Gvildenu | Mintys / Rūkymas

Žr. Sveikata, Elgesys

Gvildenimai

Rūkymo metimo ryšys su:

nerūkomu tabaku
rūkymą varžančiomis taisyklėmis
kitos kultūros perėmimu
bendravimo taisyklėmis
lytiniais skirtumais

Mintys ir Darbai

Surašyti ūpų svarbą, galimybę jas nuodugniai ištirti, kaip prasmingai į juos atsiliepiama, kaip svaigalai tam trukdo.

Surašyti, įrašyti Šūhongo požiūrį, išryškinti jo įsitikinimus.

Apmąstyti, apibrėžti plačiau, kas yra elgesys, ir kaip jis įtakojamas.

Susipažinti su:

kūniškomis priežastimis (nikotinu)
bendruomenėmis įtakomis, rūkyti ar nerūkyti, norėti ar nenorėti
asmeniniu pasirinkimu, rūkyti ar nerūkyti, norėti ar nenorėti

Galimi tyrimai:

remiantis statistika, padalinti rūkorius - pavyzdžiui, e-cigarečių naudotojus į grupes - ir tada internetinėje svetainėje surasti atitinkamus narius - ir jų paklausti

Priklausomybė

Priklausomybę lemia kelios priežastys, rūkorius turbūt skirtingai veikiančios:

Nikotinas mažomis dozėmis - trumpais užtraukimais - skatina norepinephrine ir dopamine, keliantį malonumą
Nikotinas didelėmis dozėmis - giliai įtraukiant - skatina serotonin ir opiate, mažinančius skausmą ir raminančius
iš acetaldehyde kylantis harmane yra MAO inhibitorius, antidepresinis

Dalį rūkorių (25% ?) netenkina e-cigaretės, matyt, dėl to kad jie priklauso nuo kažko daugiau, ne vien tik nikotino. Ir gali būti, kad lengviau mesti nikotiną, negu mesti rūkyti.

Ūpai

Manau, kad ūpai - ypač betiksliai, atsitiktiniai ūpai - yra itin svarbūs išmušant žmones iš vėžių, įpročių. Svarbu, kad ūpai - vidinės aplinkybės - karts nuo karto keistųsi. Ilgalaikiai ūpai, manau, reiškiasi liga, kaip antai bipolar disorder. Antidepresinis chemikalas gali neleisti ūpams suveikti, užtat nėra kaip atsispirti nikotino teikiančiam malonumui, ypač kada jis nuskausmina ydos ir sąžinės pasėkmes.

Iš vėžių išmušimas yra pavyzdys "rule of small numbers" svarbos - mes (kad ir be pagrindo) būtinai sukuriame sau tikrovę iš kad ir aiškiai nepakankamų duomenų (vieno ar kito pavyzdžio)

Ūpai yra jausminis atspalvis, visuma, kurią išgyvename nenustatytą laiką, gal kelias valandas, tai kaip jausmais suvokiame gyvenimo visumą.
Study suggests that quitting smoking improves mood tyrė depresija išgyvenančias, daug geriančias moteris, bandančias mesti rūkyti
Smoking and mood swings metantys rūkyti išgyvena nuotaikų svyravimus. Manau, kad tai reiškia, jog įgimta, atsitiktinė ūpų kaita buvo rūkymo suvaržoma, rikiuojama, užtat jinai atitinkamai stiprėjo, gal ir nepastebimai, nes rūkorius ją valdė, ją slopinu, su ja tvarkėsi rūkymu, bet metant rūkyti jinai pasireiškia kokia jinai išaugo. Vadinas, rūkoriai naudoja rūkymą valdyti save, savo ūpus, vietoj kad juos išgyventi. Rūkymu tvarko savo laiką, savo dienotvarkę, sustato į rėmus. Ogi ūpų tikslas manau yra naujai pažvelgti į save, į savo gyvenimą, užtat reikia juos nuoširdžiai priimti, tad ir naujai pasižiūrėti į save, kaip akstiną keistis, bręsti. Rūkoriai, tad manau, rūko, kad nepasižiūrėtų į save. Tai labai apsunkina rūkymo metimą.
Ar panašus mechanizmas reiškiasi, atsispindi, palaikomas bendruomeniniame lygmenyje?
Ar gvildenimai iššaukiami ūpų? Ar galima kiekvieną gvildenimą sieti su atitinkamu ūpu? Ir tokiu būdu ūpus apibudinti, rūšiuoti? Juk galim iškirti teigiamus (dangiškus) ir neigiamus (pragariškus); siauresnius (save) ir platesnius (visuomenė). Ar rūkoriai apriboja savo gvildenimus, savo smalsumą? ir kokiu būdu? ar jie kaip nors mažiau kūrybingi? ar sąmoningi ? Ką pasako jų gvildenimai?
Klausimai gal yra būdas (ilgalaikės atminties!) mus išmušti iš vėžių, tad susiję su ūpais.
Rūkymas yra "cool", tai yra, rūkoriai susitvardę. Jaunimo draugija skatina susitarimą, tad ir vertina susitvardymą. Jautriam žmogui nereikia didelių jausmų, betgi tasai susitvardymas yra dirbtinas.
Yra svarbu ir sveika nusiminti, supykti, pakentėti, padūkti, pasilinksminti... tokioj būsenoj mąstyti, ypač savo elgesį, savo įsitikinimus, savo išgyvenimus.
Mes neaprėpiam visko, visko, užtat galim kuriuo nors metu viskam priskirti kurį nors ūpą, kurį išgyvename, ir tokiu būdu į viską pažvelgti vis nauju kampu. Tad ūpus tapatiname su viskuo, panašiai gal ir klausimus, jais išverčiame sandaras į kalbas.
Įtampa išgyvenantys žmonės sunkiau meta rūkyti. Žmonės kurie sunkiai tvarkosi su nuotaikomis išgyvena įtampą. Smoking, Stress and Mood 70% grįžta prie rūkymo dėl to kad prastai jautėsi; 47% dėl to kad gėrė alkoholį; 24% dėl to kad buvo gerai nusiteikę; 12% dėl to kad valgė. Pakaitalai rūkymui: spręsti iššūkį; kažką kitą veikti; pakalbėti su kuo nors; tiesiog įtampą priimti.
Nežinią išgyvename kaip jausmą kada dar neaišku ar mūsų lūkesčiai išsipildys. Įtampa panašiai kyla kada mūsų ūpai neišryškėję. Ogi ūpais išgyvename savo nusistatymą (lūkestį) visumos atžvilgiu. Užtat ūpai susiję su viskuo. Ir įtampą išgyvenantys nori spręsti siauresnį uždavinį, neaprėpti visumą, negali užsiimti ūpais. Ūpai tuo pačiu yra "jausminė atsarga" kurią, reikalui esant, galim pajungti mus užvedančia įtampa. Rūkoriai piktnaudžiauja ta įtampa, ją gyvena pastoviai.
Įsivaizduoju, ūpų kaita praplauna kūno hormonus, tad kūno organai gali jautriau susikalbėti, išsikalbėti.
One study in the "Journal of Dual Diagnosis" says that while the smoking prevalence of the U.S. population is about 20 to 25 percent, the prevalence among patients with mood disorders is substantially higher at about 35 to 65 percent. Researchers speculate that smokers self-medicate with nicotine from tobacco to regulate mood. Smoking & Mood "Journal of Dual Diagnosis"; Biological Basis for the Co-morbidity Between Smoking and Mood Disorders; Yann S. Mineur, Ph.D. and Marina R. Picciotto, Ph.D.; April 2009
"Archives of General Psychiatry"; Nicotine Dependence, Major Depression, and Anxiety in Young Adults; Naomi Breslau, Ph.D., M. Marlyne Kilbey, Ph.D., Patricia Andreski, M.A.; December 1991
"The British Journal of Psychiatry"; Cigarette Smoking and Depression: Tests of Causal Linkages Using a Longitudinal Birth Cohort; Joseph M. Boden, Ph.D., David M. Fergusson, Ph.D., and L. John Horwood, M.Sc.; June 2010
Bendravimas slopina ūpus kadangi pasikeičia "visuma"; užtat norintys išgyventi ryškesnius ūpus gali atsiriboti nuo kitų arba su jais bendrauti. Rūkoriai slopina jausmus tad juos traukia bendrauti su kitais rūkoriais.
Yra išsireiškimas "mood altering substance", psychoactive drug
Ūpai yra baseline (jausminis nulis) jausmams. Tai yra jausminis vektorius, kuriuo artistas išreiškia veikėją, vaidmenį.
Ziegler, R. (2010). "Mood, source characteristics, and message processing: A mood-congruent expectancies approach". Journal of Experimental Social Psychology, 46(5), 743-752.
Kaip ūpai susiję su nusiteikimu (temperament)?
"Now I am into my third month of being smoke free ... However, my mood swings are growing and I am feeling more depressed." "Sometimes the best thing to do when you feel sad is to let yourself feel it, don't fight it at all. I will go in the shower and cry and just feel every emotion. At first it was scary, but then I got through it and I felt stronger. Now my emotions don't feel so intense because I know I can handle it and the feelings pass." Quitting Smoking-Depression, Anxiety, Mood Swings..oh my!
užtat taip sunku mesti rūkyti... nes tenka visiškai naujai gyventi
Nicotine Anonymous
šizofrenikai labiau rūko... kodėl ?
įdomu, kad kas nors gali norėti keisti savo ūpą... tad valdyti save... (nors ūpas gali būti betikslis, nors nebūtinai) ... ir gali tai daryti pašalindamas ūpą ... arba gali iš pagrindų persijoti savo gyvenimą, ieškoti tikslo... nors tas tikslas gali būti ne prie ko... bet tai yra būdas iškelti tikslą, susirasti, apibrėžti ir jo siekti ... taip pat ūpai gali suteikti pasąmonei galimybę pasireikšti
people with mood disorders are at increased risk of substance use disorders ... Cheetham A, Allen NB, Yücel M, Lubman DI (August 2010). "The role of affective dysregulation in drug addiction". Clin Psychol Rev 30 (6): 621–34. DOI:10.1016/j.cpr.2010.04.005. PMID 20546986.
ūpai nėra racionalūs, jie dažnai betiksliai, užtat neįmanoma juos valdyti racionaliais argumentais, anaiptol, reikia juos priimti ir išgyventi, suprasti. Jie padeda mums suprasti, užjausti kitus - irgi nebūtinai racionaliai.
nesutinku su įprastu modeliu dėl Addiction (rinktis gerų jausmų vietoj blogų) nes manau kad žmonės slopina ūpus ... Žr. http://en.wikipedia.org/wiki/Addiction
the trait negative urgency, the propensity to engage in risky behaviour in response to distress, is highly predictive of certain aspects of substance abuse in adolescents. Cyders MA, Smith GT, Spillane NS, Fischer S, Annus AM, Peterson C (March 2007). "Integration of impulsivity and positive mood to predict risky behavior: development and validation of a measure of positive urgency". Psychol Assess 19 (1): 107–18.DOI:10.1037/1040-3590.19.1.107. PMID 17371126.
Interestingly, many addicts report symptoms of anhedonia (i.e., the inability to experience pleasure)
įsivaizduoju, neteisingai pajungiama savistaba - Compulsive behaviours characterized by addiction are underpinned by two interacting systems: (a) impulsivity, and (b) reflection. Impulsivity is responsible for the rapid signalling of the affective importance of a stimuli. While reflection cognitively evaluates the signal before altering the behavioural response. Dysfunction in impulsivity exaggerates the emotional impact of the drug-related stimuli and attenuates the impact of natural reinforcement.[7] Dysregualtion in reflection results in the inability to override impulsivity, thus resulting in addiction.[7] Under-responsiveness to naturally occurring positive stimuli is a crucial element that biases the individual towards the use of substances/behaviours and away from non-drug alternatives. Cheetham A, Allen NB, Yücel M, Lubman DI (August 2010). "The role of affective dysregulation in drug addiction". Clin Psychol Rev 30 (6): 621–34. DOI:10.1016/j.cpr.2010.04.005. PMID 20546986.
Randall DM, Cox WM (February 2001). "Experimental mood inductions in persons at high and low risk for alcohol problems". Am J Drug Alcohol Abuse 27 (1): 183–7. DOI:10.1081/ADA-100103126. PMID 11373034.
The trait positive urgency, defined as the tendency to engage in risky behaviour under conditions of extreme positive affect, is predictive of substance/behavioural problems that lead to addiction.[21] This trait represents an underlying dysregulation in response to extreme affective states and has a direct impact on behaviour. The trait 'positive urgency' has been shown to have a predictive relationship with increases in drinking quantity and alcohol related problems in college, as well as drug use in college. ... Cyders MA, Smith GT (November 2008). "Emotion-based dispositions to rash action: positive and negative urgency". Psychol Bull 134 (6): 807–28. DOI:10.1037/a0013341. PMC 2705930. PMID 18954158.
nesutinku su "effortful control" sąvoka: http://en.wikipedia.org/wiki/Addiction juk tikslas nėra valdyti ūpus, bet juos išgyventi
kaip su gėrimu? koks ryšys su ūpais? jis bene leidžia juos išgyventi, bet apeidamas valią, tad jų neįprasmina
lyginti geriančius, negeriančius, rūkančius, nerūkančius, jų derinius.
ūpais per pasąmonę stovim akistata su Dievu, jei tik juos priskiriam visatai - tad manyčiau nuolatos rūkantys mažiau bendrauja su Dievu, nerūkantys daugiau ... o geriantys tai gal bendrauja su Dievu, bet nevalingai
dažnai glamonėju save paguosti save - arba atitrūkti nuo pasaulio - ką tai reiškia?
kaip įsimylėjimą suprasti kaip priklausomybę? ir ką tai reiškia?
kaip apibrėžti priklausomybę? tai yra proto atskyrimas nuo savęs, nuo savo valios - taip kad mums (mūsų valiai) tenka atsiriboti nuo savo proto. O protas yra valdomas jausmais, o juos lyginame su savo ūpu
mažiau rūkantys gal lengviau tvarkosi su ūpais, lengviau meta rūkyti
ūpai yra būdas kaip susitvarkome su pasauliu kur susiduriame su daug mažiau pavyzdžių negu mums reikia išvadoms; ūpais mes vis naujai pasitikriname, užtat randame visapusiškų sprendimų, ar tiesiog esame lankstūs - gyvename lygiagrečiai skirtinguose "quantum modes"
žr. Mood disorder
Chapter 6: Skills Training for Coping With Depression and Negative Moods, Richard A. Brown ... "smoking is a learned habit, a physical addiction, and a means of managing negative moods" see techniques, including "worrying time" which affirms the mood, even if it is negative.
Manau, kad žmones traukia rūkyti nes nenori gyventi savo ūpais.
Ūpai leidžia žmogų pajust save, kaip tokį, panašiai kaip kad sugebame (dėrėjimosi jusle) pajusti savo aplinką ir kaip žmogus joje aplamai jaustųsi.
Audronė Anušauskienė paskatino susipažinti su Mirzakarimu Norbekovu. Dirstelėjau internete ir suabejojau juo.
Paauglystėje ypač svarbu išmokti tvarkytis su savo nuotaikom, labai veikia hormonai, visa tai trikdo, užtat traukia draugijos, svaigalai.
Brandūs žmonės gali svaigintis, tačiau tai jų nebrandina; tai sudaro galimybes nesirūpinti savo vidumi; tai jiems kainuos; jie visgi mažiau priklausys nuo svaigalų, nes tvarkosi be jų.
Kitiem žmonėm svaigalai būtent reikalingi susitvarkyti su gyvenimu, tai tiesiog vaistai. Ar tai vaistai gyventi? ar vaistai nuo gyvenimo?
Nuotaikos reikalingos laisvai valiai - nes galim rinktis kaip atsiliepti
Ūpai, tai pokalbis su Dievu.
Sapnų tikslas, tai iškelti ūpą. Pasąmonė bene skaičiuoja, mąsto ūpais.
Ar gyvuliai išgyvena ūpus?
Vaidybai būtinas ūpas, padeda, kad mums rūpėtų, rūpėjimo energijos išeities taškas, lyginamasis taškas.
Changing Moods, The Psychology of Mood and Mood Regulation, Brian Parkinson, Peter Totterdell, Rob B Briner, Shirley Reynolds - "existing theories of mood are relatively undeveloped and generally incapable of capturing the complexity and flexibility of the many processes involved... Mood researchers lack a guiding theory which could provide direction for their investigations and help in the interpretation of the mass of evidence... mood does not have simple causes and effects, and its structure overlaps with that of regulation..."
Joseph LeDoux - "Emotional hygiene" http://www.cns.nyu.edu/home/ledoux/
William Sweetzer - "Mental hygiene"
Emotional Hygiene by Tina Tessina
Emotional Hygiene by Camilla M Anderson, 1939
Mental health - mental hygiene
kaip lošimas susijęs su ūpais? tai bene nusigręžimas nuo neigiamų ūpų, tad ir nuo tikrovės
viena įžvalga, kodėl šizofrenikai rūko, yra: The psychological tool hypothesis argues that smokers use nicotine to manipulate their mental state in response to various environmental conditions, such as reducing stress and managing negative emotions. Research on this hypothesis notes that schizophrenics often have poor coping skills, so use of smoking as psychological tool may result in a vicious cycle of more and more smoking. Schizophrenia and Smoking, McCloughen, A (2003). The association between schizophrenia and cigarette smoking: a review of the literature and implications for mental health nursing practice. International journal of mental health nursing 12 (2): 119–29. DOI:10.1046/j.1440-0979.2003.00278.x. PMID 12956023.
Mark Waldman patarė: Richard Davidson's new book: The Emotional Life of the Brain. Excellent! Also: Paul Ekman's Emotions Revealed
Mood disturbance fails to resolve across 31 days of cigarette abstinence in women. By Gilbert, David G.; McClernon, F. Joseph; Rabinovich, Norka E.; Plath, Louisette C.; Masson, Carmen L.; Anderson, Allison E.; Sly, Kaye F. Journal of Consulting and Clinical Psychology, Vol 70(1), Feb 2002, 142-152. doi: 10.1037/0022-006X.70.1.142
Preventing relapse to cigarette smoking by behavioral skill training. By Hall, Sharon M.; Rugg, Deborah; Tunstall, Chrystal; Jones, Reese T. Journal of Consulting and Clinical Psychology, Vol 52(3), Jun 1984, 372-382. doi: 10.1037/0022-006X.52.3.372
Activity and mood temperament as predictors of adolescent substance use: Test of a self-regulation mediational model. By Wills, Thomas Ashby; DuHamel, Kate; Vaccaro, Donato Journal of Personality and Social Psychology, Vol 68(5), May 1995, 901-916. doi: 10.1037/0022-3514.68.5.901
Mokslininkai teigia, kad rūkoriai "mažiau laisvi"... bet manau, rūkoriai yra "daugiau laisvi" nes jie laisvi nuo nuotaikų.
Ūpai padeda mums "nepersimokyti", žr. Šarūnas Raudys
Norint suprasti jausmus, kas jie tokie yra, reikia pirmiausiai į juos gerai įsijausti - užtat galima iš jų pasimokyti, ką jie verčia mąstyti, klausti - o žmonės viso to bijo, stengiasi ko greičiau pakeisti
Ūpai yra proto gaideliai.
Ūpai yra "regression to the mean" dėl "causal inference", "perverse rewards". Ūpai pakeičia "base rate". Kaip rūkoriai nustato sau "base rate"? Jie bene turi tik vieną, kurį jiems nusako rūkymo būsena. Kaip mąstyti, elgtis kai nežinome bazinės normos? Jeigu yra grupė golfo žaidėjų, su kuo lyginti geriausią? su aukščiausiu 10 ar 100 ar 1,000? ir kaip? Ar tikrai žinome jog geriausias sužaidė geriau kaip tikėtina? o gal prasčiau? kas nulemia kategoriją? (plg. su Kahneman)
Ūpai ir mąstymas ūpais iškylo žmonijos raidoje kada dar nebuvo žodžių.
Teiginyje "you are offered a gamble..." nebūna pasakyta, kas siūlo? Dievas? tad koks yra užtikrintumas pasiūlymu? kaip tai įskaičiuojama?
ar tiriami dalyviai būna patenkinti galimybe? ar savo sprendimu?
ūpai yra "adaptation level" kurį galima pakeisti ar ne, ir būtent pakeičiant lūkestį
Ekmano mintis, kad ūpai gali kilti iš stipraus jausmo, tankiai išgyvenamo - primena trumpalaikės atminties išsaugojama ilgalaike atmintimi, kas įvyksta per dviejų valandų laikotarpį
"Urgency: Individual Differences in Reaction to Mood and Implications for Addictive Behaviors", Sarah Fischer, Gregory T. Smith, Nichea S. Spillane, Melissa A Cyders, University of Kentucky. Urgency - act rashly to alleviate subjective distress, act out, do things we later regret -> risk factor for addictive behavior. Ar tai nenoras gilintis į savo ūpus?
Žr. mood congruity hypothesis - ūpai veikia ką prisimename
Robert West, The P.R.I.M.E. Theory of Motivation as a Possible Foundation for the Treatment of Addication. (Chaos theory)

