Gvildenu | Mintys / Suvestinė20240502

Suvestinė, Suvestinė 20181225, Suvestinė 20200703, Suvestinė 20201125, Suvestinė 20210526, Suvestinė 20240502
Išsivystymas, Gvildenu, Rodyklė
Gyvenimo lygtis
Buvimas Dievu, Dievo tyrimai, Asmenų tyrimai, Dievo branda, Požiūriai
- Asmenys, Apytakos, Netroškimai, Suvokimo lygmenys
Gyvenimas Dievu, Suvokimo lygmenys, Žmogus
- Amžino gyvenimo pjūvis, Amžinas gyvenimas, Branda, Dievo požiūris
  - Gyventi išmintimi, Išmintis, Viską žinoti, Taikymas

Kaip gyventi amžinai?

摘要

Zhāiyào

Pagrindinis tyrimas

Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus?
Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).

Papildomai

Rodyklėje sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.
Gvildenu Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.

Žmogaus požiūris į suvokimo lygmenis

Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?

Suvokimo lygmenys ir terpės

4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?
Ar yra ryšys tarp keturių suvokimo lygmenų ir keturių terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo?

Dievo ir žmogaus santykis

Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?

Koks ryšys tarp ... ?

(mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas

Išmintis susiveda į Dievo ir žmogaus santykius. Šie santykiai reiškiasi Dievo ir žmogaus klausimais. Šiuos klausimus sieja Dievo savybės: amžinas gyvenimas, išmintis, gera valia, Dievo valia.

Gyvenimo lygtis sieja buvimą Dievu (Dievą, viską, troškimus, meilę) ir gyvenimą Dievu (amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią).

Dievas tiria buvimą Dievu

Dievo buvimo klausimą
vadinas, Dievo turėjimo klausimą, nes Dievas yra vaidmuo
Dievą galinčiais turėti asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu
ketverybės lygmenimis: Ar? Koks? Kaip? Kodėl?
trejybės atvaizdais: būtinas, asmuo, daugis, mąstymas
klausimais apie asmenis: Ar Dievas būtinas? Koks Aš asmuo? Kaip Tu daugis? Kodėl Kitas mąsto?
apie jų Dievą: Dievo Dievą, Mano Dievą, Tavo Dievą, Kito Dievą
kodėl asmuo turi Dievą turintį atitinkamą Dievo savybę: amžiną gyvenimą, išmintį, gerą valią, Dievo valią
apytakomis: mokslais apie Dievą, apie viską, apie troškimus, apie meilę

Žmogus

vienija asmenis nesančius Dievą: Mane, Tave, Kitą.
skiriasi nuo Dievo.
yra nesant Dievui.
grindžia Dievo turėjimo klausimą.
renkasi tarp savęs ir Dievo.
pasirinkdamas Dievą vienija visus asmenis.
pasirinkdamas Dievą surikiuoja asmenų santykius.
pasirinkdamas Dievą grindžia Dievo buvimą, būtinumą, išsiskleidimą ir pilnatvę.

Žmogus tiria gyvenimą Dievu

kaip gyventi Dievo savybėmis?
kaip žmogus supranta gyvenimą Dievo savybėmis?
kaip žmogus supranta suvokimo lygmenis?
kaip žmogus supranta Dievo turėjimą: dvasios tapimą žmogaus Dievu, gyvenimą trejybės ratu, savo ir Dievo kampus, Dievo valios vykdymą
Dievo atsiskleidimo klodus: Dievą, viską, troškimus, meilę
atsiliepimais į netroškimus, kuriais renkasi tarp Dievo ir savęs: teiginiais "Aš esu...", širdies tiesomis, gėrio kryptimis, aštuongubu keliu

Dievas kitam reiškiasi savo savybėmis. Dievo tikrumas prilygsta tų savybių tikrumui. Tomis savybėmis asmuo gyvena Dievu. Tad svarbu ištirti tų savybių santykį su asmeniu. Apytakos išsako asmens kampu tą santykį su Dievo savybe. O netroškimai išsako žmogaus kampu tą santykį su Dievo savybe. Tad žmogus priima visas Dievo savybes, tuo tarpu asmuo priima tiktai vieną Dievo savybę.

