Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.

Protas yra betarpiškas dėmesio suteikimas.

• Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
• Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
• Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.

Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.

Trijų protų ypatumai ir skirtumai

Pasąmonė

• Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.

Pasąmonė, sąmonė

• {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
• Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
• Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
• Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
• Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.

Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas

• Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
• Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
• Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
• Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
• Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
• Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
• Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
• Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
• Žinojimo rūmuose sąmoningumas derina pasąmonę ir sąmonę, esančias pirm santvarkos. Sąmoningumas išskiria keturis lygmenis, tad visus protus ir taip pat pagrindą į kurį jos atsiremia. Užtat galima šešiomis poromis atskirti šiuos lygmenis, kas ir sudaro santvarką.

Ryšys su sandaromis

Trys protai ir gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
• Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.

3 protai išsako gyvenimo lygtį

• pasąmonė - Dievas
• samonė - gerumas
• sąmoningumas - gyvenimas
• Dievas - amžinas gyvenimas

Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.

In, jang

• Yin ir yang - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
• Chinese guardian lions Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.

Grožis, gerumas, tiesa

• Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
• abdukcija - mąsto iš patirties
• dedukcija - kai atsisakome patirties
• indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę

Abėcėlė

• Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).

Laisva valia ir likimas

• Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.

Žinojimo rūmai

• Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
• Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.

Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje

• pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
• sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
• sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu

Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.

Padalinimai

• Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
• Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
• Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
• Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.

Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.

Trys protai ir išgyvenimo apytaka

Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.

Sąmoningumo lygmuo, suvokimo lygmuo

• Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.

Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.

Trys protai

• Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
• Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
• Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
• Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
• Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.

Trys suvokimo vaidmenys

• Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
• Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
• Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
• Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
• Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
• Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
• Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.

Suvokimo lygmenys

• Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
• Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.

Gyvybės lygtis

Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.

• Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
• Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
• Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
• Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
• Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
• Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
• Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
• Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.

• Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC