Gvildenu | Mintys / Rūpesčiai

Žr. Svarba, Branda, Išgyvenimai, Išgyvenimų nagrinėjimas

Kaip sandaros išreiškia įvairiausius rūpesčius?

Rūpesčiai

Ištirti:

Ar rūpesčius išreiškia padalinimai?
Ką Dievas moko apie rūpesčius.
Kaip rūpesčiai kyla, vystosi, mainosi, įtakoja kitus rūpesčius ir išnyksta.
Kaip klausimai įvairiai susiję su kertine vertybe.
Kaip rūpesčiai susiję su klausimais.
Kaip rūpesčiai susiję su pasirinkimo laisve.
Kaip rūpesčiai, reikšmės ir įvykiai yra kalbų tveriami ir sandarų veikiami.
Kaip skiriasi vienkartiniai rūpesčiai ir pasikartojantys rūpesčiai.
Kaip rūpesčiais esame kitų įtakojami ir kitus įtakojame.
Kaip rūpesčius puoselėja dėmesys, atsakomybė, įsipareigojimas, sąmoningumas.
Kaip rūpesčiais įsisąmonijame priežastis, kuriais kurstome save.
Kaip rūpesčiai susiję su klaidomis, poreikiais, išgyvenimais, nesusivedimais...

Rūpesčių apybraiža

Rūpesčių rūšys

Rūpesčiai išsako, kaip sąmonė rūpinasi pasąmone. Besirūpinant išgirsti save arba nuteikti save, savastis yra pasąmonė.

Rūpesčių sandaros

Šešerybė
Aštuonerybė - pasirinkimų
Aštuongubas kelias
Dešimt Dievo įsakymų
Dievo pasisakymai, "Aš esu..."
Poreikiai, abejonės, lūkesčiai, vertybės
Išgyvenimai
Klausimai
Klaidos

Kas nėra rūpesčiai

Tai, kas sprendžiasi savaime. Kvėpuoti. Tuo tarpu tikslingai kvėpuoti, pavyzdžiui, dainuojant tinkamose vietose įkvėpti ir iškvėpti, tai jau rūpestis.
Kai ką pastebiu, bet nerūpi.
Tai, kas sprendžiasi iš karto. Kai kur iš karto valią reiškiu - valia suveikia - bet nerūpi. Pavyzdžiui, įsidėmiu indelį šokoladėlių ant stalo, ir suprantu, kad galėčiau pasiimti, bet iš karto suveikia nusistatymas nevalgyti jo, nes nenoriu pridėti svorio. Čia jokio rūpesčio nėra nes neteko remtis tikslingumu. Elgesys nuspręstas įpročio. Nerūpėjo valgyti šokoladą, toks noras neišsivystė, tačiau rūpėjo nepridėti svorio.
Yra savaiminių veiklų, vykdinių, atkarpėlių, kuriais nesąmoningai gyvename, pavyzdžiui einant ar vairuojant, ypač gerai žinomais keliais, ir sąmone tik papildomai valdome savo judesius, patiksliname savo elgesį.
Sąžinė yra rūpesčio pradžia. Tai dėmesio išlaikymas kuriam nors klausimui, neleidimas dairytis kitur, reikalavimas brandinti mintį.
Galima pasvarstyti visai ramiai. Iš įpročio pasitikrinti. Tai dar ne rūpestis. Tai išlavintas įprotis.
Vertybė yra ne rūpestis, nes vertybė yra tai, ką žinome, kas numatyta.
Pasąmonei rūpi, kad būtumėme mylimi, sulauktumėme dėmesio, jaustumėmės nevaržomi, bet tai negali būti sąmoningi rūpesčiai nes norime, kad taip būtų savaime, be mūsų pastangų. Nebent tiktai sąmoningai gali rūpėti, kad taip pasijustumėme.

Kaip iškyla rūpesčiai

Rūpestis iškyla įpareigojant save laike/erdvėje. Matyt, apsibrėžia lūkestis ir kraunasi jausmai.
Rūpesčiai tarsi supaprastina pasaulį taip, kad į jį galėtumėme sąmoningai atsiliepti. Tačiau ir pasąmonė gali rūpintis mūsų rūpesčiais, o gal tuo pačiu juos brandinti.
Vairuojant automobilį įvairiausiai rūpinamės savo veikla. Šią veiklą apmasčius galima išskirti įvairiausio pobūdžio rūpesčius ir nerūpesčius.
Rūpesčiais išeiname už savęs į save, kaip kad Dievas išeina už savęs į mus.
Kievienam iškyla savi klausimai, besiremiant į savo vertybę.
Klausimas yra rūpestis, nes klausimas išsako tai, ko nežinome.
Rūpesčiai yra tai, kas ne iš karto išspręsta, ką reikia įsidėmėti ir kam reikia pasiruošti tvarkyti, kas turi jausminį krūvį, kas yra nenumatytas atvejis.
Rūpesčiai gali reikštis širdies ir pasaulio tiesų įtampa, ypač kai klystame, juos supainiojame.
Rūpi tai, ką žinome, kad nežinome, ir turėtumėme žinoti. Iš to ir kyla turėjimas.

Rūpesčiais pakurstome save, valdome save

Rūpesčiai išsako kas "man" rūpi, kad "aš" pakurstyčiau save. O daug kas sprendžiasi man visai nedalyvaujant - kai ką tiktai pastebiu, bet irgi gali savaime spręsti man nesirūpinant. Kai kame tenka nedaug gilintis.
Užtat rūpesčiai susiję su dėmesiu, atsakomybe, susitelkimu ir sąmoningumu.
Rūpėjimas būdingas vairavimui, savęs valdymui, robotikai, tad įkūnytam protui.
Rūpėjimas vystosi klausimais, pavyzdžiui: Ar tikrai žinau? Kaip našiau? Ar nereikėtų rūpintis?
Rūpesčiais ieškome savęs, savo ištakų, ir paskui atsigręžiame į savęs plėtojimą, išėjimą už savęs, amžiną gyvenimą.
Rūpesčiais galime tarnauti kitam, ne tiktai sau.

Priežastys

Rūpesčiais įsisąmonijame priežastis, kuriomis save įtakojame. Tos pačios priežastys sieja mūsų vertybę ir klausimus. Nes mūsų vertybė yra mūsų esminė priežastis. Panašiai, įsimylint, mūsų mylimoji yra mus visakame išjudinanti priežastis.

Susietumas

Visų susietimas: kodėl. Tai rūpesčių pagrindas. Tačiau karma yra susietumas, gyvybės (jiva) įsikūnijimas. Karma, tai paaiškinimas, iššūkis, rūpestis.

Žmonijos kilmė

Žmonijai būdingas rūpesčių įvairumas. Pavyzdžiui, iš įvairių šaltinių, įvairiai metų laikais, skirtingomis sąlygomis tenka įvairiai spręsti ir rūpintis, kuo misti. Viskas savo laiku. Tai būdinga medžiotojams, ūkininkams. Daugiamitybinis protas.

Vertybės

Gali rūpėti be jausmų. Pavyzdžiui, myliu netgi kada nesijaučiu įsimylėjęs.
Vertybės svarbiau nė jausmai. Kaip uragano židinys, kur tyku.

Aplinkybės keičiasi

Kada pasiklausome Dievo, gali keistis vertinimas, kaip turėtumėme elgtis. Galime atsispirti pasauliui, sveikam protui.

Dingimas

Rūpestis gali dingti kada jau žinome, kad kažkas neįmanoma, ne mūsų jėgoms ar ne nuo mūsų priklauso.

6 rūpesčiais patys mylime save

bet labai svarbu, kad kiekvienas pasijustų pamylėtas

Rūpesčiai gali spręstis pilnai ar dalinai eigoje.
Rūpestis mobilus. Rūpestis turi ženklų savybes, tad rūpestis yra ženklas. (Visų kalbų visos sąvokos yra ženklai... tad kyla iš Dievo šokio...)
Kitų rūpesčiai gali tapti mūsų rūpesčiais (palyginti su poreikiais ir t.t.)
Ar būna priešingas dalykas rūpesčiui?
Ką reiškia rūpesčio teigiamas ar neigiamas atspalvis? Džiaugsmai? Dėkingumai?
Rūpesčio laukas, apimtis.
Kai kurie rūpesčiai gali išsispręsti savaime, pavyzdžiui, bandai užmigti, tiesiog atsipalaiduoji ir užmiegi.

6 išgyvenimai = 6 atvaizdai (pagrindimo išdavos)