Iš Gvildenu svetainės

Mintys: TrysProtai

Žmogus gyvena trimis protais: pasąmone +1, sąmone +2 ir sąmoningumu +3.

Trys protai yra būdai viską suprasti. Tad tai yra padalinimų permąstymai. Padalinimas dalina viską į dalis, nepersidengiančias, o protas apima viską. Tačiau ketverybės kampu protas tampa tik vienu žinojimo lygmeniu.

Protas yra betarpiškas dėmesio suteikimas.

• Pasąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į kitus dalykus, tad grindžia daiktus.
• Sąmonė betarpiškai kreipia dėmesį į save, tad grindžia eigas, kartu ir savo sąvokas, klausimus, neigimą.
• Sąmoningumas yra tas, bendrai paėmus, kuris betarpiškai kreipia dėmesį, tad renkasi tarp pasąmonės ir sąmonės, tad grindžia asmenį.

Pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas iškyla išgyvenimo apytakoje, kaip jo trejybės ratas pavaizduotas daiktu, eiga, asmeniu.

Trijų protų ypatumai ir skirtumai

Pasąmonė

• Ketverybe pilnai išsilanksto pasąmonė: kūnas, protas, širdis, valia. Užtat atsiranda priešinga sąmonės kryptis. Ir taip pat išsibaigia lygmenų augimai, taip kad toliau tik kartotųsi, kaip kad Yates Indekso teorema.
• Asmenybė-pasąmonė: Autentiškiausia (savičiausia) muzika yra labiausiai išsiskirianti (savičiausia).
• Kai žmonės nesąmoningi, jie vienas kitą veikia tarsi bendra pasąmonė - reikėtų išnagrinėti kaip pasąmonė sutampa, kaip jos šaknys sueina - o už visus atsako sąmoningieji.
• Iš sapno: Šriftas kurį parenki raštui suteikia jausmų skaidrumo, nuovokos, ir taipogi kiekvienas prisilietimas.
• Common sense - System 1 - extended unconscious.
• System 1: Genius introduces a taste - which ultimately common sense embraces and validates, institutionalizes - becomes a principle of what we ought to feel.
• Pažinti save, tai patirti ir suvokti, kaip mūsų pasąmonė mus išreiškia.

Sąmonė

• Išgyvenimo apytaka plėtoja Sūnaus kampą užtat būtent sąmonė yra silpniausias taškas.
• Sąmonė yra tarp lygmenų Kaip ir Koks, o tai yra esminis ketverybės tarpas.
• Sąmonė rūpinasi užduotimi. Kai dirbame lengvai pasiduodame sąmonės vadovavimui.

Sąmonė supranta dorovę: Ką, kaip, kodėl derėtų veikti?

• Išgyvenimas. Savasties branda. Elgesio (+1) ir dorovės (+2) išskyrimas (+3).
• Meilė sau +1, vienas kitam +2, visiems +3.
• Požiūrių grandinė: Ž-D (+0), Ž-D-Ž (+1), Ž-D-Ž-D (+2), Ž-D-Ž-D-Ž (+3).
• Sąlygiškas elgesys. Esame mylimi. Remiamės esama savastimi.
• Šiais trimis klausimais sąmoningėjame, pasirenkame aukštesnį lygmenį - tai trys pasrinkimai.
• Savasties ribų pasikeitimas. Išgyvenimo ribos.
• Yra trys doroviniai klausimai (ką derėtų veikti, kaip ir kodėl) ir daugybė dorovės sąvokų sieja šiuos klausimus, mus veda iš vieno į kitą.
• Dorovės ratu išskiriame (amžinu gyvenimu) derėjimo klausimą į buvimo ir galėjimo klausimus, tada naujai suvedame (sąlygose - gyvenimu) nauju klausimu.
• Trys dorovės klausimai pagrįsti susiskaldymu (dviprasmybe). Kaip mums prisiversti? Atskyrimas sąmonės ir pasąmonės. Tai pagrindas septynerybės gėrio ir blogio atskyrimo.

