Gvildenu | Mintys / RūpesčiųPavyzdžiai

Rūpesčiai, Klaidos, 20190523 Rūpesčių pavyzdžiai

Koks rūpesčių vaidmuo gyvenime?

Rūpesčių pavyzdžiai

Renku pavyzdžius, kas man rūpi ar kadaise rūpėjo. Šiais pavyzdžiais tikiu išmąstyti pagrindimo kalbą. Tuo pačiu surašau savo asmeninę patirtį dorovės klausimais.

Kitų pavyzdžiai

Pažįstamų
Holokaustas Lietuvoje, žr. Dorovės pavyzdžiai

Mano pavyzdžiai

Vertybiniai rūpesčiai
Pasikartojantys rūpesčiai
Praeities rūpesčiai
Dorovinės išvados
Rūpesčių dienoraštis
Nauji rūpesčiai

Kitų pavyzdžiai

Saulius: Turiu kas rytą įmesti mąlkų ir parūpinti kad žmona nesušaltų.

Tadas: Turiu grįžti namo po vakaro.

Vertybiniai rūpesčiai

Išryškinti savo visuminius rūpesčius kuriais galiu visapusiškai suveikti.

Vertybė: Gyventi tiesa

Veiklos:

Gyvenimo tikslas: Viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti.
Kurti šviesuolių bendrystę, palaikyti šviesuolius.
Bendradarbiauti su Dievu.
Atsiduoti savo mylimąjai, kaip raktą į save, save visą sutelkti.

Įvairiausios vertybės, rūpesčiai, mintys susiveda į tai.

Pasikartojantys pavyzdžiai

Atsiliepti kūnui jam prabilus - spręsti einamuosius klausimus

Nusišlapinti, išsituštinti.
Reikalui esant, kvėpuoti, rasti oro.
Skaniai pavalgyti.
Save pamylėti, paguosti, atjausti, paglamonėti.
Šalinti skausmą.
Kada išsigąstu, rūpi apsisaugoti.

Iš anksto pasirūpinti - savimi, savo turtu, kitais...

Prisižiūrėti.
Apsitvarkyti, pasirūpinti kūnu, rūbais, patalpomis.
Į nuotaikas įsiklausyti, jas šukuoti, susistyguoti.
Deramai apsirengti išeinant į lauką.
Prižiūrėti dviratį, pasirūpinti sauga, kad dviratis užtikrintai važiuotų, kad turėčiau visas apsaugos priemones.
Sveikai pavalgyti.
Kartais rūpi nepersistengti darant mankštą, ypač jeigu kurį laiką nedariau, pavyzdžiui, po ligos.
Pasirūpinti patalpomis, kad būtų nešalta ir ne per šilta.
Pasirūpinti namu, kad jisai neirtų, nelašėtų vanduo.
Pasirūpinti priešgaisrine apsauga, davikliais.
Išvengti skausmo.
Pailsėti.
Nevarginti draugų. Atnešti lauktuvių.

Ugdyti įpročius ir atsakomybę - save nuteikti

Darbus atlikti rūpestingai, tvarkingai, sąžiningai.
Ugdyti valią.
Sveikai gyventi.
Išlaikyti, išpuoselėti jauną, gražų, sveiką, pajėgų kūną.
Laikytis doros
Būti geru.
Gyventi dorai.
Mokytis.

Save tikrinti, vertinti, sulaikyti nuo blogio.

Rūpintis mąstymu
Pasitikrinti, ar mano mintys teigiamos.
Pasitikrinti, ar aš šališkas sau, ar nepagalvoju apie kitus.
Pasitikrinti, ar mano mintys ydingos, kenksmingos, žalingos.
Nesipuikuoti.
Nemeluoti.
Būti ištikimam Dievui.
Nenusidėti.
Netingėti.
Negaišti laiką.

Kai kada - budėti

Budriai važiuoti dviračiu.
Bevairuojant rūpi daug kas, bet ne viskas.
Rūpi elgtis atsargiai, saugotis.

Susitelkti teigiamai, teigiamiausiai veiklai

Atsiduoti savo gyvenimo tikslui.
Susitelkti, visomis jėgomis atsiduoti geram tikslui.
Dieną surikiuoti, atsirinkti, kas svarbiausia.

Rūpintis kitais vietoj kad savimi

Kitus mylėti, palaikyti, jais rūpintis.
Turėti teisingus santykius su bendradarbiais ir darbininkais.
Teisingai nurodyti darbus.

Pajusti ryšį, dėmesį.

Draugus vis prisiminti.
Puoselėti draugystes.
Sekti naujienas, perskaityti paštą.

Išnaudoti galimybę

Kai kyla filosofinės mintys, rūpi jas užsirašyti, kad jų neužmirščiau, ir tada perrašyti.

Save įveikti

Rūpi prisiversti rytmetinę mankštą daryti, neišsisukinėti.
Kartais rūpi pasispausti, nors kiek daugiau atsispaudimų padaryti.

Susitvarkyti su šalutiniais reikalais, kad netrukdytų

Rūpi apsitvarkyti, neapsileisti, kad būtų tvarka, sąlygos nesirūpinti šalutiniais dalykais, atsiduoti darbui.
Rūpi nusišlapinti, kad nespaustų pūslė ir netrukdytų susikaupti.
Kada jaučiuosi netyras, rūpi tyrumas, kad būčiau tyras ir galėčiau tyrai mąstyti.
Pragyventi.
Neišlaidauti.

Atsiskleisti

Rasti mylimąją, jai atsiduoti, ją mylėti.
Užmegzti ryšį su Dievu. Su juo draugauti.
Pasidžiaugti.
Pasivažinėti dviračiu, pasigrožėti vaizdais.

Rūpi pasitaisyti, pasitikslinti.

Rūpi rūpintis.

Praeities rūpesčiai

1980 metų vasarą Lietuvoje rinkdavau monetas iš viso pasaulio. Jų įsigydavau dolerinėje, Merkurijaus parduotuvėje, prie Basanavičiaus ir Konarskio, man iškeisdavo į grynus. Daug laiko sugaišiau ten eidamas. Man buvo taip svarbu, kad pardavėjai padovanojau gvazdiką. Pajutau, kad ji rūpinasi manimi, man renka pinigus.

