透视

Ką žinome apie požiūrius?

• Visko padalinimai dalina viską į požiūrius.
• Požiūris padalina viską į langus (į padalinimą) ir juos papildo savimi - jisai skiria ką regi ir papildo vienu, dviem ar trim papildomais vidiniais požiūriais.
• Atvaizdus ir aplinkybes išsako požiūriai į požiūrius.
• Tris kalbas išsako požiūriai į požiūrius į požiūrius.
• Galime įsijauti į požiūrėti, atsitokėti nuo požiūrio ir sąmoningai rinktis tarp šitų dviejų galimybių.
• Požiūriui galim pridėti vieną požiūrį (atitokėti), du požiūrius (atitokėti ir įsijausti į tą naują visumos požiūrį) arba tris požiūrius (atitokėti, įsijausti ir rinktis).
• Dievas ir žmogus turi požiūrius.
• Yra požiūrių grandinė.
• Pasiklydusio vaiko požiūris kažkuria prasme sutampa su jo tėvų požiūriu.
• Požiūris yra sandara kuri lieka pasitraukus nuo jos.
• Požiūrį išgyvename išeidami iš tam tikro esminio taško, esmės.
• Požiūriu išeiname už savęs į menamą pasaulį.

Požiūrio bruožai

• Požiūriu įsijaučiame, įsijungiame, išgyvename, taip pat atsitokėjame, stebime, permąstome.
• Požiūris yra asmens ir jo aplinkybių santykis, juos sieja.
• Žvilgsnį (gyvenimą) negali keisti, tuo tarpu požiūrį (amžiną gyvenimą) gali keisti.
• Požiūrį atveria Dievo raiška, tai tarpas, kurį mes galime išgyventi požiūriu, taip pat išlaisvinti, atsisakydami savo požiūrio.
• Požiūris yra atskyrimas nesandarumo ir sandarumo. Tad požiūriu iškyla tiek sandarumas, tiek nesandarumas. Požiūriais, jų tvėriniais, vis naujai iškyla gyvenimo lygtis, pavyzdžiui, širdies tiesa. Tai vyksta kalba.
• Požiūris yra grynas Kitas. Požiūris yra išeities taškas, kada Dievas nebūtinas, iš kurio pradedant galiausiai Dievas tampa būtinu. Požiūris yra tos sąlygos, tas Kitas, kuriuo prasideda Dievo būtinumo įrodymas.
• Atvaizdas: Požiūris sieja žvilgsnį ir laikyseną. Požiūriu pabrėžtinai, dėmesingai įsijaučiame ir taip pat atsitokėjame.
• Požiūriu dėmesys veda į dėmesį.

Požiūrių pavyzdžiai:

• Visaregis
  • Viską žinoti: požiūris besąlygiškas, santykinis, bendras, pavaldus.
  • Visaregis bene apibrėžia požiūrį? Koks ryšys tarp visaregio ir žinojimo rūmų?
• Pirminės sandaros
  • Žvilgsniai - Poreikiai ir dėsniai? Požiūrių santykį išsako Kristaus pasisakymai. Iš esmės, mes suvokiantieji priimame strimagalvio Dievo požiūrį (ką randi, tą myli), o strimagalvis Dievas priima mūsų suvokiančiųjų požiūrį (kaip tiki, taip ir bus).
  • Požiūriai - Dvejonės. Jos sieja žvilgsnį ir aplinkybes. O abejonės?
  • Nuostatos - Lūkesčiai. Jausminiai atsiliepimai?
  • Dėsnis (principle). Gyvenimas dėsningai, save išplečiant dėsniu.
  • Vertybės. Pasiklydęs vaikas suduria savo ir tėvų žvilgsnius: Dievo neapibrėžtą žvilgsnį ir žmogaus apimtimi apibrėžtą žvilgsnį.
• Antrinės sandaros
  • Padalinimai sieja požiūrius. Padalinimų ratas juos papildo veiksmais +1, +2, +3.
  • Šešerybės protiniame atvaizde yra vidiniai ir išoriniai požiūriai.
  • Atvaizdai yra požiūriai iš visumos, iš už sistemos, o aplinkybės yra požiūriai iš dalies, iš sistemos vidaus.
  • Įvardijimas: Širdies tiesa ir pasaulio tiesa.

Prielaidos požiūriui

Dėmesys

• Dėmesys (focus). Išskiriantis pažinovą ir pažintąjį, grindžiantis ir atveriantis apimtį. Pažinovas suteikia dėmesį ir pažintasis jį priima.
• Dėmesį siauriname požiūriais.
• Dėmesį skiriame kuriai nors apimčiai. Požiūriais tarsi lęšiais varžome dėmesį.
• Jei dėmesį skiriame viskam, tai dėmesio nevaržome, vadinas, jokio požiūrio nėra. Esame laisvi, žlibi, be jokių akinių.
• Požiūriu sutelkiame dėmesį į betką, įsijaučiame. Išgirstame atsakymą.

Požiūrio taikinys

• Požiūris gali būti nukreiptas į dvasią už sandaros (arba sandaroje - renkamės). Ir jeigu ištisai nukreiptas į dvasią už sandaros, susistato kitas pasaulis, kita tikrovė. Ir tai galima modeliuoti tiesiniais funkcionalais.

Kas yra požiūris?

Požiūris yra tai, kaip siejamos pasąmonė ir sąmonė, įsijautimas ir atsitokėjimas.

Požiūris yra sąlygiškas vienumas

• Požiūriu neapibrėžtumas išeina už savęs į apibrėžtumą, besąlygiškumas išeina už savęs į sąlygiškumą ir taip toliau.

Požiūris yra dėmesio apimties praplėtimas.

• Požiūris yra asmens supratimas, suvokimas, ką asmuo supranta, suvokia. Vienas asmuo savaip supranta kito asmens supratimą.
• Požiūris yra supratimas iš savęs, iš išeities taško savyje, ką reiškia "išėjimas iš už savęs į save". Tad požiūris išsako, kaip išėjimas už savęs į save atrodo savyje esančiam.
• Požiūris yra savistabos pagrindas, tad grindžia permąstymą ir yra ypatingai svarbus trejybei.
• Juo išeiname už savęs, iš siauresnės apimties į platesnę apimtį. Jisai tokiu būdu nusako atitokėjimą, priešingą mus į siauresnę apimtį vedančiam įsijautimui. Jisai veda iš visko į betką. Suduriant požiūrius, išgauname požiūrių grandinę iš visko per betką į kažką, arba iš visko per betką ir kažką į nieką.
• Požiūris yra santykis su apimtimi. Pavyzdžiui, visko žinojimas yra Dievo požiūris, jo santykis su viskuo. Užtat požiūris atspindi veiklą, įskaitant išėjimą už savęs, tyrimą.
• Požiūris yra dėmesio apibrėžimas, nukreipimas, išsakymas, sustatymas - išskyrimas kam labiau skiriame savo išteklius, ir kam mažiau skiriame. Užtat dėmesio modelis yra požiūrio modelis. O požiūrio modelis iškyla su indeksais.
• Dėmesio nukreipimas į apimtį
• Mūsų atvirumas. Dėmesys sutelkiamas tam tikrai apimčiai, kuriai esame atviri ir gyvi, jautrūs ir atliepūs.
• Dėmesio nukreipimas, kuris gali būti labai sudėtingas, mat galim dėmesį kreipti į dėmesį, tad dėmesiu telkti ir kreipti dėmesį.
• Požiūriui (perspective) galim priešpastyti nuostatą (position). Jais remiasi du skirtingi žinojimo rūmų sparnai. Požiūris išsako rūpestį, o nuostata išsako tikėjimą. Požiūris išreiškia atvirumą, žvilgsnio ir aplinkybių atsiejimą, o nuostata išreiškia užtikrintumą, jų siejimą. Požiūris išsako išėjimą už savęs, o nuostata išsako ištikimybę sau, savo gelmėm.
• Požiūris yra sandara grindžianti rūpestį, vadinasi, tai kas mums rūpi. Rūpestis yra požiūrio dvasia. Požiūrių grandinė vystosi iki "pasiklydusio vaiko", kada tėvo ir vaiko požiūris sutampa. Panašiai nuostata sutampa su savimi, užtat požiūris ir nuostata sutampa. Požiūrių grandinė yra žinojimo rūmų sparnas išreiškiantis rūpestį. Visaregis išsako žinojimo rūmus iš šio sparno požiūrio, iš Dievo požiūrio, išeinančio už savęs, tuo tarpu, nuostatų grandinė išsako žinojimo rūmus iš tikėjimo požiūrio, iš tikinčio žmogaus požiūrio, užtat iš "betko" požiūrio, "betkuriam" mokslui, sričiai ar žmogui.
• Požiūris išreiškia pasitraukimą, atverimą tos apimties, kurioj nesama.
• Požiūris išsako kodėl. Jisai yra pilnas išėjimas už savęs, tad pilnas pasitraukimas, pilnas žinojimas. Požiūris išsako kas labiau ir mažiau svarbu, artima. Tai apimtys.
• Sąvokų apibrėžimas
• that which distinguishes concepts, they express who goes beyond to who.
• the extent of a Scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives)
• Lie algebrų šaknys yra tarsi požiūriai, nes jie yra skirtumai tarp dviejų bazio elementų (apimčių): {$x_i-x_{i-1}$} ir t.t.

Priešingybės: požiūris ir žvilgsnis

• Atitokėjame požiūriu, įsijaučiame žvilgsniu.
• Požiūris atskiria mus nuo mūsų žvilgsnio, taip kad kitas gali vietoj mūsų žvelgti mūsų požiūriu.
• Požiūris yra mūsų žvilgsnį grindžiančios sąlygos, užtat požiūris leidžia apibendrinti žvilgsnį ir žvalgą, taip pat išreikšti jų esminį santykį
• Požiūris = nežinojimas = sintaksė = sąmonė = atsitokėjimas. Žvilgsnis = žinojimas = semantika = pasąmonė = įsijautimas.
• Žvilgsnis - žmogaus išėjimas už savęs. Požiūris yra to žvilgsnio ramybė - sandara.
• Žvilgsnis yra kieno nors požiūris.
• Atitokėjimas: Žvilgsnio ir požiūrio atskyrimas.
• Žvilgsnis yra matymas, tad žinojimas, o požiūris yra matymo galimybė - langas - tad nežinojimas. Žinojimas sieja mus su tuo, kas už mūsų. O nežinojimas skiria mus nuo to, kas už mūsų. Tad nežinojimas yra suvokimas, ir požiūris išreiškia suvokimą.

Požiūris, žvilgsnis, nuostata, laikysena

• Žvilgsnis yra tai, kas įvyksta, ką išgyvename. Požiūris išsako, kas mums rūpi. Nuostata išsako, ką mes tikime, būtent, savo kertinę vertybę. Laikysena yra tai, kas reiškia. Įsakymas išsako, kas įvyksta, kam paklūstam.
• Požiūris yra klausimo sandara, didėjantis laisvumas. Žvilgsnis yra atsakymas.

Požiūrio ir žvilgsnio santykis

• Žvilgsnio galimybė
• Žvilgsnis santvarkoje, žvilgsnio pasitraukimas, sandaros atvėrimas.
• Požiūris išsako žvilgsnio aplinkybes.
• Požiūris atstoja žvilgsnį.

Požiūriu išsiskiria asmuo, išgyvenamas asmuo

• Dievas jokiu požiūriu, Aš vienu požiūriu, Tu požiūriu į požiūrį, Kitas požiūriu į požiūrį į požiūrį.
• Asmenis ir požiūrius sieja požiūrio lygtis ir ketverybė.

Mes, sąlygose esantys, požiūriu išeiname už savęs

• Požiūris remiasi savimi, ir jos sąlygose, išsako išėjimą už savęs. Užtat požiūris skiria įsitraukimą (į pasaulį už mūsų) ir atsitokėjimą (stebėjimą išbūnant savyje). Taipogi savastis išskiria trejybės būsenas: buvimą, veikimą ir mąstymą, nuo jų suplakimo, kada nėra savasties. Svarbus ir santykis tarp sąmonės ir pasąmonės, nežinojimo ir žinojimo. Požiūriai išsako sutapimą įmanoma tarp klausimų Kodėl? Kaip? Koks? Ar? ir atsakymų Kodėl, Kaip, Koks, Ar.
• Požiūriu išeiname už savęs į tai kas už mūsų, tad požiūris remiasi savastimi ir ją pabrėžia, išryškina.
• Požiūris apibrėžia savastį.
• Požiūrio atskyrimas išsako "save", kurį galima mylėti; požiūrio išvertimas ir išplėtimas išsako "vienas kitą"; požiūrio atsisakymas, apvertimas ir įsisavinimas išsako "visus".
• Požiūris yra santykis su savimi, tad su savo būkle, savo nebuvimu. Priimdami požiūrį, gyvename savimi, išgyvename save, savo būklę. Tačiau galime ir susilaikyti nuo požiūrio išgyvenimo, nuo savęs išgyvenimo. Požiūris išsako ribą tarp savęs išgyvenimo ir neišgyvenimo.
• Požiūris sieja požiūrio turėjimą (atitokėjimą, nebuvimą) ir buvimą (įsijautimą, išgyvenimą).
• Dievas išeina už savęs pasitraukdamas, o žmogus išeina už savęs požiūriu, žengdamas už savęs. Tad požiūris yra žmogiška sąvoka ir "Dievo požiūris" remiasi būtent žmogiška sąvoka. "Dievo požiūris" atitinka žmogaus išėjimą už savęs. O žmogaus atsisakymas savęs atitinka Dievo pasitraukimą.
• Žmogaus, asmens ribotas išėjimas už savęs į sąvoką.
• skyrimas savo savasties ir savo nuostatos, taip kad turime požiūrį į savo nuostatą, o tai mus apibrėžia
• kaip Savastis prisiima Kitą
• In that Willing and Nonwilling are distinguished, they are Observer and Observed. In that they are identified, they have a relationship. Perspective is a lens which fixes that relationship as the extent to which the willing (Observer Position - Increasing Slack) is within the nonwilling (Observed Context - Decreasing Slack). It gives the outlook of the Good with regard to the nonwilling system. The degree of willingness that we can infer changes as the perspective goes deeper into and closer to the nonwilling system and the scope of awareness is thus reduced.
• Perspectives are, as such, with regard to a scope (all, any, a, none) wherein they are not-self-contained (the smaller the domain, the less they are not-self-contained, so there are more perspectives). Perspective, perception open up our view.

