Mintys.TrysProtai istorija
Paslėpti nežymius pakeitimus - Rodyti galutinio teksto pakeitimus
2025 sausio 24 d., 11:36
atliko -
Pakeistos 79-80 eilutės iš
į:
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
Pakeistos 106-107 eilutės iš
į:
* {$\nabla$} yra bendrojo proto ženklas. O bendrasis prota tepriima bendrąją vertę {$\nabla : \nabla$}
Pakeistos 157-160 eilutės iš
į:
* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.
* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
Pakeistos 178-195 eilutės iš
į:
* Suvokiantį Dievą Tėvą (pasąmonės pagrindą) ir susivokiantį Dievą Sūnų (sąmonės pagrindą) sieja suvoktoji Dievas Dvasia (sąmoningumo pagrindas).
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
Žmogaus tribalsiškumas
* [[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
* Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
'''Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę'''
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
* Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
Žmogaus tribalsiškumas
* [[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
* Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
'''Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę'''
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
* Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.
Pridėtos 221-236 eilutės:
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
* "Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.
'''Trijų veiksmų savybės'''
|| || '''+1''' || '''+2''' || '''+3''' ||
|| || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || sandara || atvaizdai - savybės || esmė ||
|| || pasąmonė || sąmonė || sąmoningumas ||
|| || asmenybė || asmuo || Dievas ||
|| || protas || širdis, protas || valia, širdis, protas ||
|| || vienų vienas || bendras žmogus || plazdenanti dvasia ||
|| || pasąmonės Dievas - Tėvas || sąmonės Dievas - Sūnus || sąmoningumo Dievas - Dvasia ||
|| || Tėvo savastis - pasąmonė || Sūnaus savastis - sąmonė || Dvasios savastis - sąmoningumas ||
|| || paklusti Tėvui || tikėti Sūnų || rūpintis Dvasia ||
* "Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.
'''Trijų veiksmų savybės'''
|| || '''+1''' || '''+2''' || '''+3''' ||
|| || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || sandara || atvaizdai - savybės || esmė ||
|| || pasąmonė || sąmonė || sąmoningumas ||
|| || asmenybė || asmuo || Dievas ||
|| || protas || širdis, protas || valia, širdis, protas ||
|| || vienų vienas || bendras žmogus || plazdenanti dvasia ||
|| || pasąmonės Dievas - Tėvas || sąmonės Dievas - Sūnus || sąmoningumo Dievas - Dvasia ||
|| || Tėvo savastis - pasąmonė || Sūnaus savastis - sąmonė || Dvasios savastis - sąmoningumas ||
|| || paklusti Tėvui || tikėti Sūnų || rūpintis Dvasia ||
Pridėtos 239-242 eilutės:
Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
* Ir panašiai su visomis sandaromis.
* Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
* Ir panašiai su visomis sandaromis.
Ištrintos 320-325 eilutės:
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
Ištrintos 322-323 eilutės:
Pakeista 341 eilutė iš:
į:
Ištrintos 347-353 eilutės:
* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
"Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.
Ištrintos 349-358 eilutės:
* [[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
* Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
* Ir panašiai su visomis sandaromis.
Ištrintos 352-375 eilutės:
'''Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę'''
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
* Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.
[+Trijų veiksmų savybės+]
|| || '''+1''' || '''+2''' || '''+3''' ||
|| || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || sandara || atvaizdai - savybės || esmė ||
|| || pasąmonė || sąmonė || sąmoningumas ||
|| || asmenybė || asmuo || Dievas ||
|| || protas || širdis, protas || valia, širdis, protas ||
|| || vienų vienas || bendras žmogus || plazdenanti dvasia ||
|| || pasąmonės Dievas - Tėvas || sąmonės Dievas - Sūnus || sąmoningumo Dievas - Dvasia ||
|| || Tėvo savastis - pasąmonė || Sūnaus savastis - sąmonė || Dvasios savastis - sąmoningumas ||
|| || paklusti Tėvui || tikėti Sūnų || rūpintis Dvasia ||
2025 sausio 24 d., 11:31
atliko -
Pakeistos 51-52 eilutės iš
į:
* Ar sistema 2 gali savarankiškai mokytis?
Ištrinta 97 eilutė:
Pridėta 106 eilutė:
Pakeistos 127-156 eilutės iš
į:
* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
* Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.
* AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
* Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
* Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
* Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
* Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
* Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė)
* Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
* Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.
* Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
* Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
* Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
* Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.
* AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
* Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
* Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
* Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
* Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
* Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė)
* Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
* Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.
* Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
* Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
* Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
Pakeistos 169-174 eilutės iš
į:
* Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
* Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
* Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
Pakeistos 191-192 eilutės iš
į:
* Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
Pakeista 281 eilutė iš:
į:
Pridėta 283 eilutė:
Pakeista 285 eilutė iš:
į:
Pakeistos 287-290 eilutės iš
* Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė).
* Netroškimai. Pasauliui Dievas kalba kūnu, pasąmonei Dievas kalba protu, sąmonei Dievas kalba širdimi, sąmoningumui Dievas kalba valia.
* Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
į:
Pakeistos 289-290 eilutės iš
* Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.
į:
* Netroškimai. Pasauliui Dievas kalba kūnu, pasąmonei Dievas kalba protu, sąmonei Dievas kalba širdimi, sąmoningumui Dievas kalba valia.
Ištrintos 297-300 eilutės:
* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
Ištrintos 303-305 eilutės:
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
Pridėta 305 eilutė:
Pridėta 307 eilutė:
Ištrintos 319-344 eilutės:
* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
Can system 2 learn on its own? AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
Pakeistos 325-331 eilutės iš
Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
į:
* [[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
* Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
* Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
Ištrintos 337-341 eilutės:
* Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
* Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
* Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
Ištrintos 346-351 eilutės:
'''Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas'''
* Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
2025 sausio 24 d., 11:20
atliko -
Pakeistos 68-70 eilutės iš
Pasąmonė
į:
[+Trijų protų ypatumai ir skirtumai+]
'''Pasąmonė'''
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
* Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
* Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
* Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
'''Sąmonė'''
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
* Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?
* Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
* Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
* Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
* Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
* Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
* Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
* Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
* Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
* Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.
'''Sąmoningumas'''
Sąmoningumas
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
* Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
* Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
* Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
'''Pasąmonė, sąmonė'''
'''Pasąmonė'''
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
* Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
* Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
* Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
'''Sąmonė'''
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
* Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?
* Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
* Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
* Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
* Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
* Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
* Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
* Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
* Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
* Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.
'''Sąmoningumas'''
Sąmoningumas
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
* Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
* Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
* Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
'''Pasąmonė, sąmonė'''
Pakeistos 114-115 eilutės iš
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
į:
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
* Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
* Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
* Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
* 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
'''Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas'''
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
* Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
* Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
* Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
* 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
'''Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas'''
Pakeistos 140-153 eilutės iš
Trys protai ir gyvenimo lygtis
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo.
3 protai išsako gyvenimo lygtį
* pasąmonė - Dievas
* samonė
*
* Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus
į:
[+Trijų protų pavyzdžiai+]
* Vaikas, tėvas, laisvė
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
* [[https://www.abc.net.au/science/articles/2003/07/17/903688.htm | Grandparents a boon to primates and whales]] Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
* Moteris, vyras, laisvė
* Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
* Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
* Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
* Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.
* Vaikas, tėvas, laisvė
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
* [[https://www.abc.net.au/science/articles/2003/07/17/903688.htm | Grandparents a boon to primates and whales]] Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
* Moteris, vyras, laisvė
* Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
* Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
* Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
* Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.
Pridėtos 164-181 eilutės:
[+Ryšys su sandaromis+]
Trys protai ir gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
3 protai išsako gyvenimo lygtį
* pasąmonė - Dievas
* samonė - gerumas
* sąmoningumas - gyvenimas
* Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.
Trys protai ir gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
3 protai išsako gyvenimo lygtį
* pasąmonė - Dievas
* samonė - gerumas
* sąmoningumas - gyvenimas
* Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.
Ištrintos 237-247 eilutės:
* Vaikas, tėvas, laisvė
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
* [[https://www.abc.net.au/science/articles/2003/07/17/903688.htm | Grandparents a boon to primates and whales]] Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
* Moteris, vyras, laisvė
* Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
* Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
* Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
* Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.
Pakeistos 307-310 eilutės iš
* Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
į:
Pakeistos 326-373 eilutės iš
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
* Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
* Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
'''Sąmonė'''
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
* Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?
* Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
* Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
* Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
* Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
* Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
* Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
* Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
* Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
* Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.
'''Sąmoningumas'''
Sąmoningumas
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
* Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
* Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
* Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
'''Pasąmonė, sąmonė'''
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
* Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
* Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
* Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
* 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
į:
2025 sausio 23 d., 14:43
atliko -
Pakeistos 268-371 eilutės iš
Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.
į:
Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.
Žmogaus tribalsiškumas
[[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
'''Pasąmonė'''
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
* Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
* Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
'''Sąmonė'''
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
* Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?
* Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
* Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
* Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
* Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
* Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
* Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
* Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
* Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
* Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.
'''Sąmoningumas'''
Sąmoningumas
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
* Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
* Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
* Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
'''Pasąmonė, sąmonė'''
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
* Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
* Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
* Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
* 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
* Ir panašiai su visomis sandaromis.
Viskas sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.
* Aš esu viskas, tačiau tuo pačiu, viskas yra daugia nė Aš.
Žinojimas ir nežinojimas
* Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
* Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
* Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
'''Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę'''
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
* Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.
'''Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas'''
* Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
[+Trijų veiksmų savybės+]
|| || '''+1''' || '''+2''' || '''+3''' ||
|| || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || sandara || atvaizdai - savybės || esmė ||
|| || pasąmonė || sąmonė || sąmoningumas ||
|| || asmenybė || asmuo || Dievas ||
|| || protas || širdis, protas || valia, širdis, protas ||
|| || vienų vienas || bendras žmogus || plazdenanti dvasia ||
|| || pasąmonės Dievas - Tėvas || sąmonės Dievas - Sūnus || sąmoningumo Dievas - Dvasia ||
|| || Tėvo savastis - pasąmonė || Sūnaus savastis - sąmonė || Dvasios savastis - sąmoningumas ||
|| || paklusti Tėvui || tikėti Sūnų || rūpintis Dvasia ||
Įvairios mintys
|| Dievo išėjimai už savęs || Dievo santykis su savimi || Dievo santykis su savo širdimi || Dievo santykis su Dievo trejybe ||
|| || || || ||
|| || || || ||
Žmogaus tribalsiškumas
[[Žmogus]] yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.
'''Pasąmonė'''
* Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
* Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
* Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
* Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
'''Sąmonė'''
* Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
* Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
* Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.
Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?
* Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
* Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
* Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
* Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
* Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
* Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
* Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
* Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
* Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.
'''Sąmoningumas'''
Sąmoningumas
* Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
* Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
* Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
* Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
* Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
* Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
* Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
'''Pasąmonė, sąmonė'''
* Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
* Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
* Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
* Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
* Ramybė yra santykis su pasąmone.
* Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
* Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
* Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
* Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
* Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
* Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
* 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
* Ir panašiai su visomis sandaromis.
Viskas sieja įsijautimą ir atsitokėjimą
* Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.
* Aš esu viskas, tačiau tuo pačiu, viskas yra daugia nė Aš.
Žinojimas ir nežinojimas
* Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
* Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
* Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
'''Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę'''
Sąmonės akimis
* kūnas: pasąmonė
* protas: sąmonė -> pasąmonė
* širdis: pasąmonė -> sąmonė
* valia: sąmonė
* Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.
'''Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas'''
* Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
* Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
* Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
[+Trijų veiksmų savybės+]
|| || '''+1''' || '''+2''' || '''+3''' ||
|| || požiūris || požiūris į požiūrį || požiūris į požiūrį į požiūrį ||
|| || sandara || atvaizdai - savybės || esmė ||
|| || pasąmonė || sąmonė || sąmoningumas ||
|| || asmenybė || asmuo || Dievas ||
|| || protas || širdis, protas || valia, širdis, protas ||
|| || vienų vienas || bendras žmogus || plazdenanti dvasia ||
|| || pasąmonės Dievas - Tėvas || sąmonės Dievas - Sūnus || sąmoningumo Dievas - Dvasia ||
|| || Tėvo savastis - pasąmonė || Sūnaus savastis - sąmonė || Dvasios savastis - sąmoningumas ||
|| || paklusti Tėvui || tikėti Sūnų || rūpintis Dvasia ||
Įvairios mintys
|| Dievo išėjimai už savęs || Dievo santykis su savimi || Dievo santykis su savo širdimi || Dievo santykis su Dievo trejybe ||
|| || || || ||
|| || || || ||
2025 sausio 23 d., 14:38
atliko -
Pakeistos 235-268 eilutės iš
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
į:
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
Sąmonė ir pasąmonė
* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
Pasąmonė
* Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
Can system 2 learn on its own? AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
"Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.
Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.
Sąmonė ir pasąmonė
* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
* Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
* Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
* Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
* Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
* Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
* Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
* Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
* Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
* [[https://www.researchgate.net/publication/272160113_Minds_Brains_and_Programs | Searle: Minds, Brains and Programs]] Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
* Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
* Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
* Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
* Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
* Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
Pasąmonė
* Common sense - System 1 - extended unconscious.
* System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
Can system 2 learn on its own? AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
"Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.
Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.
2025 sausio 23 d., 14:36
atliko -
Pakeistos 48-51 eilutės iš
į:
* Kaip id, superego, ego susiję su pasąmone, sąmone, sąmoningumu?
* Ar sąmonė gali turėti ryšį su Dievu, o pasąmonė jos neturi?
* Trejybės ratu sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės. Ar Dievo trejybė veikia kartu?
* Ar sąmonė gali turėti ryšį su Dievu, o pasąmonė jos neturi?
* Trejybės ratu sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės. Ar Dievo trejybė veikia kartu?
Pakeistos 210-235 eilutės iš
Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
į:
Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
Sąmonės apimtis:
* niekas - nėra sąmoningumo - tad "tikrovė"
* kažkas
* betkas
* viskas
Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
* Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.
* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas
* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.
* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
* Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
Sąmonės apimtis:
* niekas - nėra sąmoningumo - tad "tikrovė"
* kažkas
* betkas
* viskas
Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.
* Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
* 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
* Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
* Graziano, "Rethinking Consciousness"
* Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.
* 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
* 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
* 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas
* Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.
* Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.
* Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.
2025 sausio 15 d., 19:38
atliko -
Pridėta 47 eilutė:
* Loginis kvadratas išreiškia pokalbį tarp žinojimo ir nežinojimo. Jo kampai sustato apimtis - viską, betką, kažką, nieką - ir atitinkamus žinojimo lygmenis - kodėl, kaip, koks, ar. Kaip suprasti, kad kodėl ir kaip siejami su žinojimo, o ar ir koks su nežinojimu, tuo tarpu pasąmonė žino ir sąmonė nežino?
2025 sausio 15 d., 19:21
atliko -
Pridėta 198 eilutė:
* Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.
2025 sausio 15 d., 18:47
atliko -
Pridėta 187 eilutė:
* Suvokiantį Dievą Tėvą (pasąmonės pagrindą) ir susivokiantį Dievą Sūnų (sąmonės pagrindą) sieja suvoktoji Dievas Dvasia (sąmoningumo pagrindas).
2025 sausio 15 d., 14:24
atliko -
Pakeistos 45-46 eilutės iš
į:
* Trimis protais išnagrinėti išgyvenimų pavyzdžius.
* Pamąstyti, kaip santykiauja atsitiktinumo visata su tvarkos šablonais (kaip antai Bott periodiškumu). Kaip susisieja tokie du protai?
* Pamąstyti, kaip santykiauja atsitiktinumo visata su tvarkos šablonais (kaip antai Bott periodiškumu). Kaip susisieja tokie du protai?
Pridėta 196 eilutė:
* {$\nabla$} yra bendrojo proto ženklas. O bendrasis prota tepriima bendrąją vertę {$\nabla : \nabla$}
2025 sausio 15 d., 14:18
atliko -
Pridėtos 40-45 eilutės:
* Ką reiškia pažinti Dievą pasąmone, sąmone ir sąmoningumu?
* Sąmoningumas modeliuoja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą seka, medžiu ir tinklu. Kuri santvarka atitinka kuriam protui?
* Kaip įvairiai susieti tris protus su fermionais ir bosonais?
** Fermionai (turi savo paskirą vietą - reiškiasi paskiras duomuo) ir bosonai (dalinasi bendra vieta - veikia bendra taisyklė)
** Bosonai (tiesiogiai) ir fermionai (netiesogiai, atspindėti, aplinkoje)
* Sąmoningumas modeliuoja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą seka, medžiu ir tinklu. Kuri santvarka atitinka kuriam protui?
* Kaip įvairiai susieti tris protus su fermionais ir bosonais?
** Fermionai (turi savo paskirą vietą - reiškiasi paskiras duomuo) ir bosonai (dalinasi bendra vieta - veikia bendra taisyklė)
** Bosonai (tiesiogiai) ir fermionai (netiesogiai, atspindėti, aplinkoje)
2025 sausio 15 d., 13:53
atliko -
Pakeistos 39-40 eilutės iš
į:
* Kaip pasąmonė ir sąmonė reiškiasi šešerybėje ir netroškimuose: 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1 ?
Pridėtos 126-134 eilutės:
'''Trys protai ir aplinkybės'''
Tris protus sulyginti su 3 x 4 aplinkybėmis.
* 1 būtina, 2 tikra, 3 galima
* 3 daiktas, 1 eiga, 2 asmuo
* 2 vienis, 3 visybė, 1 daugis
* buvimas = 1, veikimas = 2, mąstymas = 3
Pirmi trys atvaizdai išreiškia pirmą, antrą, trečią protą. Pasąmonė išreiškia pirmą, toliau antrą, galiausiai trečią vaidmenį. Ketvirtas atvaizdas grindžia pirmą, antrą, trečią.
Tris protus sulyginti su 3 x 4 aplinkybėmis.
* 1 būtina, 2 tikra, 3 galima
* 3 daiktas, 1 eiga, 2 asmuo
* 2 vienis, 3 visybė, 1 daugis
* buvimas = 1, veikimas = 2, mąstymas = 3
Pirmi trys atvaizdai išreiškia pirmą, antrą, trečią protą. Pasąmonė išreiškia pirmą, toliau antrą, galiausiai trečią vaidmenį. Ketvirtas atvaizdas grindžia pirmą, antrą, trečią.
Pridėtos 140-145 eilutės:
Dvi ketverybės, šešios lygmenų poros.
* Vienaip žiūrint, pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas yra virš pasaulio. Tad pasąmonė mato save, o sąmonė mato pasaulį ir taip pat pasąmonę. Sąmonė ir pasąmonė yra matantieji. Jos save taip supranta.
* Kitaip žiūrint, Dievas mato sąmoningumą, sąmonę, pasąmonę, iš viršaus. Tad šie laipsniai nuslenka, jie yra matomieji.
* Sąmoningumas supranta save, sąmonę, pasąmonę kaip (Dievo) matomuosius.
* Vienaip žiūrint, pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas yra virš pasaulio. Tad pasąmonė mato save, o sąmonė mato pasaulį ir taip pat pasąmonę. Sąmonė ir pasąmonė yra matantieji. Jos save taip supranta.
* Kitaip žiūrint, Dievas mato sąmoningumą, sąmonę, pasąmonę, iš viršaus. Tad šie laipsniai nuslenka, jie yra matomieji.
* Sąmoningumas supranta save, sąmonę, pasąmonę kaip (Dievo) matomuosius.