Sąmoningumas

• Dievas, kaip toks, mąsto nesąmoningai... nebent mumis...
• Sąmoningumu pasižiūriu į save, pamatau kaip mane varžo mano požiūris, pasižiūriu į save iš šalies.
• Sąmoningumu papildome dalinį žinojimą, kad jisai prilygtų visuminiam žinojimui.
• Būtent sąmoningumas mąsto ženklų savybes (tarp jų ir reikšmingumą) ir jais ir ženklais sieja sąmonę ir pasąmonę. O tai vysto tris kalbas.
• Pereiname iš veiksmo +2 į veiksmą +3 pajungdami ir išjungdami nuorodas, įsijungdami ir atsitokėdami.
• Mūsų mažėjantis sąmoningumas. Tėvo, Sūnaus ir Dvasios doroves rikiuoja mažėjantis mūsų sąmoningumas. Kuomet mūsų aukštas sąmoningumas, paklūstame. Bet kaip mums elgtis kada bręstame, kada platėja mūsų atsakomybė, užtat mažėja mūsų sąmoningumas? Užtat gyvenimo lygtyje, amžinas gyvenimas išsiveda kaip tas tikrovės lygmuo, kuriame esame visai nesąmoningi. Ir galime į tai atsiremti.
• Sąmoningumas labai akivaizdus kai atitokiame nuo įsijautimo. Jisai yra atitokimo ir įsijautimo derinys. Tuo tarpu sąmoningumo nesijaučiame įsijungdami. Sąmoningumą jaučiame atsiplėšdami.
• {$\nabla$} yra bendrojo proto ženklas. O bendrasis prota tepriima bendrąją vertę {$\nabla : \nabla$}

