahneman ir Tversky sistemos 1 ir 2. Įvairūs mąstytojai pripažįsta trečiąjį mąstymą - išmintingąją savimonę - kuria žmogus valdo save: Platonas (epithumetikon, thumetikon, logistikon), Aristotelis (retorika, logika, dialektika), Konfucijus (pareiga ir gėda, įsakymai ir bausmės, dorybė ir deramumas), Xun Kuang (klajojantis, sutelktas, tuščias protas), šv.Paulius (kūniški, protiški, dvasiški žmonės), Spinoza (patirtys, protas, nuovoka), Montesquieu (teisiamoji, vykdomoji, leidžiamoji valdžia), Kantas (sprendimo galia, praktinis protas, grynasis protas), Peirce (vienumas, dvejumas, trejumas) ir taip toliau. Šiuos tris protus atitinkamai traukia grožis, gėris ir jų darnos ieškanti tiesa.

Abstrakčiausioje matematikoje, kur iškyla pačioje matematikos kalboje slypinčių simetrijų apibūdinimas, būtent supersimetrijų klasifikavime, atsiveria šių trijų protų modeliavimo galimybės.