18 metų buvau įsimylėjęs Bebrę ir ji man liko širdyje nepralenkiama. Kada netikėtai mirė mano dukterėčia, netikėtai sulaukiau iš Bebrės užuojautos laišką. Ir aš ta proga jai atrašiau, kad negaliu su ja bendrauti, nes turiu jai per daug jausmų, bet kad linkiu jai reikštis kūryba, nes visada tikėjau jos gabumais. Taip pat man augo abejonė, kodėl jinai tiek metų dirba Europos sąjungai. Tačiau po metų kitų su ja pabendravau telefonu ir ja nusivyliau, gal dėl to, kad ji paaiškino, kad jos didžioji meilė gyvenime nebuvo jos, už kurio jinai ištekėjo, vietoj manęs, bet kitas vaikinas iš dar ankščiau. Ir pasijutau paskutinėje vietoje, kad jinai visiškai neatjaučia manęs ir tiesiog paskendusi savo pasaulyje, kuris pilkais sovietiniais laikais atrodė nepaprastai spalvingas, bet jau mūsų laikais man pasirodė kaip užsisklendimas savyje. Nusivyliau, kad jinai renkasi būti sraigteliu Europos sąjungos, kurios nedorą pagrindą savo kailiu patyriau, ir kad jinai nepuoselės jokios kūrybos. Supratau, kad aš manydavau, kad jinai liūdna, bet aš ją galėsiu pralinksminti, bet kaip ir įsitikinau, gal ir neteisingai, kad jinai iš esmės liūdnas žmogus. Mano jausmai jai išgaravo. Ir daug laikui nepraėjus aš naujai įsimylėjau...

Dorovinės išvados

Disidentai dažnai nemalonūs, sunkūs, šiurkštūs, nelaimingi žmonės. Iš dalies dėl to, kad su jais neteisingai elgiamasi, jų gyvenimas sunkus. Iš dalies dėl to, kad būdami neabejingi, vis ieško, kaip jie gali labiau pasiaukoti, tad jie iki galo išsemiami ir nebeturi jėgų būti maloniais. Užtat kolaborantai už disidentus gali pasirodyti malonesni. Taip pat per disidentus jaučiasi santvarkos nedorumas, nežmoniškumas, neteisingumas, tad tenka suabejoti visais santvarkos suteiktais palengvėjimais, jos lengvatomis.
Nebūti per daug (kraštutiniškai) griežtam sau, kad nebūtumėme per daug griežti kitų atžvilgiu. Leisti atsipūsti, pailsėti, pasidžiaugti, atsipalaiduoti.
Susipažinti su blogųjų vaikų pasauliu, kas tai yra - su jais bendrauti - tačiau nepritarti blogam elgesiui
Nesidėti nė su viena, nė su kita laikysena - nepalaiminti nė vienos
Turim pareigą vis labiau išeiti pas kitus, pas nuskriaustuosius, jais rūpintis.
Turim pareigą gerbti ir įtraukti jau dirbančius, glaustis prie jų, neatimti iš jų dėmesio, išteklių
Čikagoje kreipiausi į policiją. Abejotina ja (ir smurtu) remtis, bet ką daryti?

Rūpesčių dienoraštis

2016.11.26

Nusprendžiau anksti grąžinti dviratį. Nes supratau, kad sekmadienį lynos ir bus šalčiau, tad geriau nevažinėti. Nebuvau visai tikras ar sutiks priimti, tad nusiteikiau nuolankiai prašyti. Sutaupiau 12 eurų. Mintyse skaičiavau, kiek iš viso išleidau dviračio nuomai, kiek dienų važinėjau. Buvau patenkintas. Juk panašiai būtų kainavę suvažinėti atgal į kaimą pasiimti savo dviratį ir būčiau visą sekmadienį sugaišęs.

Norėjau dar prieš tai pasivažinėti valandėlę. Supratau, kad spėsiu jeigu iš karto skambinsiu ir susitarsime man grąžinti 15:00, kada ir buvau paėmęs.

Laukiau prie durų. Lyg tai pagalvojau, kad jisai sėdi automobilyje. Bet buvau atėjęs kelias minutes anksti, tai nusprendžiau palaukti. Jis netrukus mane pastebėjo. Pasirodo, aš stovėjau ne prie tų durų.

Jam pasakiau, kad prieš pora dienų patepiau grandinę. Norėjau tuo nuraminti sąžinę, kad nebuvau prieš tai patepęs. Ir atkreipti dėmesį, jeigu jam svarbu, kad grandinė pasenusi, kažkiek parūdijusi. Jisai pritarė, kad matyt, pradėjo girgždėti, mat taip būna kai toksai šlapias oras, žodžiu, viskas gerai, matyt, irgi jam rūpėjo, kad aš nebūčiau nepatenkintas. Jisai paskui mane padrąsino ateityje nuomoti jei tik norėsiu.

Aš buvau sukrapštęs aštuonis metalinius eurus nes banknotų turėjau tik po dešimt. Tad jo paprašiau ar turėtų du eurus grąžos. Jis man permokėjo dešimt centų. Aš bandžiau kišenėje rasti dešimt centų jam grąžinti ir manau tikrai turėjo, bet jis mane ramino tai nusprendžiau tiek to. Paskui nuėjau į paštą Studlendo apsipirkimo centre, nes jau dvi savaites kaip nešiojo atviruką Simukui. Ta proga nusipirkau voką, kad galėčiau išsiųsti Silviui laišką, nusprendžiau jį parašyti rytoj. Daviau dvidešimt centų, vokas kainavo penkis centus, tai prasitariau ir nuolankiai atsiprašydama man grąžino tuos dešimt centų. Paskui einant namo vienas kiek apskretęs žmogus užkalbino, kiek minučių? Jam pasakiau, kiek laiko, jis dėkojo ir nuėjo, tada padėjo savo maišelį ant žemės, pašaukė mane ir priėjo, aš jo klausiau kokiu reikalu? Jisai sakė, duok man dešimt centų, duok man penkiolika. Aš nieko nesakęs nuėjau, jam tas nepatiko. Paskui pagalvojau, kiek daug veiksmo šiandien dėl tų dešimt centų, ką tai reiškia iš Dievo pusės?

Studlende nusipirkau maisto, svarsčiau ir nusprendžiau eilinį kartą nusipirkti kepto viščiuko ketvirtį, nes pats nepasigaminu, ir dar keptos duonos kepelėlį ir galiausiai susigundžiau medaus nes man gerklę lyg ir krapštė, nors rūpėjo irgi nepersivalgyti, nes šiomis dienomis ilgai miegu, pavalgau košės, pasivažinėju dviračiu ir jau vakaras ir sušalęs labai daug valgau ir neaišku, gal aš pridedu svorio, nors daug sportuoju. Bet palaižus medaus iš kart praėjo krapštulys. Suvalgiau kokį gerą šimtą gramų, kaip ir aną kartą kai buvau nusipirkęs. Jaučiausi pavalgęs tarsi būčiau pridėjęs svorio, bet nesijaučiau išalkęs ir nežinau, kaip iš tikrųjų.

Galvojau reikėtų parašyti laišką šeimai (bet kam?) apie pasaulio šachmatų čempionatą apie kurį tik sužinojau. Spėjau stebėti kaip Carlsen išspaudė ilgą ir įspūdingą pergalę. Galvojau rašyti Jonui ir Tėtei bet galiausiai parašiau visai šeimai. Rūpėjo parašyti draugiškai bet nesivelti į asmeninius santykius. Pavyko ir trumpai paminėjau, kad smagu, kad Jonas bus Lietuvoje, o gal sužaisime šachmatais.

Norėjau išsiskalbti bet šeštadieniais kartais skalbykla būna užimta. Iš pradžių sakė palaukti valandą, paskui naujai pranešė, kad galiu eiti, bet aš jau buvau nusiteikęs valgyti ir kadangi turiu tik dvi poras kelnių, skalbdamasis dėviu juodus ilgus apatinius, tai neįprastai atrodo, bet užsimetu megztinį, tai pusė bėdos. Bet galvojau geriau pirmą pavalgysiu žmoniškai apsirengęs ir tada išsimaudysiu, persirengsiu ir tik tada skalbsiu. Taip ir gavosi nes budėtoja sutiko, kad galiu pirma pavalgyti.

Dovid Katz pranešė, kad antradienį svarstys Kazio Škirpos gatvės pavadinimimo klausimą Vilniuje, bet manęs nebus nes aš Klaipėdoje. Tačiau pagalvojau galiu ta proga dalyviams nusiųsti istorinius šaltinius tai jau mintyse ketinau rašyti trumpą laišką sekmadienį, kad šiandien atsidėčiau darbams. Paskui šovė mintis, kad galiu ta proga parašyti straipnį į Veidą apie Škirpos dorybių kelią ir jį pasvarstyti doroviškai. Tai iš tiesų gal prasminga mano filosofijai. Tačiau aš ketinau rašyti matematikos klausimais John Baez forume, kuriame seniai ketinu dalvyauti. Galvojau, kaip Dievui geriau, bet jisai nesako.

Galvojau ar dalyvausiu Abrikosų šventėje sausio mėnesį. Buvo malonu, kad Audronė paskambino, užsiminė ir paaiškėjo, kad jinai irgi mano pasirodymų gerbėja, kai pasakiau, kad jų turiu. Bet sakiau, kad čia rengėjos spręs. Ir nesuvokiu, kaip pačiam nusiteikti. Nes mintyse sudėliojau, kokias dainas dainuočiau, kaip pristatyčiau ir aišku viena nauja tai Ievai kuriasi. Bet asmeniškai noriu, kad Justas ir Ieva patys plėtotų savo santykius be jokios mano įtakos. Bet būna, kad tarsi pats Dievas surezgia savo galimybes, kaip jisai nori. Tai manau turiu gyventi savo gyvenimą ir tuo tarpu nesukti galvos dėl Ievos ar Dievo šituo klausimu, lai jie sprendžia. Ir tuo pačiu gerbti Justą.

Mąsčiau, kaip bus su pinigais metų gale, juos suskaičiavus ir sumokėjus mokesčius. Prisiminiau, jog turėčiau deklaruoti tėvų dovaną. Bet iš tikrųjų tą dovaną buvo galima sustatyti taip, kad nebūtų reikėję deklaruoti. Visgi valdžia to nepaisytų ir reikalautų deklaruoti. Tai reikėtų su tėvais išspręsti, kiek jiems tai svarbu, ar tai pertvarkyti ar patikslinti.

Pagalvoju ar reikėtų tėvams grąžinti pinigus, kuriuos man kadaise skolino. Bet pagalvoju, pirma man reikia surašyti savo filosofiją ir tuo rūpintis. Paskui galėsiu tokiais dalykais rūpintis kai būsiu užtikrintai šitą nuveikęs.

Galvojau, labai vėlai ėjau gulti, sunkiai užmigau. Gal mane veikia arbata "Vyriškas pradas"? netgi labiau kaip kofeinas? Galvojau, reikėtų ją gerti rytais. Ar iš viso ją gerti? Bet nusiteikiau, kad tai vaistas.

Kadangi nevažinėsiu dviračiu, galvojau kaip prasmingai praleisti sekmadienį ir nors kiek pajudėti. Tai pagalvojau gražiausia būtų Neringoje ir smagiausia būtų Nidoje. Tad reikėtų nuvažiuoti autobusu ir ten tiesiog pabūti ir vietoje paiškylauti. Tuo pačiu pasiimti planšetinį kompiuterį pasimokyti matematikos. Pasižiūrėjau ir supratau, kad teks anksti keltis 5:30 ir išvažiuoti 6:30, bet pagalvojau, bus gerai, ankščiau kelsiuosi ir ankščiau eisiu gulti.

Galvoju sekmadienį norėsiu apžvelgti ir susieti mūsų svarstomus klausimus; norėtųsi pasireikšti matematikoje; ir norėsiu parašyti straipsnį apie Kazį Škirpą. Matosi, kad nespėsiu.

Šiandien vyliausi dvi valandas skirti filsofijai ir galiausia pradėti aprėpti dorovės klausimus, kaip vis ketinu. Ir taip pat bent kokias keturias valandas skirti Šūhongui. Bet numigau beveik valandą. Tą laiką filosofijai sugebėjau prasmingai prastumti bet ji prasitęsė. Sugebėjau pradėti naujai peržiūrėti Dievo atsakymus ir juos savaip įtraukti į mano užrašus. Taip pat pavyko pradėti aprašyti rūpesčius, kaip jisai seniai mane skatina ir pats suprantu, kad reikia. O Šūhongui viliuosi nors kokybiškai, kūrybingai dirbti.

Gavau iš Perkūnijos laišką su nuoroda, kad Vilniuje svarstys Kazio Škirpos alėjos pervadinimą. Man rūpėjo parašyti ir išplatinti straipsnį, kaip Kazys Škirpa nusikalto prieš žmoniją. Parašiau kaip tik prieš renginį, bet Veidas nepaskelbė. Paskui aiškinausi kodėl ne paskelbė, ir paaiškėjo, kad redaktorius išėjęs atostogų, ir galiausiai jį pakeitė kitas redaktorius. Anas rašė, kad atsilieps, bet taip ir neatsiliepė. Galiausiai atslūgo vidinis reikalas.

Man rūpėjo Zokaitį įamžinti, tai praėjo...

Rūpėjo padėti Gedui įsigyti geresnį kompiuterį, netgi gavau tėvų sutikimą padovanoti jų seną... tada parūpėjo taip nepasielgti, kai sužinojau, kad ne jam teks.

Rūpėjo parašyti, kaip nežmoniškai rengiami vairuotojų egzaminai.

Rūpėjo parašyti, kaip Sodra nežmoniškai nuskaito pinigus iš žmonių sąskaitų.

2016.12.26

Tėtė užkalbino apie jo pokalbį su Kaziu Almenu apie musulmonus ir rytų Jeruzalę. Man rūpėjo labai įvairiai:

paprieštarauti kaip Kazys bendrauja - palyginau su Ričardu Baubinu, su kuriuo susipažinau aerodrome - jiems rūpi "faktai", tai yra, jie nesilaiko rimto klausimo, o nuklysta į abejotinas, nesusijusias smulkmenas, dėl kurių galėtų pasiginčyti. Ir manau, reikia mąstyti, kokia bus bendravimo išvada, pavyzdžiui, ar mus įtakos, kaip mąstome apie musulmonus.
užtat klausiau, iš anksto pasitikrinau, kokiu pagrindu nori bendrauti su manimi
norėjau bendrauti, bet nenorėjau būti įtrauktas į tuščią ginčą, norėjau pasidalinti savo požiūriu, nes klausė, kaip suprantu islamą, bet paskui jam nepatiko, kad per ilgai dėstau, kad nukrypau nuo jo klausimo - o aš pasijutau užvestas - taip pat norėjau mintyse išmąstyti, atkartoti pagrindus, pasitikrinti, ar tikrai galioja, nenorėjau mąstyti vienas, o dviese - tai paprašiau, kad skirtų 10 minučių, tai jisai sakė, kad jam per daug
bet aš nusiskundžiau, kad jau sugaišiau 10 minučių, tai jisai sutiko ir išklausė, o paskui neturėjo ką pasakyti, sakė reiks gilintis
matyt, jam rūpėjo pabendrauti beeinant, bet atėjus jis nenorėjo gaišti daug laiko, o man rūpėjo prasmingai bendrauti su juo

2017.01.14

Rimvydas atėjo. Man rūpėjo, kad jis ilgai nebūtų, nes jisai nepilnametis paauglys ir nenoriu būti vienas su tokiais, kad paskui nebūčiau dėl kažko apkaltintas. Bet nenorėjau jo drausti lankyti, verčiau rūpėjo jį prasmingai įtakoti. Leidau jam pasišildyti prie pečiaus, taip pat išbandyti mano rankenėles atsistūmimams. Pagyriau jį, kad partizanų žygyje nedūko svečiuose, tiktai lauke, o viduje pagarbiai klausėsi. Paklausiau, ko pasimelsti, tai jisai prisiminė Mindaugą ir Iną, norėjo jai melstis sveikatos. O taip pat jam pasakiau, kad su kažkuo meldžiuosi už Rimvydą, kad jisai gerai mokytųsi ir šposų nekrėstų. Paklausiau, kas jam sekasi ir nesiseka mokykloje, tai sakė, sunkiausia su anglų kalba. Paskatinau jį pasižiūrėti filmukų, tai jisai sugalvojo žiūrėti su titrais. Paieškojau, kokią knygą jam padovanoti, tai radau knygutę rengtis pirmajai komunijai. Jo paklausiau, jisai sakė, kad dar nepriėjo pirmosios komunijos, bet norėtų priimti, nelaukti ilgiau. Paskambinau Mindaugui, daviau Rimvydui telefoną, sukalbėjome Sveika Marija už Mindaugą ir Iną. Padovanojau Rimvydą šokoladą ir išleidau.

Rūpėjo Dovid Katz paraginti rašyti paraišką, tad parašiau jam laišką, taip pat vedėjui Tomui, kad žinotų. Taip pat rūpėjo paraginti Thomas Gajdosik, kad jis irgi rašytų.

2017.01.18

Mane užklupo liūdesėlis, nesupratau kodėl. Savo kambarėlyje išgirdau keistą gaudimą, nesupratau, kas tai. Nusprendžiu išeiti į lauką išsiaiškinti, kas per ūkio priemonė, ir tuo pačiu išlįsti į saulutę. Lauke, kieme girdėjau Butrimonių bažnyčios varpus ir nustebau, juk jie skambėjo už penkių kilometrų. Bet kaimyno sūnus Liūtas patvirtino, kad iš tiesų, tai anie varpai. Jis buvo grįžęs atostogų po pirmo semestro Vilniuje. Norėjau jam pastebėti, kiek jisai daug svorio pridėjo, pasakyti jam, kad jis labai gražus ir jam taip visai netinka. Bet susilaikiau, nes retai matomės, nenorėjau pakenkti bendravimui ir galvojau palaukti kito pokalbio. Nežinojau, kodėl man taip liūdna, gal būtina saulėje pabūti, tai pagalvojau reikia nors trumpam pasivaikščioti, nueisiu į parduotuvėlę. Pakeliui mane palabino Kvietys, jisai pasiguodė, kad mirė jo žmona, bet į tai nekreipiau dėmesio, nes tai buvo jau prieš pora metų. Man parūpėjo jį ta proga paįtakoti dėl negėrimo. Tai papasakojau, kad Kirvukas norėtų mesti gerti, bet jam trukdo draugai. Jisai sutiko su manimi pasimelsti už Kirvuką, tai iš karto sukalbėjome Tėve mūsų. Toliau mane šaukė Žiogelis, išdykėlis berniukas, ir nekreipiau dėmesio, bet jisai primygtinai prašė palaukti jo, tai sustojau, jisai mane palydėjo. Kvietė mane ant prūdo pačiuožti, bet net nepriėmiau rimtai, sakiau, kad bijau. Paklausiau ar jisai turi pačiūžų, tai sakė, kad ne, užtat ir čiužinėja su batais ant ledo, kaip pats mačiau mums beeinant. Jau prie parduotuvės prisiminiau, kad jam sunkiausia sekasi mokykloje su anglų kalba, buvome netgi pasimeldę kartu, kad jam sektųsi. Tai jo paklausiau, What is your name? Tada supratau, kad turiu jam parodyti pavyzdį, kaip atsakyti: My name is Briedis. Tokiu būdu šnektelėjome ir įėjau į parduotuvę, jisai liko lauke. Parduotuvėje parūpėjo nusipirkti ką nors skanaus pakelti nuotaiką. Nusipirkau šokolado, bet labiau svečiams, nebent būtų labai jau liūdna, nes šiaip norėjau mesti svorį, užtat vengiau bet kokio cukraus, nes galvojau reikia numarinti cukrų mėgstančias bacilas skrandyje. Paklausiau ar turi lašišos, norėjo papilvių, bet jų neturėjo. Turėjo lašišos filė, betgi 100 gramų daugiau kaip euras, supratau, kilogramas labiau kaip 10 eurų, tai laikau brangu. Užtat nusipirkau lašišos nugarėlių. Dar nusipirkau tris maišelius avižinių kruopų, kad nepritruktų.

2017.01.19

Einant iš Vilniaus autobusų stoties, Sodų gatve, mačiau kaip vyras vienas vargsta su dideliu konteineriu pilnu maišų, mat, šaligatvis buvo apledėjęs. Pagalvojau, kad jam tikrai praverstų pagalba. Pasisiūliau jam padėti, bet jis atsisakė pagalbos. Visgi, pasijutau gerai, kad jam nors kažkas pasisiūlė.

2017.01.20

Šaltinis atsiuntė žinią apie jo rengiamą konferenciją prisiminti a.a.Lašišą. Pagalvojau, reikia pranešti Garniui, kad jis žinotų, galėtų dalyvauti arba parodyti savo dokumentinį filmą apie Lašišą. Tai padariau iš karto, kad nereikėtų apie tai galvoti. Mat, Garnys senas draugas kurį noriu gerbti bet su kuriuo nelabai noriu bendrauti.

nebežiūrėti žinių po to kai trumpas laimėjo

žiūrėti trumpo inauguracija

paskaityti apie trumpo kabineta

neskaityti apie protestus prieš genį

mačiau, kad po ilgo pokalbio santechnikas atrodė kažko nevisai patenkintas. Rūpėjo su juo gerai susitarti, kad galėtų visą savaitę dirbti ištisai, tad išbėgau pasikalbėti, jį sulaikiau. Taip pat man vis rūpėjo darbus atidėti, bet iš kitos pusės, kad beržas galėtų dirbti ko daugiau žiemą. Ir rūpėjo atskirti, kurie darbai tikrai esminiai, jeigu tektų parduoti namelį.

rūpėjo apsispręsti, kokio dydžio boilerį nusipirkti, nes santechnikas ir meistras siūlė, ko ekonomiškiau, nors pats jaučiau, kad nėra gerai jeigu karšto vandens pritrūksta. Galiausiai supratau, kad tiek savo ateičiai geriau tikėtis, kad būsiu su kitais žmonėmis - gal iš tikrųjų tai svarbiausia, bet - kas man atrodė svariausias privalumas - parduodant namą, svarbiausia, kad jis būtų pritaikytas ne vienam žmogui, o šeimynai.

rūpėjo paso nuotrauką pasidaryti, atnaujinti, nepergynvenau, kad greitai

pasimeldžiau su meškute, o kaip tik po to rūpėjo pranešti jai, kad malda iš kart išipildė, bet tada rūpėjo pirma išklausyti jos žinių iš vyro tigro

pabudau nepilnai išsimiegojęs, o vakare man galvą pradėjo keistai spausti, taip kaip tik kartą prieš tai buvau patyręs, prieš mėnesį, kada tris dienas lyg ir kliedėjau. Jaučiausi suvaržytas, nieko negalintis mąstyti. Pamaniau, o gal sergu kokiu smegenų vežiu, bet parūpėjo neprisigalvoti. Tada pagalvojau, gal čia nuo kokio maisto? Bet tą dieną valgiau visai paprastai. Dingtelėjo, kad gėriau obuolių ir cinamono arbatą, kuri man skani, bet pagalvojau, gal aš nuo jos alergiškas. Tad reikėtų jos negerti. Paėmiau vaistų. Kitą rytą jaučiausi geriau.

pamanyti, kad būčiau pamylėtas, taip kad galėčiau visa širdimi mylėti

parašyti gražų laišką sesutei

parūpėjo asmeniškai pakviesti klaipėdiškius, kiekvienam teko save kaip nors paskatinti

parūpėjo pasiūlyti Katę ir Šunį dirbtuvėms Nidoje, nes kalbėjau su Vėju ir jis dar ieškojo žmonių. Bet parūpėjo ar tikrai jam tiktų, tai sakiau, pirma nusiųsiu jam jos svetainės nuorodą ir kitų nuorodų. Taip ir padariau. Tik nemačiau jos vitrinos darbų, kurie būtų labai tikę. Rūpėjo pagalvoti ar nereikėtų man kažką daugiau daryti bet pagalvojau, kad ne.