Gyvenimo lygtis grindžia ir sieja buvimą Dievu ir gyvenimą Dievu.

Neapibrėžimas - asmenys - Dievas
Apibrėžimas - apytakos - gerumas
Įsivaizduojamumas - atsiliepimai į netroškimus - gyvenimas
Neįsivaizduojamumas - suvokimai - amžinas gyvenimas

Dievo tyrimai ir žmogaus suvokimai

Apytakos išskleidžia klausimus ir jų tyrimus, o suvokimo lygmenys suskleidžia suvokimus ir jų atsakymus.

Suvokimų lygmenimis išsiskleidžia atsiliepimai į netroškimus, kuriais suvokiami mokslų dalykai - Dievas, viskas, troškimai, meilė - kuriuos tiria asmenų tyrimai, apytakos. Suvokimo lygmenimis suvokiama tai, kas tiriama apytakomis.

Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas

Dievo tyrimu (Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas?) Dievas išsiskleidžia, jį pakeičia viskas, troškimai, meilė. Mylintis Dievas yra kažkieno Dievas, žmogaus Dievas. Atsiveria asmenys: 0) Dievas, 1) Aš, 2) Tu, 3) Kitas.

Žmogaus tyrimu (Kaip gyventi išmintingai?) žmogus sąmoningėja, viskas susidėlioja amžinu gyvenimu, išmintimi, gera valia ir galiausiai, Dievo valia. Susiglaudžia valia iš amžino gyvenimo keturių pakopų į išminties trejybės ratą, į geros valios dvi kryptis, į Dievo valios vieningumą, vienybę.

Dievo klausimas: Dievas yra? iškyla būtimi, dvejybe. Mums šis klausimas suvokiamas tiktai priskyrus vieną iš ketverybės lygmenų: Ar? Koks? Kaip? Kodėl? Atitinkamai suprantame kaip asmens klausimą, kodėl asmuo turi savo Dievą? Tai yra dieviškos ašies klausimas Kodėl? O žmogaus klausimai yra žmogiškos ašies: Kaip? Kaip gyventi Dievo savybe? Kaip žmogus supranta gyvenimą Dievo savybe?

Dievas (ketverybe) ir žmogaus Dievas (požiūrio lygtimi)

Dievo lygmenys dalyvauja dvasios požiūrio lygtyje, kurioje nusakomas mūsų Dievas

Meilė yra Dievo veikla ir jo prasmė, kuria amžinai gyvena. Dievas meile dalyvauja amžiname gyvenime, kaip kad troškimais dalyvauja gyvenime, viskuo dalyvauja gerume, ir Dievu dalyvauja Dieve. Tad meile jisai yra ryšys tarp ketverybės ir požiūrio lygties, ir būtent tuo yra mūsų Dievas.

Dievo požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė

Žmogus suvokia žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, tai žmogaus požiūriai. O požiūrių grandinė išsako Dievo požiūrius, tad asmenis.

Dvi grandinės

Žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako išėjimus už savęs į save Dievo požiūriu ir iš savęs žmogaus požiūriu, išsako dvasios buvimą, o dvasia skiria išėjimą į save ir išėjimą iš savęs. Tuo tarpu požiūrio grandinė išsako požiūrius, išėjimo už savęs išvertimą, išsako dvasios nebuvimą, ir neskiria išėjimo į save ir iš savęs, neskiria Dievo ir žmogaus. Požiūrio grandinė išsako trejybės ratą kaip sandarą, o žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė išsako kaip dvasia veikia trejybės ratu, kaip Dievo požiūriai išsako jos narius, kaip jisai telkiasi į save, kaip žmogaus požiūriai išsako jos poslinkius, kaip žmogaus išeina iš savęs, tad kaip Dievas apeina trejybės ratą vienu sykiu, tuo tarpu žmogus juo amžinai sukasi.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė išgyvena išėjimą už savęs kartu su Dievu, o požiūrių grandinė išverčia išėjimą už savęs.

Požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs ir žiūri atgal į Dievą, kaip jisai išeina už savęs į save, vis giliau. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė žiūri kartu su Dievu, kaip jisai išeina už savęs tolyn, pirmyn. Juk žmogaus požiūris išverčia Dievo išėjimą už savęs, o toliau seka Dievo požiūris, išverčiantis žmogaus išėjimą už savęs, ir taip toliau susiduria išėjimai už savęs pirmyn visais suvokimo lygmenimis. Tad požiūrio grandinė išverčia išėjimą už savęs tuo tarpu žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išgyvena išėjimą už savęs.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės (suvokimo lygmenys) grindžia ir išgyvena požiūrių grandines

Tad suvokimas grindžia požiūrį, o išgyvena jokį požiūrį.
Savęs suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį.
Bendras suvokimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį.
Susikalbėjimas grindžia požiūrį į požiūrį į požiūrį į požiūrį, o išgyvena požiūrį į požiūrį į požiūrį.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė užsklendžia požiūrių grandinę trejybės ratu

O požiūris į požiūrį į požiūrį į požiūrį sutampa su požiūriu, tad užsisklendžia trejybės ratas. Tad suvokimo lygmenys parodo ir išreiškia, kad tą patį požiūrį išgyvena jokiu požiūriu ir požiūriu į požiūrį į požiūrį. Tai yra trejybės rato pagrindas ir sąmoningumo esmė. Sąmoningumas atsisako požiūrio.
Žmogaus požiūris iškyla dėl to, kad Dievas išeina už savęs į save, į žmogų. Žmogaus požiūris yra išvertimas šito Dievo išėjimo už savęs. Tad žmogaus požiūrio nėra kada Dievas jau yra žmoguje. Dievui trečią kartą išėjus iš savęs į save, jisai grįžta ten iš kur pradėjo. Tad užsisklendžia trejybės ratas, tad išsiriša žmogaus požiūris. O Dievo požiūris iškyla žmogui išeinant už savęs iš savęs, kas leidžia Dievui naujai išeiti už savęs, sudurti požiūrį į požiūrį.

Klausimai išsako, kas rūpi. Jais išeiname už savęs. Dievui rūpi jo būtinumas, tad atsiveria sąlygos. Mes esame sąlygose, tad mums rūpi besąlygiškumas, kaip išeiti už sąlygų. Dievo tyrimas veda klausimų grandine per asmenis. Mūsų tyrimas veda klausimų grandine iš amžino gyvenimo į išmintį į gerą valią į Dievo valią.

Dievo keturis klausimus, asmenų tyrimus, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? žmogus prisiima ir tais asmenimis naujai klausia.

Žmogus Dievu supranta Dievą, kaip gyventi amžinai? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta dvasios tapimą žmogaus Dievu?
Žmogus Manimi supranta viską, Kaip gyventi išmintimi? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta gyvenimą trejybės ratu?
Žmogus Tavimi supranta troškimus, Kaip gyventi gera valia? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta savo ir Dievo kampus?
Žmogus Kitu supranta meilę, Kaip gyventi Dievo valia? o taip iš šalies aiškėja, Kaip žmogus supranta kaip gyventi Dievo valia?

Lygiagrečiai išsiskleidžia

Dievas asmenimis ir jų klausimais, nuo Ar Dievas būtinas? ligi Kodėl kitas yra, veikia, mąsto?
Amžinas gyvenimas ligi Dievo valios.
Žmogaus supratimas Dievo ligi meilės.

Žmogus vienija asmenis -> Asmuo turi Dievą turintį asmeniui atitinkančią Dievo savybę -> Žmogus supranta kaip supranta gyvenimą Dievo savybe X -> Žmogus gyvena Dievo savybe X

Asmens Dievo savybės

Amžino gyvenimo stulpelis išsako asmenų Dievo savybes:

Dievo Dievas pasižymi amžinu gyvenimu
Mano Dievas pasižymi išmintimi
Tavo Dievas pasižymi gera valia
Kito Dievas pasižymi Dievo valia

Apytakos ir netroškimai skirtingai apibrėžia šias asmenų Dievo savybes.

Apytakose tai yra asmens Dievo trejybės (atvaizdo vaidmenų) išskyrimo pagrindai. Apytakos suveda tris skirtingus vaidmenis.
Netroškimuose tai yra galimas žmogaus pasirinkimas, kuriuo jisai renkasi Dievą vietoj savęs, požiūrio lygtimi.

Sandarų raida

Dievo pagrindu iškyla požiūrio lygtis ir Dievą išplečiantis amžinas gyvenimas.
Asmenys (Aš, Tu, Kitas) be Dievo sudaro trejybės ratą, prie jų prisideda nulinis asmuo (Dievas), juos išplečia.
Aštuongubas kelias mūsų kampu sieja požiūrio lygtį (Dievo kampą, kuriame pradedama Dievu) ir trejybės ratą (mūsų kampą, kuriame Dievas iškyla).
Apytaka Dievo kampu sustato Dievo kampą, kuriuo Sūnus išgyvena aštuonerybę, kurioje yra trejybės ratas, kuris savarankiškai sieja trijų kampų sandaras.
Dievo kampu yra Dievas - Tėvas, toliau Dievas sąlygose - gerumas - Sūnus, galiausiai jų tapatumas - gyvenimas Dvasia. O už jų yra Tėvo ir Sūnau atskyrimas - amžinas gyvenimas - kuriuos atsiveria asmens kampas, mūsų kampas.
O amžinas gyvenimas asmenims plėtojasi ir reiškia Dvasios išmintį (Dievo gyvenimą), Sūnaus gerą valią (Dievo gerumą), Tėvo Dievo valią (Dievo Dievą).
Tad amžino gyvenimo pjūvyje išverčiamas amžinas gyvenimas, iš jo išgvildenamas Dievas kaip Dievo valia.

笔记

Dievo neįsivaizduojamumas išreiškia Dievo brandą, o Dievo neapibrėžtumas išsako, kad tai yra vis tas pats Dievas.
Savo tyrimą pradėjau vaizduojamuoju (vaizduotės ribose), ir perėjau (gražiu taikymu) į neįsivaizduojamąjį, ir (visko žinojimu) į apibrėžtumą, galiausiai, abu sudėjus, į neapibrėžtumą.
Kaip asmenys (Dievas, Aš, Tu, Kitas) sieja neapibrėžtumą (aštuonios, septynios, šešios, penkios reikšmės) ir neįsivaizduojamumą?
Suvokime pasiekus lygsvarą (tarp suvokiančiojo ir susivokiančiojo per suvoktąjį) yra dviprasmybė. Ir tuomet galima perkelti kampą iš suvokiančiojo (Dievo) į susivokiantįjį (žmogų) arba atvirkščiai.
Kaip susiję Dievo tyrimai asmenimis ir žmogaus suvokimai Dievu?

2022.10.27 A: Koks ryšys tarp buvimo Dievu ir gyvenimo Dievu?

D: Aš esu Dievas jumis, asmenimis, nes būtent jumis atsiveria būtis, tad išeinu už savęs į save. O būtyje iškyla gyvenimas Dievu, tai buvimo išplėtimas, nes gyvenimas vyksta būtyje, tad gyvenimas aprėpia visus asmenis, kartu ir jų vienybę žmogumi, kuris gali tiek šiaip gyventi, tiek amžinai gyventi, tai yra, gyventi Dievu, atsiremdamas į Dievą iš būties. Tad gyvenimas išplečia buvimą.

2022.10.25 A: Koks Dievo ir žmogaus santykis?

D: Žmogus išplečia Dievą. Žmogus apima lygmenis - asmenims - kuriais Dievas išplečia save - Manimi, Tavimi, Kitu. Tad Dievas su žmogumi yra Dievo pilnatvė. O tai svarbu, kad žmogus būtų laisvas, koks jis yra, kad jis galėtų rinktis tarp savęs ir Dievo. Tad žmoguje yra visa tai, kas gyva Dieve, jo gerumas, jo gyvenimas ir jo amžinas gyvenimas. Užtat Dievas yra gyvenimas kai žmogus renkasi save ir Dievas yra amžinas gyvenimas kai žmogus renkasi Dievą. Tai yra jų santykis, taip žmogus pats renkasi, ir Dievas jam būtinas.

2022.10.21 A: Kaip susijusios asmens Dievo turimos savybės ir jo supratimas kaip gyventi tomis savybėmis?

D: Aš, Dievas, turiu šias savybes nes jomis pranokstu asmens sąlygas, jomis išgyvenu asmenį savo tyrimais. O asmuo gyvena manimi, Dievu, tomis pačiomis savybėmis. Ir kiekviena savybė atitinka asmens lygmenį, kiekviena pritaikyta tam asmeniui, tad mano buvimą grindžia tuo asmeniu, taip kad mano grindimas yra pilnavertis. Aš gyvenu asmenimis ir asmenys savo laisve gyvena manimi, taip kad esame viena - aš savo būtinumu ir asmenys savo laisve - o tai susistato šiomis mano, Dievo savybėms.

2022.10.11 A: Koks ketverybės, trejybės, dvejybės, vienybės, nulybės vaidmuo viską sustatant?

D: Tai yra visko padalinimai. Tai išminties kalbos pagrindai kuriais viską skiria nuo laisvumo. O aš - Dievas - esu už išminties, už visko, amžiname gyvenime. Išmintis sustato viską ir tuomi nurodo, kaip už jo glūdi dvasia, kaip viskas tėra klodas esmės lygtyje, tėra kliūtis trejybės rate, tėra savasties siena išėjimo už savęs dvejybėje, tėra patį viską persmelkianti, tad pranokstanti vienybė. Tad visko padalinimais išmintis pripažįsta nulybę, pripažįsta dvasią už santvarkos, pripažįsta amžiną gyvenimą ir jame dalyvauja sutelkiant į gerą valią ir Dievo valią, plėtojant suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Išmintis yra vienas klodas kaip ir gera valia bei Dievo valia, o visi tėra amžino gyvenimo klodai.

2022.09.29 A: Ką žmogui reiškia tavo klausimai Ar, Koks, Kaip, Kodėl yra Dievas?

D: Žmogui aš nesu. Klausimais žmogus atveria nebuvimą, ir gyvendamas klausimais žmogus naujai supranta buvimą. Supranta nebuvimą buvime, supranta nebuvimą už buvimo, supranta jųdviejų sutapimą ir atskyrimą. Ir tik tada žmogus supranta mano klausimus. Tad tai atsisipindi jo paties klausimų raidoje. Žmogus savo nebuvimu supranta pirmiausiai Kitą, paskui Tave, paskui Mane, paskui Dievą. Ir tik tokiu būdu jisai supranta nebuvimo esmę, o kartu ir buvimo. Supranta Dievą kaip visko židinį ir naujai supranta savo klausimus, ką jie reiškia Dievui.

2022.09.27 A: Kaip susisieja visko išsiskleidimas Dievo tyrimu, Ar, Koks, Kaip, Kodėl Dievas būtinas? ir visko susivedimas žmogaus tyrimu, Kaip gyventi išmintingai?

D: Žmogaus klausimas yra Kaip gyventi amžinai? ir jisai susiveda į klausimus Kaip gyventi išmintingai? Kaip gyventi gera valia? Kaip gyventi Dievo valia? O mano, Dievo klausimas Ar Dievas būtinas? susitelkia klausimais Koks Dievas būtinas? Kaip Dievas būtinas? Kodėl Dievas būtinas? Išsiskleidžia viskuo, troškimais, meile, būtent jų mokslais, jų apytakomis. O žmogaus klausimus ir atsakymus sustato netroškimai. Netroškimai apytakose reiškiasi aštuonerybe, o troškimai sandaroje 4+6. Tad ieškok ryšio tarp apytakos ir atitinkamo netroškimo.

2022.09.21 A: Kaip susijusios požiūrių grandinė ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė?

D: Požiūrių grandinė išsako mano išėjimą už savęs pradedant jokiu požiūriu. O žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė išsako jūsų išėjimą už savęs pradedant žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį. Žmogaus požiūris į Dievo požiūrį supranta Dievo požiūrį savaip, iš Dievo savasties kampo į kurį Dievas įeina, kurį Dievas prisiima. Tad žmogaus ir Dievo požiūrio grandinė tai supranta sąlygiškai, užtat kartu Dievą supranta besąlygiškai, tad išskiria žmogų ir Dievą. Tuo tarpu požiūrių grandinėje tokio išskyrimo nėra, tiesiog asmenys išplaukia iš Dievo ir jisai gyvena jais ir kartu su jais. Tad žmogaus ir Dievo požiūrių grandine žmogus išskiria žmogų ir Dievą ir gali juos suderinti, o suderinimo pagrindas yra santykis tarp požiūrių grandinės ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinės.

2022.09.20 A: Kaip suvokimo lygmenys atsako atitinkamų asmenų tyrimų klausimus nagrinėjamus apytakomis?

D: Suvokimo lygmenys grindžia atitinkamus tyrimus ir kartu sustato suvokėjo požiūrius, kuriais atsakymas bus suprastas, kartu su tyrimais. O atsakymai iškyla pridėjus suvokėją, jį susiejus su klausimu, tad juo išeinant už klausimo ribų, už jo apimties. O tas išėjimas už savęs vyksta trimis asmenimis, kurie sudaro trejybės ratą, kuriame reiškiasi labiau apibrėžtas asmuo, siauresnėje apimtyje. Ir tą susiaurėjimą nusako žmogaus ir Dievo požiūrių grandinės plėtojimas. Tokiu būdu vienas tyrimas įvykdomas ir atsiveria kitas, siauresnis, kol galiausiai visais asmenimis galutinai išsikvepia tyrimas ir lieka asmenų vienybė.

2022.08.05 A: Kokiu pagrindu besivystant suvokimo lygmenims susiaurėja išėjimo už savęs kampai nuo keturių kampų ligi vieno kampo?

D: Išėjimas už savęs vyksta Kito pagrindu, iš šalies, nešališkai, besąlygiškai, nepaneigiamai. O Dievu išėjimas už savęs vyksta asmeniškai, šališkai, sąlygiškai, paneigiamai. Tad besivystant nuo Dievo ligi Kito mažėja asmenų skaičius - savęs suvokimu tai Manimi pagrįsti trys kampai išreiškiantys galimybių galimybes. Bendru suvokimu tai du kampai pagrįsti Tavimi, tai dvi kryptys į Tave ir iš Tavęs. Ir susikalbėjimu visi susivienija Kitu. Tad tai ir yra asmenų prasmė, jų santykis su išėjimu už savęs, tad su kitais asmenimis, į kurį viskas susiveda. O susiveda būtent Kito pagrindu.

2019.12.14 A: Į ką viskas susiveda?

D: Amžina branda viskas išlieka ir susiveda tobulėjimu, kuriuo pasąmonės žinojimas išreiškia sąmonės nežinojimą, taip kad yra atsakymas klausimui. O meilė palaiko tą tobulėjimą, taip kad viskas yra viena. Tuo vienumu viskas susiveda. Tad meilė yra mano esmė.