Pridėtos 154-162 eilutės:
'''Trys protai ir gyvenimo lygtis'''
Sąmoningumo išeities tašku, atsisakant pasąmonės patirties ir sąmonės sampratų
* pasąmonė grindžia Dievą - visumą
* sąmonė grindžia gerumą - išskirtinį dėmesį, tad savarankišką priešingybę nedėmesiui
Tame nėra laisvos valios. Laisva valia reiškia sąmoningumu, kuris gali rinktis ar gyventi
* gyvenimu - sulyginant Dievą ir gerumą (leiždiant sąmonei primesti pasąmonei savo sampratas)
* amžinu gyvenimu - atskiriant Dievą ir gerumą (sulaikant sąmonę, kad tuo tarpu savo sampratų neprimestų, o jas tikslintų toliau)
Sąmoningumo išeities tašku, atsisakant pasąmonės patirties ir sąmonės sampratų
* pasąmonė grindžia Dievą - visumą
* sąmonė grindžia gerumą - išskirtinį dėmesį, tad savarankišką priešingybę nedėmesiui
Tame nėra laisvos valios. Laisva valia reiškia sąmoningumu, kuris gali rinktis ar gyventi
* gyvenimu - sulyginant Dievą ir gerumą (leiždiant sąmonei primesti pasąmonei savo sampratas)
* amžinu gyvenimu - atskiriant Dievą ir gerumą (sulaikant sąmonę, kad tuo tarpu savo sampratų neprimestų, o jas tikslintų toliau)
Pakeistos 194-196 eilutės iš
Suderinti lygmenis
į:
Suderinti lygmenis
Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
2025 sausio 14 d., 23:09
atliko -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Išgyvenimus suprasti trimis protais, kaip pasąmonę (senąją savastį) patikslina sąmonė (naująja savastimi).
į:
* [[Išgyvenimai | Išgyvenimus]] suprasti trimis protais, kaip pasąmonę (senąją savastį) patikslina sąmonė (naująja savastimi).
2025 sausio 14 d., 23:09
atliko -
Pakeista 18 eilutė iš:
* Išgyvenimus suprasti trimis protais, kaip pasąmonę patikslina sąmonė.
į:
* Išgyvenimus suprasti trimis protais, kaip pasąmonę (senąją savastį) patikslina sąmonė (naująja savastimi).
2025 sausio 14 d., 23:08
atliko -
Pridėta 18 eilutė:
* Išgyvenimus suprasti trimis protais, kaip pasąmonę patikslina sąmonė.
2025 sausio 14 d., 23:08
atliko -
Pridėtos 14-17 eilutės:
Trijų protų raiškos
* Prisiminti, kaip Dievo šokio [[išsivertimai | išsivertimu]] išgyvenimo apytaka išsivysto trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Susieti visas [[trejybės | trejybes]] su trijų protų raiškomis.
2024 spalio 07 d., 14:29
atliko -
Pakeistos 32-59 eilutės iš
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
*** Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
*** Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
** Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
** Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
** Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
*** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
*** Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
*** Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
**** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
**** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
**** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
**** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
**** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
** Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
** Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
** Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
** Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
** Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?
į:
Ištrintos 142-203 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
[+Mokslai ir Netroškimai+]
-----------------------------
>><<
Mokslai ir netroškimai nusako prieštaravimą. Mokslai nusako kaip už santvarkos Dievas sustato prieštaravimą ir į jį žengia asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Netroškimai nusako kaip santvarkoje esantis žmogus prieštaravimą (aštuonerybę - mažėjantį laisvumą) išgyvena (padalinimu ratu - didėjančiu laisvumu) prieštaravimo atvaizdais (netroškimais: kūnu, protu, širdimi, valia).
Laidų rinkiniai
* Mokslus ir netroškimus sieja laidų rinkiniai: 0, 1, 2, 3 laidai. Juos nusako pasaulis ir trys protai.
* Tad dvejonės reiškiasi vienu laidu, kuriuo kalbama pasąmonei.
* Jauduliai reiškiasi dviem laidais, kas mums pažįstama (mumyse) ir nepažįstama (už mūsų), kuriais kalbama sąmonei.
* Vertybės reiškiasi trimis laidais, kuriais kalbama sąmoningumui. Vienu laidu atsisakoma patirties, kitu laidu atsisakoma sąvokų ir trečiu laidu išgyvenamas anų dviejų laidų santykis.
* Netroškimai sieja pasąmonę ir sąmonę keturiais sąmoningumo lygmenimis, jokiu, vienu, dviem, trim laidais. Jais vystosi sąmoningumas, suvokimo lygmenys.
Trys protai
* Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
* Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
* Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
* Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
* Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.
Pastabos
* Požiūrių grandine savo požiūriu prisiimame siauresnės apimties požiūrį, tad juos išlaikome atskirtus. Tuo tarpu visaregiu atsiplėšiame, atsitraukiame nuo siauresnės apimties požiūrio, tad susitapatindami su siauresniu, taip kad sutampa požiūriai.
* Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.
Trys suvokimo vaidmenys
* Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
* Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
* Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
* Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
* Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.
Suvokimo lygmenys
* Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
* Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.
Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.
Netroškimai grindžia veiksmus
* Poreikiai +0
* Dvejonės grindžia paskirą požiūrį +1 pasąmonę
* Jauduliai grindžia +2 pasąmonę, sąmonę
* Valia grindžia +3 trys protai
Atisakome protų gyventi kūnu.
Keturi mokslai grindžia keturis asmenis. Kiekvienas mokslas sieja tris protus.
* Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
* Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
* Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
* Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
* Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
* Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
* Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
* Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.
2024 spalio 07 d., 14:26
atliko -
2024 spalio 07 d., 14:26
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Amžino gyvenimo pjūvis]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]], [[Paraiškos apie tris protus]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Laidai]], [[Amžino gyvenimo pjūvis]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]], [[Paraiškos apie tris protus]]
2024 spalio 03 d., 13:27
atliko -
Ištrintos 79-81 eilutės:
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pridėta 81 eilutė:
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos įvardijimu tampa sąmonės teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
2024 spalio 03 d., 13:14
atliko -
Pridėta 27 eilutė:
* Kaip trimis kalbomis išgyvename tris protus, būtent gyvenimo kasdienybę, kaip mumyse sukiojasi ir susigula mintys, jausmai ir sprendimai?
2024 spalio 03 d., 13:12
atliko -
Pakeistos 75-77 eilutės iš
Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę
į:
Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas iškyla išgyvenimo apytakoje, kaip jo trejybės ratas pavaizduotas daiktu, eiga, asmeniu.
Pridėta 94 eilutė:
* Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.
2024 spalio 03 d., 13:09
atliko -
Pakeista 67 eilutė iš:
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
į:
Žmogus gyvena trimis protais: pasąmone +1, sąmone +2 ir sąmoningumu +3.
2024 spalio 02 d., 21:52
atliko -
Pridėtos 68-69 eilutės:
Trys protai yra būdai viską suprasti. Tad tai yra padalinimų permąstymai. Padalinimas dalina viską į dalis, nepersidengiančias, o protas apima viską. Tačiau ketverybės kampu protas tampa tik vienu žinojimo lygmeniu.
2024 rugsėjo 27 d., 13:25
atliko -
Pridėtos 245-246 eilutės:
* Netroškimai. Pasauliui Dievas kalba kūnu, pasąmonei Dievas kalba protu, sąmonei Dievas kalba širdimi, sąmoningumui Dievas kalba valia.
* Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
* Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
2024 rugsėjo 27 d., 13:24
atliko -
Pridėta 244 eilutė:
* Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė).
2024 rugsėjo 27 d., 13:24
atliko -
Pridėta 59 eilutė:
* Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja pasąmonės ir sąmonės tvarkas. Kaip tai išreiškia jų santykį mąstymo eigoje? Palyginti su veikliomis išvadomis.
2024 rugsėjo 27 d., 13:22
atliko -
Pakeistos 242-248 eilutės iš
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
į:
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
Elgesys
* ką daryti - sąmonė
* kodėl daryti (kertinė vertybė) - pasąmonė
* kaip prisiversti daryti - sąmoningumas
Suderinti lygmenis
Elgesys
* ką daryti - sąmonė
* kodėl daryti (kertinė vertybė) - pasąmonė
* kaip prisiversti daryti - sąmoningumas
Suderinti lygmenis
2024 rugsėjo 27 d., 13:11
atliko -
Pridėtos 174-175 eilutės:
Mokslai ir netroškimai nusako prieštaravimą. Mokslai nusako kaip už santvarkos Dievas sustato prieštaravimą ir į jį žengia asmenimis: Dievu, Manimi, Tavimi, Kitu. Netroškimai nusako kaip santvarkoje esantis žmogus prieštaravimą (aštuonerybę - mažėjantį laisvumą) išgyvena (padalinimu ratu - didėjančiu laisvumu) prieštaravimo atvaizdais (netroškimais: kūnu, protu, širdimi, valia).
2024 rugsėjo 27 d., 12:37
atliko -
Pakeistos 238-240 eilutės iš
* Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
į:
* Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
* Dievas yra +0 sąmoningumui. Dievas yra sąmoningumas, tad užsiskleidžia trejybės ratas. Tai 0+3=3.
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
* Dievas yra +0 sąmoningumui. Dievas yra sąmoningumas, tad užsiskleidžia trejybės ratas. Tai 0+3=3.
* Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
2024 rugsėjo 27 d., 12:36
atliko -
Pakeistos 237-238 eilutės iš
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
į:
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
* Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
* Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
2024 rugsėjo 27 d., 12:36
atliko -
Pakeistos 206-208 eilutės iš
*
į:
Pakeistos 236-237 eilutės iš
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
į:
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
* Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).
2024 rugsėjo 26 d., 11:38
atliko -
Pridėta 167 eilutė:
* Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.
2024 rugsėjo 26 d., 11:38
atliko -
Pridėta 179 eilutė:
* Netroškimai sieja pasąmonę ir sąmonę keturiais sąmoningumo lygmenimis, jokiu, vienu, dviem, trim laidais. Jais vystosi sąmoningumas, suvokimo lygmenys.
2024 rugsėjo 26 d., 11:37
atliko -
Pridėta 26 eilutė:
* Kaip suprasti susivedantį mąstymą ir išsišakojantį mąstymą? Kaip juos sieti su pasąmone, sąmone ir sąmoningumu?
2024 rugsėjo 26 d., 11:36
atliko -
Pridėta 165 eilutė:
* Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
2024 rugsėjo 26 d., 11:21
atliko -
Pridėtos 206-214 eilutės:
Netroškimai grindžia veiksmus
* Poreikiai +0
* Dvejonės grindžia paskirą požiūrį +1 pasąmonę
* Jauduliai grindžia +2 pasąmonę, sąmonę
* Valia grindžia +3 trys protai
Atisakome protų gyventi kūnu.
Keturi mokslai grindžia keturis asmenis. Kiekvienas mokslas sieja tris protus.
2024 rugsėjo 26 d., 10:44
atliko -
Pakeistos 164-165 eilutės iš
į:
* Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
Pakeistos 224-225 eilutės iš
* Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
į:
* Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
* Tris protus nusakyti: [ ], [[ ]], [[[ ]]]
2024 rugsėjo 26 d., 10:36
atliko -
Pakeista 160 eilutė iš:
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raida kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
į:
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
2024 rugsėjo 26 d., 10:34
atliko -
Pridėta 163 eilutė:
* Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
2024 rugsėjo 25 d., 09:08
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]], [[Paraiškos apie tris protus]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Amžino gyvenimo pjūvis]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]], [[Paraiškos apie tris protus]]
2024 rugsėjo 25 d., 09:07
atliko -
Pridėta 184 eilutė:
* Požiūrių grandine savo požiūriu prisiimame siauresnės apimties požiūrį, tad juos išlaikome atskirtus. Tuo tarpu visaregiu atsiplėšiame, atsitraukiame nuo siauresnės apimties požiūrio, tad susitapatindami su siauresniu, taip kad sutampa požiūriai.
2024 rugsėjo 25 d., 08:39
atliko -
Ištrintos 136-137 eilutės:
Pridėtos 144-148 eilutės:
'''Trys protai ketverybėje'''
* Ketverybė ypatingai svarbi nes joje įsistato trys protai, šalia jų tai, kas juos veikia (pasaulis). Užtat tai grindžia pažinovo atvaizdo pranašumą. Bet užtat taipogi grindžia pažintojo atvaizdą.
* Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
* Ketverybė ypatingai svarbi nes joje įsistato trys protai, šalia jų tai, kas juos veikia (pasaulis). Užtat tai grindžia pažinovo atvaizdo pranašumą. Bet užtat taipogi grindžia pažintojo atvaizdą.
* Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Pridėtos 156-162 eilutės:
'''Trijų protų pavyzdžiai'''
* Vaikas, tėvas, laisvė
** Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raida kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
* [[https://www.abc.net.au/science/articles/2003/07/17/903688.htm | Grandparents a boon to primates and whales]] Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
* Moteris, vyras, laisvė
2024 rugsėjo 25 d., 08:34
atliko -
Pakeistos 160-161 eilutės iš
į:
Laidų rinkiniai
* Mokslus ir netroškimus sieja laidų rinkiniai: 0, 1, 2, 3 laidai. Juos nusako pasaulis ir trys protai.
* Tad dvejonės reiškiasi vienu laidu, kuriuo kalbama pasąmonei.
* Jauduliai reiškiasi dviem laidais, kas mums pažįstama (mumyse) ir nepažįstama (už mūsų), kuriais kalbama sąmonei.
* Vertybės reiškiasi trimis laidais, kuriais kalbama sąmoningumui. Vienu laidu atsisakoma patirties, kitu laidu atsisakoma sąvokų ir trečiu laidu išgyvenamas anų dviejų laidų santykis.
* Mokslus ir netroškimus sieja laidų rinkiniai: 0, 1, 2, 3 laidai. Juos nusako pasaulis ir trys protai.
* Tad dvejonės reiškiasi vienu laidu, kuriuo kalbama pasąmonei.
* Jauduliai reiškiasi dviem laidais, kas mums pažįstama (mumyse) ir nepažįstama (už mūsų), kuriais kalbama sąmonei.
* Vertybės reiškiasi trimis laidais, kuriais kalbama sąmoningumui. Vienu laidu atsisakoma patirties, kitu laidu atsisakoma sąvokų ir trečiu laidu išgyvenamas anų dviejų laidų santykis.
Pridėtos 172-174 eilutės:
Pastabos
* Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.
2024 rugsėjo 06 d., 08:45
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]], [[Paraiškos apie tris protus]]
2024 birželio 06 d., 11:57
atliko -
Pridėtos 29-57 eilutės:
Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
* Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
** Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?
** Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
*** Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
*** Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?
** Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
** Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?
** Suvokti, kaip [[trejybės]] ir [[ketverybės]] grindžia tyrimą.
*** Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
*** Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.
*** Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
**** (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
**** troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
**** nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
**** terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
**** suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo
** Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
* Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
** Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
** Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?
** Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
*** Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
** Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
** Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?
** Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?
** Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?
2024 birželio 05 d., 13:15
atliko -
Pakeistos 25-26 eilutės iš
į:
* Ar sąmonė atveria pasirinkimą? Ar sąmoningumas atveria pasirinkimą?
Pridėtos 174-175 eilutės:
* Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
2024 birželio 04 d., 13:47
atliko -
Pridėta 24 eilutė:
* Kaip sąmonės sąvoka įgyvendinama, įkūnijama, taikoma pasąmone, gyvenimu, įpročiais?
2024 gegužės 07 d., 17:41
atliko -
Pakeista 143 eilutė iš:
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
į:
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu. Išsivertimai tai išsako.
2024 gegužės 07 d., 17:39
atliko -
Pridėtos 132-134 eilutės:
* Trijų protų žinojimas yra dalinis. Jie vienas kitą papildo.
* Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
* Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
* Jiems visiems reikalingas ketvirtas, pamatinis lygmuo, kurio pagrindu jie veikia, kurį jie savaip atspindi, pridėdami požiūrius.
* Jie yra langai, kuriuo dvasia gali matyti ir gyventi. Jie yra sandara.
Pakeistos 140-143 eilutės iš
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
į:
* Kiekvieno vaidmens suvokimas yra pilnas. Jie sutampa savo suvokimu.
* Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
* Be jų, nieko nėra. Jie yra sau pakankami. Jie yra dvasia išgyvenantys sandarą.
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Meilės moksle, jie sutampa savo tapatybe. Esant, veikiant, mąstant, tai tas pats asmuo.
* Kiekvienoje apytakoje jie sudaro naują vaidmenų trejybę remdamiesi atitinkamu trejybės atvaizdu.
Pridėtos 150-152 eilutės:
Gyvybės lygtis
*
2024 gegužės 07 d., 17:32
atliko -
Pridėtos 24-26 eilutės:
Mokslai ir netroškimai
* Kaip susiję trys protai, suvokimo vaidmenys ir gyvybės lygtis?
2024 gegužės 07 d., 17:30
atliko -
Pridėta 130 eilutė:
* Trys protai netroškimuose jokiu, vienu, dviem arba trimis laidais sieja pasąmonę ir sąmonę.
2024 gegužės 07 d., 17:28
atliko -
Pridėtos 128-130 eilutės:
Trys protai
* Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
* Trys protai sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Pasąmonę ir sąmonę sieja sandara 4+4. Sąmoningumas sandaroje 4+6 išskiria keturis lygmenis: pagrindą +0, pasąmonę +1, sąmonę +2, sąmoningumą +3. Šešiomis lygmenų poromis skiria lygmenis.
Pakeista 133 eilutė iš:
* Šie trys vaidmenys pasireiškia kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
į:
* Šie trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
Pakeistos 135-136 eilutės iš
į:
* Vaidmenų sandaros yra Tėvo 3, Sūnaus 4+4 ir Dvasios 4+6. Prie jų prisideda trejybės ratas susidedantis iš jų pačių.
Pridėta 138 eilutė:
* Suvokimo lygmenys grindžia žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę, tad kūną, širdį, protą, valią.
Ištrintos 139-141 eilutės:
* Suvokimo trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Jie skiria
* Trys protai taip pat sudalyvauja kiekvienoje apytakoje.
2024 gegužės 07 d., 17:24
atliko -
Pridėta 128 eilutė:
Trys suvokimo vaidmenys
Pridėtos 130-133 eilutės:
* Šie trys vaidmenys pasireiškia kiekvienoje apytakoje. Dievo šokyje, tai Dievas Tėvas (Aš esu Dievas), Dievas Sūnus (Tu esi Dievas), Dievas Dvasia (Tai yra Dievas). Išgyvenimo apytakoje, tai pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
* Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
Suvokimo lygmenys
* Trys vaidmenys sudaro Tėvo, suvoktojo, sandarą. Jie nusako pradžią (Tėvą), vidurį (Sūnų) ir pabaigą (Dvasią).
Suvokimo lygmenys
2024 gegužės 07 d., 17:16
atliko -
Ištrintos 24-26 eilutės:
>><<
Pridėtos 127-132 eilutės:
* Suvokimas skiria suvokiantį, susivokiantį ir jų bendrai suvoktąjį.
* Suvokimo lygmenys suvokimą sustato vis kitoje apimtyje. Sustatyme pasireiškia trejybės atvaizdas. Tačiau platesnės apimties trejybės atvaizdas sudalyvauja siauresnės apimties suvokimo lygmenyje. Pavyzdžiui, siaurios apimties (tiesos) iššauktas atvaizdas, būtina-tikra-galima sudalyvauja Dievo šokyje, o tai yra plačiausios apimties apytaka.
* Suvokimo trys vaidmenys sudalyvauja kiekvienoje apytakoje. Jie skiria
* Trys protai taip pat sudalyvauja kiekvienoje apytakoje.
2024 gegužės 07 d., 17:09
atliko -
Pakeistos 28-29 eilutės iš
į:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
[+Trijų protų apibrėžimas+]
-----------------------------
>><<
-----------------------------
[+Trijų protų apibrėžimas+]
-----------------------------
>><<
Pridėtos 123-124 eilutės:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
-----------------------------
-----------------------------
Pridėtos 126-127 eilutės:
-----------------------------
>><<
>><<
2024 gegužės 06 d., 15:48
atliko -
2024 gegužės 06 d., 12:09
atliko -
Pridėtos 124-134 eilutės:
* Gyventi amžinu gyvenimu, tai susigaudyti, kad Dievas išeina už savęs į save, sąlygose yra gerumas, tad turėti Dievą yra suprasti gerumo prasmę, kad yra mūsų Dievas už gerumo.