parūpėjo pirma ištrinti visą atėjusį šlamštą ir tik tada skaityti laišką iš Dovid. Nes laiškų gaunu palyginti labai nedaug. Ir norisi pirma atsisakyti neigiamo ir tada pasidžiaugti teigiamu, į jį susitelkti.

parūpėjo nevalgyti Tėtės putoplastos nes tai jo ir nenoriu tapti skolingu, ir abejoju ar tai man tinkamas maistas, ar jis neskatina persivalgymo, tai geriau sugalvojau savo ką nors suvalgyti, pasipjausčiau morkų

parūpėjo paskambinti Vilkui ar neužsukti pas jį ir kartu vakarienę pasidaryti ir pavalgyti, nes man pakeliui pas Silkę. Pirma parašiau laišką Silkei ar jis iš tikrųjų galės su manimi nueiti į šv.Mišias ir paskui mane priimti. Silkė neatsiliepė, tai jam paskambinau ir sužinojau, kad taip, galėsiu. Tik tada paskambinau Vilkui bet jis neatsiliepė. Paskui antrą kartą skambinau jam, bet vėlgi neatsiliepė. Po to nebandžiau skambinti nes jis galėjo man paskambinti, o taip pat aš įnikau į savo pasiruošimą susitikimui su Silke.

tikėjausi darbingai praleisti šeštadienį. Galvojau, šiaip man patiktų puoselėti savo mintis apie Lie algebras, nors labiausiai svarbu kaupti rūpesčių pavyzdžius ir puoselėti savo mintis apie elgesį ir dorovę. Galvojau, gal spėsiu ir tą ir tą, bet pagalvojau galiu sau leisti pastūmėti savo mintis apie Lie algebras nes bus ką papasakoti Silkei. Buvau pabudęs šeštą ir atrodė, kad sunkiai užmigsiu, tai tris valandas dirbau lovoje, paskui vėl pamiegojau.

jau mačiau, kad vėluosiu, nespėsiu į šv.Mišių pradžią, bet pagalvojau, visgi noriu pasidaryti sau vakarienę kaip reikiant, kad pas Silkę nebūčiau išalkęs. Bet supjausčiau tik du obuolius, ne tris, kad būtų mažiau pjaustyti ir valgyti. Rūpėjo pasiimti savo Lie algebros A3 modeliuką, o iš jo iškritinėjo smeigtukai ir rūpėjo, kad nesusibadyčiau, tai įsidėjau į maišą. Rūpėjo, ar nebus šalta bėgant, nes buvau be švarko, tik su dviem megztiniais, bet nebuvo šalta. Bėgant rūpėjo nepaslysti, nes ledo buvo nemažai, tačiau buvo nedidelių balų, sniegas lyg tai tirpo, tai pamaniau, kad yra koks laipsnis šilumos. Įsidėmėjau, kad tą dieną nebuvau išėjęs į saulę, bet visgi buvau lauke, o gal tamsoje visgi yra kažkokie šviesos pažymiai, kažkaip keistai mąsčiau. Rūpėjo kažką naudingo mąstyti, tai mąsčiau kažkiek apie rūpesčius, kas buvo sunkiau ir svarbiau, ir kažkiek apie Lie algebras, kas buvo tarsi aiškiau. Dingtelėjo mintis apie požiūrių, atspindžių ir Dievo lęšio ryšį, tai nusiėmiau pirštines, išsitraukiau popieriaus lapą ir tušinuką, bet parūpėjo pirma saugiai pereiti gatvę ir tada mintį užrašiau. Jau netoli bažnyčios prabėgau lauko tualetą į kurį dažnai užsuku, tai parūpėjo pasvarstyti, ar nereikėtų užsukti, bet nepajutau jokio reikalo, nors antrą kartą svarsčiau, ar tikrai. Pribėgus bažnyčią girdėjau, kaip moteris gieda ir pamaniau, turbūt atliepiamąją psalmę, ir vyliausi, kad tikrai suspėsiu išgirsti evangeliją, užtat galėsiu eiti šv.komunijos, nes mano Mama mus mokino, kad kas suspėja į evangeliją gali eiti šv.komunijos. Užtat truputį greičiau nubėgau. Parūpėjo pasižiūrėti kiek laiko, kiek jau laiko šv.Mišios vyksta (dešimt minučių) ir per kiek nubėgau (lygiai valandą). Nuėjau į patį priekį šalia Silkės, bet parūpėjo dar nepasižiūrėti į jį kolei mes susikaupę, bet tiktai po evangelijos skaitymo, mums besėdint, pasižiūrėjau į jį ir pasisveikinome.

pastebėjau prakartėlę koplytėlėje dešinėje, ji buvo visai žavi, pamąsčiau, kaip jinai ilgai stovi po šv.Kalėdų, ir man rūpėjo ją pamatyti po šv.mišių, tad pasikviesti Silkę nueiti ją pamatyti. Bet po šv.mišių Silkė dar meldėsi susikaupęs ir supratau, kad jisai užsibus, o jis gi tą prakartėlę matęs, tai aš pats nuėjau. Ji buvo porcelianinė ir joje matėsi du maurai priešakyje ir man buvo neaišku kodėl būtent du maurai.

kuprinė lovos gale gulėjo išsižiojusi, pagalvojau, kažkaip netvarkingai, tai man parūpėjo ją pataisyti, taip ir padariau iš karto su koja. paskui tatai surašiau, dirstelėjau į ją, ir mačiau, kad jos diržas išsikišęs netvarkingai per grindinį, tai dabar aš pataisysiu, tiesiog, kad būtų tvarkinga. Po to pradėjau daiktus ant stalo tvarkyti, kad jie būtų tvarkingi. Ir ant gretimos skrynios.

pastebėjau, kad buvau parašęs "mažiau" vietoj kad "mačiau", tai iš karto pataisiau

klausiausi, kaip Silkė su vaikais kalba vokiškai, tai ir aš su jais truputį pabendravau keliais vokiškais žodžiais ir pradėjau klausinėti, kaip kas vadinasi, ir pagalvojau, kad ir aš galėčiau pas juos vis pasimokyti vokiečių kalbos

sapnavau, kad gali mane pasodinti į kalėjimą, bet pagalvojau, jeigu manęs nekviečia, tai nėra ko man pačiam prisistatyti, o priešingai, galėčiau dingti. Aš pagalvojau, kad galiu nesinešioti knygų su savimi ir jas įmečiau į pašto dėžę išsiųsti berods savo Mamai. Bet iš karto pasigedau vienos knygos, nes supratau, kad būčiau galėjęs pasiimti su savimi.

Silkė mane parvežė namo. Galvojau jam dar papasakoti apie Mėtą. Bet jisai pradėjo pasakoti apie savo katedros restruktūrizavimą, tai pagalvojau, verčiau reikia jo pasiklausyti ir domėtis, jis gi tiek daug laiko man skyrė.

Pamačiau, kad paklodė nelygiai paklota. Bet pagalvojau netaisyti, geriau iš ryto prisiminti gražiai patvarkyti. Visgi, kitą kartą kai įėjau į kambarį ir pastebėjau išsikišusią paklodę, aš naujai paklojau, kad manęs neerzintų.

Rūpi atsiimti kortelę iš bankomato, nes esu ne vieną kartą užmiršęs, yra prariję.

Kažkas cypė mano kambaryje ir nesupratau kas. Įsiklausiau į radiatorių, apėjau kambarį ir galiausiai išjungiau šviesas. Tuomet cypimas nustojo. Įjungiau šviesą. Viena lemputė šviestuve buvo išdegusi. Ją išėmiau ir cypimas nustojo. Paieškojau lempučių, vieną radau ir įsukau bet reikėjo ir antros. Tai nusprendžiau nusipirkti, kad Tėtei nereikėtų rūpintis. Užsirašau savo reikalų lapelyje, sąrašėlyje, kad prisiminčiau.

2017.01.22

Bekalbant su Mama apie namelį apie duris įsidėmėjau jos pastabą, kad reikia pakalbėti su architektu. Nes galiu sugalvoti taip, kaip netinka, pavyzdžiui, duris padaryti per mažas.

Užsirašiau po sapno: Man parūpėjo ar tikrai turėčiau narkotikus pardavinėti. Parūpėjo išmąstyti, kaip parduoti, kad policija nepagautų. Parūpėjo, kas čia per dėžė su užrašu "POLICIJA". Bet neparūpėjo, kad kiti ar visi taip daro.

2017.01.23

Einant į ambasadą parūpėjo namuose palikti telefoną, kad nereikėtų jo atiduoti. Taip pat rūpėjo pasitikrinti ir pasiimti visus reikalingus dokumentus, nuotrauką ir išpildytą anketą.

Norėjau užsukti į banką prieš einant į JAV ambasadą bet persigalvojau nes supratau, kad nespėsiu. Galvojau pasiimti brėžinį, kad turėčiau ką veikti tenai, bet taip ir neprireikėjo.

Ambasadoje parūpėjo parašyti raštą, kaip dera, atnaujinant pasą, jog esu įsipareigojęs svetimai valstybei, tai yra, Lietuvos respublikai. Nors ambasados darbuotoja tikino, kad galiu turėti dvigubą pilietybę, bet man rūpėjo vykdyti paso atnaujinimo lapelio nurodymus.

Grįžtant iš ambasados rūpėjo užsukti pas architektą James Ferguson. O ten pat radau nematytą biblioteką, išsiaiškinau, kad tai technikos biblioteką. Ją iššniukštinėjau ir kataloge susiradau vieną man įdomią knygą, tai ją išsiėmiau. Galvojau ją nusipirkti Alma Literoje bet persigalvojau, nes turėjau kitų darbų. Paskui parūpėjo jos autorius susirasti internete, gal kada su jais pabendrauti. Knyga nebuvo paminėta autoriaus puslapyje vikipedijoje, tai sugalvojau tame puslapyje ją paminėti. Taip pat ją radau nemokamai internete.

Man parūpėjo pasitarti su architektu. Paskui išėjus parūpėjo grįžti pas jį įsirašyti jo telefono numerį.

Internete ieškojau boilerio. Rūpėjo jo 1) talpa - kad nebūtų per mažas, 2) skersmuo - kad tilptų šalia kamino, 3) klasė - kad būtų našus, 4) garsas - kad nebūtų triukšmingas.

Bekalbant su santechniku parūpėjo prisiminti ką užmiršau bekalbant, tai yra, kad man rūpi našumo klasė.

2017.01.24

Laksčiau po parduotuves ir tikėjausi suspėti nusigauti iki Senukų ir ten nusipirkti rankeną (ir spyną), kad meistras galėtų man duris pataisyti. Bet ne tuo keliu bėgau, padariau didelį ratą ir jau buvo 17:08. Supratau, kad nespėsiu vakarienei, kaip Mama buvo kvietusi mane, ir reikėtų atsisakyti Senukų. Bet nenorėjau, kad namelio darbai dėl to strigtų, nes jau kitą dieną turėjau grįžti į kaimą. Tai nusprendžiau paskambinti Mamai ir paklausti ar galėčiau pavalgyti vėliau. Jinai sutiko. Aš pasakiau, kad ateisiu 18:30 bet iš tikrųjų atsiradau tiktai 19:30, nes Senukuose atlikau ir kitų reikalų.

Nerangiai bandžiau išimti lemputę iš dėžutės ir girdėjau, tarsi kažkas lūžtelėjo. Dėžutėje tarsi kažkokia dalelytė baladojasi, bet nieko neradau, tik sulankstytą lapelį. Lemputė atrodė sveika. Ją išbandžiau, jinai veikė. Paskui ant virtuvės stalo aptikau stiklo krislelį. Vėlgi išsitraukiau kėdę, užlipau, vėlgi pamąsčiau ar derėtų išjungti šviesą, bet nusprendžiau nejungti nes galvojau nebūtina, pakankamai saugu, ir taip šviesiau ir patogiau. Pamačiau, kad lemputės tris kilpas sieja trys tilteliai ir vienas nulūžęs. Tie tilteliai, kiek supratau, tik padaro lemputę tvirtesnę, atsparesnę dūžiams bevežant, bet šiaip turbūt nebūtinai reikalingi. Bet parūpėjo pasitikrinti ar pati lempa nepažeista, ar iš jos neina dujos, o jaučiau, kad jos galėtų būti kenksmingos ir bendrai elektros atžvilgiu būtų nesaugu naudotis pažeista lempute. Šiaip buvau nupirkęs tris lemputes, kad būtų dvi atsarginės, tad galėčiau šitą pakeisti visiškai sveika lempute. Galėčiau šitą lemputę mesti lauk bet pagalvojau, tai juk irgi nebūtų ekologiška, nesinaudoti lempute, jeigu ja galima naudotis. Bandžiau įsižiūrėti ar pati lemputė pažeista bet nepavyko. Sugalvojau susirasti ir išsitraukti žibintuvėlį ir pasižiūrėti su ja įšvietėje kur tamsiau ir šviesa būtų iš vienos pusės. Mačiau, kad pati lemputė kaip ir nepažeista, taip pat, kad antras tiltelis skilęs. Tai nusprendžiau naudotis lempute ir ją iš naujo įsukau. Galvoju reikėtų tėtei pasakyti.

Man parūpėjo aptarti su Mama ką buvau su architektu sumąstęs. Persigalvojau dėl lovos. Jinai pabrėžė, kad svarbu, kad būtų patogu, kad būtų galima iš lovos išeiti iš abiejų pusių. Ir jinai pasakė, kad kitaip būtų sunku lovą pakloti.

Tėtė panorėjo man pasipasakoti apie paskaitą, kurią lankė Mažojoje akademijoje. Man parūpėjo atsinešti savo pusryčius, kad galėčiau valgyti besiklausydamas. Parūpėjo išklausyti jį. Parūpėjo gerbti, kaip savo tėvą ir tuo pačiu gerbti bažnyčią, nors kai kas man visai svetima. Parūpėjo dėl kažko pasisakyti bet taip pat kai ką nutylėti.

2017.01.25

Man rūpėjo grąžinti bibliotekos knygą. Norėjau užsukti pakeliui į katedros posėdį. Tačiau nespėjau, rūpėjo nepavėluoti. Nusprendžiau kita proga gražinti. Nešiojau maišą su dažais, rūpėjo su jais nebėgti, savęs nealinti.

Katedros posėdyje kai kada rūpėjo tylėti, kai kada prasitarti.

Mano tušinukas nustojo rašyti. O man nusimatė kelionė autobusu į kaimą. Jau visi baigėsi skirstyti iš katedros posėdžio ir liko ant stalo trys tušinukai. Aš pagalvojau, kad galiu vieną pasiimti. Greičiausiai tai katedros tušinukai. Paskui beeinant link autobuso pasvarsčiau, o gal aš pavogiau tušinuką? Gal reikėjo atsiklausti, ar galiu pasiimti? Tačiau tai liko tiesiog pasvarstymas, nepasakyčiau, kad jis parūpėjo. Klausimą palikau neišspręstą. Tiesiog pasitikrinau ir klausimą įsidėmėjau.

Įpratau besimankštinant klausytis matematikos paskaitų vaizdo įrašų ir dar prieš tai pasimokyti matematikos ar netgi įvairiais skaičiavimais tirti matematinius klausimus. Tai užima laiko, bet labai traukia kada reikėtų atsiduoti kitiems, sunkesniems darbams, kurių kaip ir vengiu. Iš ryto pabudau ir suabejojau ar gerai, kad labai noriu daryti matematiką, ar nereikėtų jos atsisakyti vardan svarbesnių dalykų. Tai paklausiau Dievo, kaip mudviem bendradarbiauti matematikoje. Jisai nuramino mane, kad galiu jos mokytis.

Įeinant į universiteto senamiesčio rūmus pamačiau plakatėlį, kuriame pavaizduotas jaunimas tvirtino, kad renkasi tik legalus įrašus. Aš akimirkai dėl to suabejojau, paskui pats pamąsčiau, kad aš asmeniškai užtat iš viso tiesiog atsisakau įrašų. Paskui prisiminiau Monty Python įrašus, kuriuos pasižiūriu per YouTube. Pakartojau ankščiau mąstytą mintį, kad gal BBC leidžia jais naudotis. Bet tada suabejojau ar tikrai, ar dera žiūrėti.

2017.01.26

Įdomu, kaip atkrito rūpesčiai, dingo įtampa, atsipalaidavau, po to kai Šūhongas pasakė, kad jis negali skirti laiko, kaip partneris. Tada galėjau susitelkti į savo norus puoselėti savo filosofiją. Dar labiau palengvėjo kai sužinojau, kad nebūtina šiuo metu jam dirbti, nes galės pratęsti darbo sutarties galiojimą. Ir labai padėjo, kada paklausiau Dievo, kaip lenkti paraišką, nes jisai skatino pirmoje vietoje statyti savo filosofiją. Padėjo pasitarti su Lietuvos mokslo tarybos darbuotoja, o jinai ragino įsidėmėti Nutarimą. Ogi ten įsigilinęs supratau, kad nors jinai pabrėžė, kad partneris negali būti šiaip formalus, ir tai priėmiau į širdį, bet paskui iš Nutarimo supratau, kad partneriai net neminimi, tai parūpėjo dar kartą paskambinti ir pasitikslinome.

2017.01.27

Rūpėjo išmesti maistą iš šaldytuvo, kad antrą kartą neapsinuodyčiau.

Man rūpi....

apsisaugoti nuo klaidingo persigalvojimo

derinti savo ir kitų siekius

ar teisingai renkuosi, ką veikti

išryškinti savo nesutarimus su visuomene

susivaldyti visuomenėje

išsireikšti visuomenėje savo požiūriu, tad išryškinti tai, ką svarbiausio galiu pasakyti

Mano pasąmonei rūpi... (nesąmoningi, neįvardinti siekiai) dieviški veiksmai 0

sulaukti kitų dėmesio

išsišokti, likti laisvu, nebūti visiškai suvaržytu

būti pamylėtu

Atkrito rūpestis...

kada nebereikėjo bandyti derinti su kitu
kada nereikėjo bandyti laiku atlikti

Mainėsi rūpestis

kada išryškėjo aplinkybės
kada aiškiau supratau, ko aš noriu ir kaip įvardinti
kai geriau pajutau, ko Dievas nori, tai pakeičia santykį su pasauliu, pasikeičia derybų taškas su pasauliu