Požiūris ir žvilgsnis vienas kitą išverčia

• Požiūriai turbūt susiję su Lie algebros šaknių sistemų atspindžiais (reflections) ir kyla iš Dievo lęšio, iš šventosios Dvasios, Dievo šokyje.
• Požiūriais išverčiame savo žvilgsnį, tai tarsi veidrodžiais, tad požiūrių grandinė mums leidžia žiūrėti pirmyn ir atgal.

Požiūris yra sąmoningumo (nuostatos) prielaida

• Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
• Požiūris yra išgyvenimo rėmai, aplinkybės, kurių pagrindu mokomės. Tai nuostatos aplinkybės, bet kurios nuostatos prielaidos. Tai visakame glūdinti trejybės prielaida.
• Prielaida, už kurią žvilgsnio mąstytojas atsako, kuria išeina už savęs.

Dievo Sūnaus ir Dievo Tėvo sutapimo pagrindas pasitraukimu

• Dievo Sūnaus kampu, Sūnus ir Tėvas sutampa savo požiūriais. Tai požiūrio apibrėžimo pagrindas. Jisai tarp buvimo ir nebuvimo (būklės).
• Dievo kūryba vyksta požiūriais, atsitraukimu, visko padalinimais.
• Buvimo ir nebuvimo vieningumas
• prielaidos ir ne prielaidos sulyginimas
• Buvimas ir nebuvimas, kur nebuvimas yra aplinkybės, žinojimas. Kampas sieja asmenį ir apimtį. Priimti dalyvio kampą yra žinoti viską apie dalyvį, yra būti tuo dalyviu. Teigiamas įsakymas (mylėk Dievą) ir neigiamas įsakymas (mylėk artimą kaip save patį) yra Dievui tapatūs.

Išgyvenimo sandara, jo aplinkybės

• Dievas aplinkybėse (kontekste)
• kas mus veda iš besąlygiškumo į sąlygiškumą ir juos skiria. Besąlygiškumas gali būti sąlygiškas, kuriuo atveju jisai yra aplinkybėse.
• laikytis nuostatos aplinkybėse
• kampas apžvelgiantis pažinimo lauką, ypač priimant lauką ir atsiplėšiant nuo jo
• kampas (vantage point) (ryšium su santvarka - joje ir už jos, žiūrint vidun ar laukan)
• pažinimo lauko nusakytas kampas
• Savastis, aplinkybės nuo kurios atsiplėšiame.
• Ne Dievo savastis
• Ne asmenų, o dvasios žinojimas - Dievo požiūris, tai žinoti viską; mano - gyvenimo - požiūris - žinoti betką.
• Tiesos išgyvenimas
• santvarkos apribojimas jos raiška
• morfizmas (kategorijų teorijoje) išsaugojantis tiesą

Atvaizdai

• Požiūris yra atvaizdai, vienas ar jų rinkinys. Dievo požiūris yra ketveriopas: Dievas, gerumas, gyvenimas, amžinas gyvenimas. Žmogaus požiūris yra dvejopas: didėjantis laisvėjimas (gerumas) ir mažėjantis laisvėjimas (gyvenimas). ""

Požiūris yra fiksuotasis taškas

• Pavyzdžiui, Yoneda lemoje

Raiškos padalinimas perpus

• Požiūris iškyla iš raiškos, padalinus ją perpus, taip kad {$P^2=A$} ir {$P^4=I$}. Taip atsiranda {$P$} ir {$P^3$}.
• {$P^3>P^1$} reiškia {$I>A$}.
• Požiūris kyla iš ketverybės, iš žinojimo.
• Požiūris yra vaizdas, kas matoma. Žvilgsnio ir aplinkos siejimas ir atskyrimas. Kas sistemoje ir už sistemos. Požiūris, tai kas mums rūpi, o jo priimtas požiūris yra nuostata, tai ką tikime. Nuostata, kuria gyvename, yra įsakymas, tai kam paklūstame.
• Požiūris išskiria turinį (asmenį) ir raišką (savastį).
• Dievas trokšta nieko, kažko, betko, visko. O žmogus jį atitinkamai suvokia, kaip žinantį viską, betką, kažką, nieką. Tokiu būdu iškyla požiūriai.

Atsiplėšimas nuo savęs

Požiūris yra tai, nuo ko Dievas atsiplėšia, visaregiu atsiplėšdamas nuo savęs. Aš esu Dievas, iškylantis jo požiūryje. Panašiai, aš galiu atsiplėšti nuo savo požiūriu. Požiūris tad yra mūsų savastis, mūsų aplinkybės.

Visaregį suvokiu, kaip išvertimą Dievo išėjimo už savęs, taip kad išreiškia Save (Aš), grįžtantį į ten iš kur išėjo, tad atsiplėšiantį iš santvarkos į kurią Dievas įėjo, išeidamas už savęs.

Išvirkštinį kelią, atsiplėšimą nuo santvarkos, išsako nuostata, "Trokštu viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti." Ši nuostata vienija 24 = 1 x 2 x 3 x 4 išsišakojimus. Ją galima suprasti, kaip nukrypimų sandaugą.

Apimtys (viskas, betkas, kažkas, niekas) yra Dievo paneigimas, nes jos yra tai į ką Dievas įeina išeidamas už savęs. Apimtys yra tai, kas negali išeiti iš už savęs, užtat yra apibrėžta, kaip kad žingsniai, kaip kad tiesa:

• Niekas - nes jame nieko nėra
• Kažkas - nes paneigta
• Betkas - nes susiję
• Viskas - nes apima viską

Tad Dievas išeina už savęs į būtent viską, tuomi viskas neigia Dievą (jo išėjimą) ir vaizduoja Dievą. Dievas išeina už savęs į viską, tad Aš esu visakame, o Dievas išsivyste iš nieko per kažką ir betką į viską. Tad Dievas išsivysto iš, per ir į tai, ko trokšta.

Atsiplėšimą galim atitinkamai suvokti, kaip stebėtojo atsiplėšimą nuo stebėjimo lauko, užtat stebintį save. Juos gali skirti keturios apimtys: viskas, betkas, kažkas, niekas; gali sieti trys sutapimai: nusistatyti, vykdyti, permąstyti; gali atsiplėšti į save, kaip stebėtoją, ar į už save platesnį stebėjimo lauką, tai yra, į Dievą.

Dievo vystymosi eiga apriboja jo jovališkumą, jo pradiškumą.

Užrašai

• Kadangi požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, užtat (kokiu pagrindu?) požiūris susijęs su kuria nors išėjimo už savęs pakopa, tad su apimtimi.
• Dievo veiksmu +1 neišskiriami įvairūs požiūriai. Jie, matyt, išskiriami tiktai apibrėžus požiūrį, kas įvyksta bene šešerybe? ar septynerybe?
• Požiūris yra visumos padalinimas į dvi dalis. Požiūris skiria tai kas yra požiūrio apimtyje ir tai kas yra už požiūrio apimties. Tad požiūris mato viską - vienybę, požiūris į požiūrį mato betką - dvejybę, požiūris į požiūrį į požiūrį mato kažką - trejybę. Už jų būtų požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį, kuris matytų nieką - ketverybę. Arba yra trejybės ratas.
• Ar požiūrį galima suprasti kaip Dievo ir žmogaus požiūrių sudūrimą? Ir tokiu būdu paaiškinti trejybės rato užsklendimą? Ir šešerybės sandarą? Ar požiūrių grandinė nusako sąlygiškumą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė besąlygiškumą?
• Perspectivism Žinojimas vyksta požiūriais. Nietzsche.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC