Gvildenu | Mintys / TiesosKraštovaizdis

Meilės mokslas, Tiesa, Vertybės, Vertybių žemėlapis

Kaip nubrėžti tiesos kraštovaizdį?

真理的风景

Zhēnlǐ de fēngjǐng

Koks ryšys tarp santykio su tiesa ir nusistatymo (kertinės vertybės)? ar permąstymo?
Susieti tiesos kraštovaizdį su Rudolf Steiner 12 pasaulėžiūromis (tikrovės supratimais)
Pamąstyti ar Steiner 12 pasaulėžiūrų susijusios su 12 aplinkybių, su 4 trejybės atvaizdais.
Suprasti kaip Steiner 6 pasaulėžiūros susijusios su matematikos įrodymų būdais.
Išaiškinti ryšį tarp Tėve mūsų ir matematikos įrodymų būdų laipsnyno.
Kreipti dėmėsį kaip suprasti ribines Steiner pasaulėžiūras - idealizmą ir realizmą - kaip jos sieja vidų ir išorę.
Kaip suprasti Steiner 12 pasaulėžiūrų rato priešingai pastatytas pasaulėžiūras?

Tiesos kraštovaizdis

Tiesos prieigos yra sritys, kuriose įmanomas nuoseklumo ir nenuoseklumo dvilypumas.
Kaip branda susijusi su prieštaravimo suvaldymu, su jo apribojimu?
Santykis tarp meilės ir vertybės per tiesą.
Santykis su tiesa. Žmogaus santykis su Dievo dvasia su pasąmonės ir sąmonės suderinimu, jų teisingu santykiu (vyro ir moters neatskiriamumas anot Jėzaus). Žmogaus santykis su sąmoningumu. Santykis su teisingu santykiu. Nenuslepiamas.
Tiesos žemėlapis išsako Dievo trejybę - Tėvą, Sūnų, Dvasią - ir 24-ių raiškų mokslą. Tiesa susijusi su raiška.
Tiesa yra susijusi su neveikimo veiksmu. Užtat tiesa sieja kertinę vertybę su meile, su Dievo meile. Tad kertinių vertybių žemėlapis išplaukia iš tiesos santykių žemėlapis.
Kertinė vertybė yra įsižodinimas. Įsijaučiame - išjaučiame kokia nuostata jaučiame lygybę, jaučiame vidurį - ir paskui tą bandome išreikši žodžiais.
Tiesa yra santykis Ar +0, ryšys papildantis ir tariamai grindžiantis santykį tarp pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo, kuriuo galime atsisakyti sąmoningumo. Tiesa yra teisingas ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės, kuris yra suveikus sąmoningumui.
tiesa = Dievo išmintis
Pasaulio tiesos plėtotė išplaukia iš jaudulio, kad kažkas ne taip. Širdies tiesos plėtotė išplaukia iš dorovės, rikiuojanti ketverybės lygmenis.
Pasaulio tiesa išsako tai, kas keičia elgesį, tuo tarpu širdies tiesa išsako tai, kas nekeičia elgesio, kas laikosi teisingo vidinio nusistatymo nepaisant pasaulio, tad yra dviprasmiška. Užtat širdies tiesa grindžia poslinkį, grindžia atskyrimą, tuo tarpu pasaulio tiesa grindžia perėjimą, grindžia sutapimą.
Logika yra tiesos šventykla. Tačiau tiesa yra aukštesnė už logiką. Neprisiekinėti logika, neprisiekinėti šventykla, neprisiekinėti niekuo, kaip Jėzus mokino. Nes mes patys savęs nesukūrėme, patys savęs nelemiame.
Jėzaus palyginime, velnias išvyko ir grįžo su septyniais velniais, tai septynios pasaulio tiesos.
Tiesos kraštovaizdis primena žinojimo rūmus ir bene panašiai sustatytas. Remiasi sąmonės šaka (sąvokomis) ir pasąmonės šaka (išgyvenimais).
Besąlygiškai tiesai reikalingas visuminis požiūris. Negali būti atskiras šaltinis.
Ketverybė išskiria besąlygišką tiesą (kodėl, ar) ir sąlygišką tiesą (kaip, koks).
Tiesos kraštovaizdį bene nusako apimčių poras ar netgi jų sekos. Palyginti su tiesos apibrėžimus, kuriuos apžvelgiau.
Santykiai su tiesa ir kertinė vertybė nusako kaip žmogus asmeniškai suderina savo pasąmonę ir sąmonę. Tad šitą galima panagrinėti. Kaip aštuongubas kelias tai nusako?

Steiner pasaulėžiūros skiria santykį tarp vidaus ir išorės, savasties ir pasaulio, kaip kad laipsnynai.

Kiekviena pasaulėžiūra yra tam tikras tikrovės supratimas, panašiai kaip kad su santykiais su tiesa.

Matematikos įrodymų būdų laipsnynas bendrais dėsniais išreiškia pasąmonę ir pagrindimą, o linksnių laipsnynas gyvenimiškais nurodymais išreiškia sąmonę ir įvardijimą. O šiuodu laipsnynus, manau, sieja poreikiai išreiškiantys sąmoningumą ir pasakojimą. O Steinerio pasaulėžiūros, tikrovės supratimai, yra šių laipsnynų papildiniai.

Dievas sulyginamas su linksnių laipsnynu. Gerumas sulyginamas su matematikos įrodymo būdų laipsnynu. Jų santykis (sutapimas gyvenimu ar nesutapimas amžinu gyvenimu) sulyginamas su poreikių laipsnynu.