Gvildenu | Mintys / TiesosKraštovaizdis

Meilės mokslas, Tiesa

Tiesos kraštovaizdis

Tiesos prieigos yra sritys, kuriose įmanomas nuoseklumo ir nenuoseklumo dvilypumas.
Kaip branda susijusi su prieštaravimo suvaldymu, su jo apribojimu?
Santykis tarp meilės ir vertybės per tiesą.
Santykis su tiesa. Žmogaus santykis su Dievo dvasia su pasąmonės ir sąmonės suderinimu, jų teisingu santykiu (vyro ir moters neatskiriamumas anot Jėzaus). Žmogaus santykis su sąmoningumu. Santykis su teisingu santykiu. Nenuslepiamas.
Tiesos žemėlapis išsako Dievo trejybę - Tėvą, Sūnų, Dvasią - ir 24-ių raiškų mokslą. Tiesa susijusi su raiška.
Tiesa yra susijusi su neveikimo veiksmu. Užtat tiesa sieja kertinę vertybę su meile, su Dievo meile. Tad kertinių vertybių žemėlapis išplaukia iš tiesos santykių žemėlapis.
Kertinė vertybė yra įsižodinimas. Įsijaučiame - išjaučiame kokia nuostata jaučiame lygybę, jaučiame vidurį - ir paskui tą bandome išreikši žodžiais.
Tiesa yra santykis Ar +0, ryšys papildantis ir tariamai grindžiantis santykį tarp pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo, kuriuo galime atsisakyti sąmoningumo. Tiesa yra teisingas ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės, kuris yra suveikus sąmoningumui.
tiesa = Dievo išmintis
Pasaulio tiesos plėtotė išplaukia iš jaudulio, kad kažkas ne taip. Širdies tiesos plėtotė išplaukia iš dorovės, rikiuojanti ketverybės lygmenis.
Pasaulio tiesa išsako tai, kas keičia elgesį, tuo tarpu širdies tiesa išsako tai, kas nekeičia elgesio, kas laikosi teisingo vidinio nusistatymo nepaisant pasaulio, tad yra dviprasmiška. Užtat širdies tiesa grindžia poslinkį, grindžia atskyrimą, tuo tarpu pasaulio tiesa grindžia perėjimą, grindžia sutapimą.
Logika yra tiesos šventykla. Tačiau tiesa yra aukštesnė už logiką. Neprisiekinėti logika, neprisiekinėti šventykla, neprisiekinėti niekuo, kaip Jėzus mokino. Nes mes patys savęs nesukūrėme, patys savęs nelemiame.
Jėzaus palyginime, velnias išvyko ir grįžo su septyniais velniais, tai septynios pasaulio tiesos.
Tiesos kraštovaizdis primena žinojimo rūmus ir bene panašiai sustatytas. Remiasi sąmonės šaka (sąvokomis) ir pasąmonės šaka (išgyvenimais).
Besąlygiškai tiesai reikalingas visuminis požiūris. Negali būti atskiras šaltinis.
Ketverybė išskiria besąlygišką tiesą (kodėl, ar) ir sąlygišką tiesą (kaip, koks).
Tiesos kraštovaizdį bene nusako apimčių poras ar netgi jų sekos. Palyginti su tiesos apibrėžimus, kuriuos apžvelgiau.