* Gyventi išmintimi, tai gyventi trejybe.
* Gyventi gera valia, tai išeiti už savęs iš savęs kaip kad Dievas išeina už savęs į save.
* Gyventi Dievo valia, tai vadovautis Dievu, vykdyti Dievo valią paklusimu ar tikėjimu ar rūpėjimu.
* Ar Dievas būtinas? Tai Dievas turintis amžiną Dievą.
* Koks Aš asmuo? Tai Aš turintis išmintingą Dievą.
* Kaip Tu daugis? Tai Tu turintis geravališką Dievą.
* Kodėl Kitas mąsto? Tai Kitas turintis valingą Dievą.
2024 gegužės 06 d., 11:54
atliko -
Ištrinta 50 eilutė:
Pridėtos 118-123 eilutės:
[+Mokslai ir Netroškimai+]
Trimis protais mokslus pakeičia netroškimai. 24 padalinus iš 3 lieka 8.
Keturios apytakos, besiplėtojančios išsivertimais, į visumą susiveda šešiais pokalbiais tarp lygmenų, kuriais troškimai atjačiau netroškimus.
2024 gegužės 06 d., 11:48
atliko -
Pakeista 3 eilutė iš:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]], [[Trejybės]]
2024 gegužės 06 d., 11:47
atliko -
Ištrintos 5-6 eilutės:
'''Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?'''
2024 gegužės 06 d., 11:36
atliko -
Pridėtos 6-9 eilutės:
'''Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?'''
'''[[https://www.math4wisdom.com/wiki/Exposition/ThreeMinds | Rinkti tris protus grindžiančius įrodymus.]]'''
2024 gegužės 06 d., 11:35
atliko -
Pakeistos 3-5 eilutės iš
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]], [[Apytakos]], [[Netroškimai]], [[Sąmoningumas]]
'''Kaip trys protai sieja mokslus su netroškimais?'''
'''Kaip trys protai sieja mokslus su netroškimais?'''
2024 gegužės 01 d., 15:21
atliko -
Pridėta 59 eilutė:
* Žinojimo rūmuose sąmoningumas derina pasąmonę ir sąmonę, esančias pirm santvarkos. Sąmoningumas išskiria keturis lygmenis, tad visus protus ir taip pat pagrindą į kurį jos atsiremia. Užtat galima šešiomis poromis atskirti šiuos lygmenis, kas ir sudaro santvarką.
2024 gegužės 01 d., 14:12
atliko -
Pakeistos 30-34 eilutės iš
Protas yra dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus
į:
Protas yra betarpiškas dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
* Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
Ištrintos 111-114 eilutės:
Dėmesys
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
2024 gegužės 01 d., 14:10
atliko -
Pakeistos 16-19 eilutės iš
Trys protai ir ketverybė
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo), daikto, eigos, asmens ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
į:
Trijų protų išgyvenimas
Pridėta 18 eilutė:
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
Ištrinta 19 eilutė:
Pridėta 21 eilutė:
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
2024 gegužės 01 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 3-4 eilutės iš
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
į:
[[Gvildenu]], [[Suvestinė]], [[Veiksmai]], [[Neapibrėžtumas]]
Pridėta 13 eilutė:
Veiksmai
Pridėtos 15-17 eilutės:
Trys protai ir ketverybė
Pakeista 19 eilutė iš:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
į:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo), daikto, eigos, asmens ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
Pridėtos 31-35 eilutės:
Protas yra dėmesio suteikimas.
* Pasąmonė kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
* Sąmonė kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas.
* Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.
2024 gegužės 01 d., 14:02
atliko -
Pakeistos 30-31 eilutės iš
'''Trijų protų skirtumai'''
į:
'''Trijų protų ypatumai ir skirtumai'''
Pasąmonė
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pasąmonė
* Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pridėta 42 eilutė:
Pakeistos 50-52 eilutės iš
į:
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
* Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
* Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
Pridėtos 88-101 eilutės:
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Padalinimai
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Padalinimai
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.
Pridėta 114 eilutė:
>>bgcolor=#E9F5FC<<
Ištrintos 115-137 eilutės:
'''Padalinimai'''
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
Pakeistos 117-125 eilutės iš
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė
į:
-----------------------------
>><<
>><<
2024 gegužės 01 d., 13:57
atliko -
Pridėtos 68-81 eilutės:
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
Abėcėlė
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
Laisva valia ir likimas
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
* Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
Abėcėlė
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
Laisva valia ir likimas
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.
Žinojimo rūmai
* Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
* Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.
Pakeistos 96-103 eilutės iš
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
į:
2024 gegužės 01 d., 13:33
atliko -
Pridėtos 28-29 eilutės:
Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.
Pridėtos 61-64 eilutės:
In, jang
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
Pakeistos 88-89 eilutės iš
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - mažėjantis ir didėjantis ir laisvumas, atsakymas ir klausimas? ar sąmonė ir pasąmonė? tad atvirkščiai?
į:
2024 gegužės 01 d., 13:29
atliko -
Pakeistos 19-20 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp grožio, gerumo, tiesos ir mąstymo, veikimo, buvimo? tad tarp trijų protų ir trejybės rato?
Pakeistos 42-44 eilutės iš
į:
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
* Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
* Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
Pridėtos 59-61 eilutės:
Grožis, gerumas, tiesa
* Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
* Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
Pridėtos 70-73 eilutės:
'''Sąmoningumo lygmuo, suvokimo lygmuo'''
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
Ištrintos 75-82 eilutės:
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Ištrintos 84-87 eilutės:
'''Grožis, gerumas, tiesa'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
2024 gegužės 01 d., 13:15
atliko -
Pakeistos 15-19 eilutės iš
į:
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Koks sąmoningumo vaidmuo tiesoje, siejant pasąmonės turinį ir sąmonės pavidalą?
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
* Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Koks sąmoningumo vaidmuo tiesoje, siejant pasąmonės turinį ir sąmonės pavidalą?
* Kaip trijų protų pagrindu iškyla Mes?
Pridėtos 29-36 eilutės:
Pasąmonė, sąmonė
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
* Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
* Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas
Pakeistos 39-41 eilutės iš
į:
* Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
Pridėtos 44-47 eilutės:
Trys protai ir gyvenimo lygtis
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
Pakeistos 54-70 eilutės iš
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvartenionais.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
į:
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.
'''Trys protai ir išgyvenimo apytaka'''
Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.
Dėmesys
'''Trys protai ir išgyvenimo apytaka'''
Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.
Dėmesys
Pridėtos 63-67 eilutės:
-----------------------------
Pakeista 73 eilutė iš:
į:
2024 gegužės 01 d., 12:51
atliko -
Pridėtos 19-20 eilutės:
'''Trijų protų apibrėžimas'''
Pridėtos 23-29 eilutės:
'''Trijų protų skirtumai'''
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
'''Ryšys su sandaromis'''
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
'''Ryšys su sandaromis'''
Pridėta 35 eilutė:
Pakeistos 38-39 eilutės iš
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę
į:
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
Pakeista 43 eilutė iš:
į:
2024 gegužės 01 d., 10:40
atliko -
Pakeistos 89-91 eilutės iš
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
į:
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.
2024 gegužės 01 d., 10:39
atliko -
Pakeistos 13-14 eilutės iš
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
į:
* Kaip trys protai 24 lygtimis supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
* Kaip susieti pasąmonės ir sąmonės ratą ir Yoneda lemos sudėliotus ketverybės žinojimo lygmenis?
2024 balandžio 29 d., 12:44
atliko -
Pakeistos 79-88 eilutės iš
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
į:
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
[++++笔记++++]
Pasąmonė linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti.
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
[++++笔记++++]
Pasąmonė linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti.
Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje
* pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
* sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
* sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu
2024 balandžio 18 d., 18:32
atliko -
Pridėtos 19-25 eilutės:
3 protai išsako gyvenimo lygtį
* pasąmonė - Dievas
* samonė - gerumas
* sąmoningumas - gyvenimas
* Dievas - amžinas gyvenimas
Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvartenionais.
2024 balandžio 04 d., 13:43
atliko -
Pakeistos 70-72 eilutės iš
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
į:
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
* Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
2024 balandžio 04 d., 13:38
atliko -
Pakeistos 65-70 eilutės iš
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
į:
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
2024 balandžio 02 d., 14:08
atliko -
Pakeistos 52-57 eilutės iš
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą
į:
'''Grožis, gerumas, tiesa'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
'''Padalinimai'''
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
'''Padalinimai'''
Pakeistos 61-65 eilutės iš
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
į:
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
[+Pasąmonė+]
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
2024 balandžio 02 d., 14:03
atliko -
Pakeistos 56-61 eilutės iš
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
į:
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
* Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
* Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
* Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
* Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.
2024 balandžio 02 d., 14:00
atliko -
Pakeistos 54-56 eilutės iš
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
į:
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos tampa teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
2024 balandžio 02 d., 13:58
atliko -
Pakeista 52 eilutė iš:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
į:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą. O gal sąmonė patiria tiesą ir sąmoningumas patiria gerumą?
2024 balandžio 02 d., 13:57
atliko -
Pakeistos 52-54 eilutės iš
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
į:
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
Atsakymai grindžia suvokimą, klausimai grindžia savęs suvokimą, tyrimai grindžia bendrą suvokimą, o vaizduotės ribos grindžia susikalbėjimą.
2024 balandžio 02 d., 13:55
atliko -
Pakeistos 50-52 eilutės iš
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
į:
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
Palyginti tiesą, gerumą, grožį su buvimu, veikimu, mąstymu, ir su pirmu, antru, trečiu pažinovo patirtimi. Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą.
2024 balandžio 02 d., 13:51
atliko -
Pridėtos 44-50 eilutės:
* abdukcija - mąsto iš patirties
* dedukcija - kai atsisakome patirties
* indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Chinese_guardian_lions | Chinese guardian lions]] Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.
* [[https://en.wikipedia.org/wiki/Yin_and_yang | Yin ir yang]] - mažėjantis ir didėjantis ir laisvumas, atsakymas ir klausimas? ar sąmonė ir pasąmonė? tad atvirkščiai?
* Geometrija išreiškia pasąmonę. Tačiau žinojimo rūmuose, geometrija turėtų išreikšti sąmoningumą. Gal analizė išreiškia pasąmonę?
2024 balandžio 01 d., 14:24
atliko -
Pakeistos 18-43 eilutės iš
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
į:
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip kodėl ir ar sieja koks ir kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, išgyvename likimą.
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
* Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip kodėl ir ar sieja koks ir kaip.
* Dievo požiūris (į žmogų) pasireiškia ketverybe, o žmogaus (sąmoningumo) požiūris į Dievą pasireiškia gyvybės lygtimi.
* Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
* Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.
* Koks ryšys tarp dėmesio (betarpiškumo - nulybės atvaizdo) ir pasąmonės, sąmonės ir sąmoniningumo?
* {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
Ryšys tarp pasąmonės neišsakyto žinojimo ir sąmonės išsakyto žinojimo.
* Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
* Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
* Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymai (žinojimas koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamą stalčiuką - aplinkybę.
* Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Koks sąmoningumo vaidmuo? Kaip iškyla Mes?
Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
* dėmesys = patirties ...?
* dėmesys sau = neigimas
Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja.
* Mano išeities taškas skiriasi nuo Kirby nes ieškau sutapimo su Dievu, nežiūriu į save dalinai - tiktai matydamas du protus.
* Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.
* Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
Kaip dvejybę (pasąmone), trejybę (sąmone), ketverybę (sąmoningumą) išgyvename iš vidaus?
* Sąmonei bevystant savo sprendimą, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, išgyvename likimą.
* Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
2024 sausio 01 d., 15:34
atliko -
Pakeistos 16-18 eilutės iš
>><<
į:
>><<
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
Žmogus susidaro iš trijų protų: pasąmonės +1, sąmonės +2 ir sąmoningumo +3.
2024 sausio 01 d., 15:34
atliko -
Pridėtos 1-16 eilutės:
>>bgcolor=#e9f5fc<<
------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą?'''
-------------
>><<
||[++++三心++++] || [++Sān xīn++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
------------
>><<
------------
[[Suvestinė]], [[Gvildenu]], [[Neapibrėžtumas]]
'''Kaip trys protai sustato žmogaus visumą?'''
-------------
>><<
||[++++三心++++] || [++Sān xīn++]||
>>bgcolor=#FFFFC0<<
------------
* Kaip trys protai supranta įvairius pagrindus: Dievą, viską, neapibrėžtumą ir taip toliau?
------------
>><<
TrysProtai
Naujausi pakeitimai
网站
Įvadas #E9F5FC
Klausimai #FFFFC0
Teiginiai #FFFFFF
Kitų mintys #EFCFE1
Dievas man #FFECC0
Iš ankščiau #CCFFCC
Mieli skaitytojai, visa mano kūryba ir kartu visi šie puslapiai yra visuomenės turtas, kuriuo visi kviečiami laisvai naudotis, dalintis, visaip perkurti. - Andrius