Knygos

Addiction Treatment. Science and Policy for the Twenty First Century. Edited by Jack E. Henningfield, Patricia B. Santora, Warren K. Bickel
Statistics. Fifth edition. James T. McClave, Frank H. Dietrich II
Statistics for Experimenters. Design, Innovation, and Discovery. George E.P. Box, J. Stuart Hunter, William G. Hunter

Demografija

Smoking Cessation Interventions: A Literature Review, apžvalga ypač straipsnių tiriančius HIV sergančius rūkorius

Šaltiniai

The Tobacco Dependence Treatment Handbook: A Guide to Best Practices by David B. Abrams, Raymond Niaura

OBSSR dešimtmečio apžvalga, Norman Anderson, Daniel Kahneman, Eric Kandel ?

History and Beginnings of OBSSR, Norman Anderson, PhD (CEO, APA; Founding OBSSR Director)
Vision for the Future and Overview/Introduction of the Day's Events and Presenters, David Abrams, PhD (Director, OBSSR)
Plenary 2: Setting the Stage - Role of Behavioral and Social Factors in the Health Burden, Chair: David Abrams, PhD
Steps toward a Science of Well-Being, Daniel Kahneman, PhD (Princeton University, Nobel Laureate-2002)
Research Programs on Gene-Behavior-Environment Interaction: Some Clues about Minefields and How to Avoid Them, Troy Duster, PhD (New York University)
Overarching Trends In Behavioral and Social Sciences and the Increasing Role Of Behavioral and Social Sciences Factors in Reducing Global Disease Burden, Christopher Murray, PhD (Harvard University)
Plenary 3: How Behavioral and Social Factors Contribute to Health and Well-Being, Chair: Colleen McBride, PhD
Ethnic and Racial Differences in Physical and Mental Health Disorders Over the Life-Course, James Jackson, PhD (University of Michigan)
Facilitating Self-Determination and Abstinence from Tobacco, Geoffrey Williams, MD, PhD, (University of Rochester)
Primary Care Interventions: Opportunities and Challenges, Michael Goldstein, MD, (Institute for Health Care Communication)
Effectiveness of Public Policies to Reduce Alcohol Problems: Science at the National and International Level, Harold Holder, PhD, (Prevention Research Center)
Poverty Alleviation and Child Development: A Randomized Experiment, Lia Fernald, PhD, MBA, (University of California, Berkeley)
International Tobacco Policy and Health, Francis Stillman, EdD, (Johns Hopkins Bloomberg School of Public Health)
Affective Neuroscientific Studies of Human Reward Processing and Their Relevance to Addiction, Brian Knutson, PhD, (Stanford University)
Effective Strategies to Reduce HIV/STD Risk Behavior, John Jemmott, PhD, (University of Pennsylvania)
Behavioral Approaches to Obesity: Using Evidence from Randomized Trials to Develop Effective Interventions, Rena Wing, PhD (Brown University; Miriam Hospital)

Jauduliai

Piktybiniai jausmai iškyla kada laukiam to, tikimės to, ko nenorim, vadinasi, mūsų lūkesčiai mums priešingi, nepageidautini. Nepageidautinais lūkesčiais išvengiame baimės ir pasibjaurėjimo. Tokiu atveju:

jaudulį išgyvename pykčiu (anger) (kai artimas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
linksmumą, pasitenkimą išgyvename panieka (contempt) (kai priešas pateisina mūsų nepageidautinus lūkesčius)
nuostabą išgyvename palengvėjimu (relief) (kai artimas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
liūdesį išgyvename pagarba (respect) (kai priešas nepateisina nepageidautinų lūkesčių)
įtampą išgyvename sielvartu (anguish) (kai laukiam ar pasiteisins)

Ar tai bene "minoriniai" jausmai, atitinkantys "mažorinius" jausmus? Kaip jie reiškiami muzika? Kaip muzika reiškia ūpus?

Elektroninės cigaretės

E-cigarečių naudotojai siūlo naujokui nepradėti

Mokslininkai

Schroeder Institute apklausa ir FDA, David B Abrams

Šarūnas Raudys

Eric Kandel

Daniel Kahneman

Knygos

Changing Moods, 1996, Parkinson, Totterdall, Briner, Reynolds

"A Transactional Model of Mood", "Mood States and Personality", by Matthew St... in "Mood and Human Performance", ed. Andrew Lu

Mood: The Frame of Mind, Willam N. Morris, 1989

Inventing the Pscyhological, ed. by Joel Pfister and Nancy Schwarz
Heuristics and Biases: ed. by Thomas Gilovich
The Biopsychology of Mood and Arousal, Robert E Thayer
The Origin of Everyday Moods, Robert E Thayer
Causes, role and influence of mood states, ed. Anita V. Clark
"Music and Mind" by Carolyn J Murrock in "Psychology of Moods"
Adolescent Gambling
Clinical phenomenology and cognitive psychology
Feeling and thinking: the role of affect in social cognition, Joseph Forgas
Handbook of emotions, ed. by Michael Lewis, Jeannette Hamland
Handbook of mental control
The phenomenology of moods in Kierkegaard, McCarthy
Philosophy's Moods: The Affective Grounds of Thinking, ed. Hogi Kenaan, Ilit Ferber

Šaltiniai

Danguole: LibGuide del Psychology is U of Chicago http://guides.lib.uchicago.edu/psych As patarciau perziureti APA Pyschnet, PubMed (National Library of Medicine), Scopus, Dissertation and WorldCatalog

Psychlit, radau: http://www.apa.org/psycinfo/ http://www.lib.uidaho.edu/tutorial/psychlit_database.htm