Pasąmonė, sąmonė

• Pasąmonė ištisai siūlo daugybę minčių. Jos įvardijimu tampa sąmonės teiginiais kai joms suteikiame vienokį ar kitokį pritvirtinimą arba sąlygojimą, tai yra, suteikiame vieną iš 12 aplinkybių.
• {$O(\infty)$} turi dvi dalis. Posūkiai išreiškia pasąmonę, žemišką pasaulį, o atspindys išreiškia sąmonę, dvasišką pasaulį. Sąmonės kalba atspindi pasąmonės pasaulį. Tačiau tai tėra maža dalis dvasinio pasaulio. Dvasinis pasaulis iššaukia medžiaginį pasaulį. Amžinas gyvenimas slypi, glūdi dvasiniame pasaulyje, kartu ir pomirtinis gyvenimas.
• Pasąmonės neišsakytas žinojimas ir sąmonės išsakytas žinojimas.
• Pasąmonė neišsakydama žino, kad sąmonės teigimas yra tiesa.
• Sąmonė išsakydama žino, kad pasąmonės neišsakyti įgūdžiai (žinojimas kaip) yra žinojimas. Tam yra stalčiukai - aplinkybės.
• Sąmonė peržiūri pasąmonės pasiūlymus (žinojimą koks) ir juos laiko žinojimu tiktai sudėliojus į tinkamus stalčiukus - aplinkybes.
• Pasąmonė kuria teiginius {$w_1x_1 + w_2x_2$} su svoriais (vidurkius). O sąmonė iškyla pasąmonei nustatant {$w_1=1$} (sudėčiai {$x_1 + w_2x_2$}) arba {$w_2=0$} (sandaugai {$w_1x_1$}). Tokiu būdu pasąmonė remiasi nuliu ir vienetu, tad "nieku".
• Matematikos kintamieji grindžia pasąmonės ir sąmonės šventą dviprasmybę, kuri tampa pagrindu Tau, tad matematikos žinojimo rūmams. Juk mūsų sąmoningumas skiria mūsų pasąmonę ir sąmonę, bet kaip mes galime skirti Tavo pasąmonę bei sąmonę?
• Jėzus. Kairioji ranka lai nežino ką dešinioji veikia tai apie pusrutulius.
• Dievas sieja mūsų sąmonę ir pasąmonę - ką darome jo akivaizdoje (paslaptyje, ne pasauliui) sąmone, tai atsilieps mūsų pasąmonei.
• Ramybė yra santykis su pasąmone.
• Dvejonės sustato santykį tarp sąmonės ir pasąmonės, tad reikia ypatingą dėmesį skirti septintam požiūriui (sąmonė tarnauja pasąmonei) ir nuliniam požiūriui (įsiklausyti į pasąmonę). O kitais požiūriais sąmonė atsiplėšia nuo pasąmonės ir taip įveikia abejones apie ją. Tad dvejonės išsprendžia sąmonės santykį su pasąmone.
• Dvejonės skiria sąmonę (pažinovą) ir pasąmonę (pažinimo lauką), tad išskiria būtent keturiuose lygmenyse. Septyniomis dvejonėmis įsiklausome į sąmonę, jos klausimą. O nuline dvejone, "Ko trokštu?", tiesiogiai įsiklausome į pasąmonę, jos atsakymą. O jos atsakymas yra vienas iš keturių pakopų: savarankiškumas, užtikrintumas, ramybė, meilė. Ir bendrai, netroškimų atliepimai turėtų dalinti visumą į 0,1,2 ar 3 dalis.
• Vaizduotė: mūsų ribotas protas atkuria pagal pasąmonės ir sąmonės galimybes.
• Žmonės juda iš inercijos (pasąmonė), norint keisti kryptį reikia mokytis (sąmone) ir remtis sąmoningumu. Sąmonė ištraukia pavarą ir naujai supranta, naujai pastato pavarą (nauja inercija).
• Mokomės pasąmone išgyvenimais (buvimu, įsijautimu) ir sąmone iš išgyvenimų (nebuvimu, atsitokėjimu).
• Pasąmonė visko padalinimais išsako tai, kas yra mylima, kas yra išbaigta, kas nepapildoma jokiu požiūriu. O sąmonė išsako, kaip tai palaikoma, papildoma vienu, dviem ar trimis požiūriais, tad trimis veiksmais +1, +2, +3.
• 4,5,6,7-bė turi po du atvaizdus, sąmonės (pasikartojimas laike) ir pasąmonės (atmintis, tikrovė - erdvėje).
• Ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė sieja dvi ašis (iš S2 į S1 ir iš S1 į S2). (Kahneman S1 ir S1)
• Sąmonė ir pasąmonė išreiškia žmogaus savarankiškumą ir nesavarankiškumą.
• Sąmonę puoselėjame mylėdami Dievą - pasąmonę mylėdami artimą, kaip save patį.
• Likimas - pasąmonė, laisvė - sąmonė. Laisvė - sugebėjimas neužbaigti žaidimo, neatsakyti klausimo, nežinoti tam tarpui. Laisva valia kyla iš sugebėjimo atsispirti pasąmonei, gyventi klausimu.
• Indukcija - iš pasąmonės į sąmonę. Dedukcija - iš sąmonės į pasąmonę.
• Sąmonė medis, pasąmonė tinklas, susisieja seka. Seka, tai žaidimo įpareigojimai.
• Will unites reason (conscious) and passions (unconscious). God's will disconnects reason and passions.
• Septynerybė leidžia atskirti siųstuvą ir priimtuvą, vyrišką lytį ir moterišką lytį, taip kad jie susieti bet atskirti.
• Sąžinė, tai pasąmonės balsas sąmonei, kada neatitinka sąmonė ir jos įvaizdis pasąmonėje. Kai sąmonė pavargsta, ji reikalus supaprasina, tai pasąmonė ją ramsto. O šiaip pasąmonė vis siūlo naujų minčių, gerų ir piktų, mus skatina ir gundo.
• Searle: Minds, Brains and Programs Skirtumas tarp "hardware" ir "software". Mąstymui reikalingas ryšys tarp abiejų. Ar tai susiję su pasąmone ir sąmone
• Pasąmonė mąsto automatiškai, nevalingai. Tuo tarpu sąmonė ieško "critical points" - takoskyrų - iš kurių galima nukrypti į vieną ar kitą ar trečią pusę. Dvejonės taipogi. Rašymas padeda susitelkti tam, išlaikyti dėmesį.
• Pasąmone kamuolys rieda žemyn. Sąmone kamuolys pastatomas ant takoskyros (padalinima). Sąmone kalnas puoselėjamas, keliamas aukštyn.
• Biases - personal bias=signature (Morse code operators - juos galima atpažinti iš savo braižo), content bias, modal bias
• Galima įsijausti nesąmoningai ir sąmoningai
• Pasąmonė yra atsakymas - pasikartojanti veikla, o sąmonė yra klausimas - sandara.
• Sąmonė aprėpia visumą. Randa, parenka sprendimui tinkamiausią tašką. O pasąmonė sprendžia.
• Sąmonės gerumas: Dievas už manęs. Pasąmonės gerumas: gėrio sėkla manyje.
• AI translates language based on system 2. But this way is very inefficient - requires millions of examples - and it just yields a blob-mind, not levels of parsers - and so there is no intentionality in listening or speaking. It is just a mime, iš is just mimicking. True learning requires a clear hypothesis, thus System 1. And instead of "offloading" from conscious to unconscious, we should speak of "duality" of systems 1 and 2.
• Sąmonė mus atskiria, mūsų ryšius atkerta ir patikrina, taip kad kiekvienas esame savarankiškas mąstytojas. O pasąmonė mus sieja ryšiais tartum būtumėme neatskiriami viena bendra pasąmonė (Jungo kolektyvinė pasąmonė?)
• Dievo troškimai - sąmonė (nežinojimas), mūsų netroškimai - pasąmonė (žinojimas).
• Knowing: associative mind identifies p and b. Not knowing: Diassociative mind distinguishes p and b. For learning we need back and forth between semantic and syntactic minds.
• Pasąmonė atveria teigimą - renkamės teigti "taip". Sąmonė atveria neigimą - renkamės neigti "ne".
• Pasąmonė mąsto koks, o remiasi "kaip" (enactive), tuo tarpu sąmonė mąsto kaip, o remiasi "koks" (iconic).
• Šviesuolio santykis su tiesa sieja (sąmonės) daiktavardį (kaip atrodo sąmonei) ir (pasąmonės) būdvardį (kaip jaučia pasąmonė)
• Pasąmonei kalba "kaip", sąmonei kalba "koks".
• Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.
• Gerumas artimai susijęs su žinojimu ir nežinojimu. Žinojimu skiriame gėrį ir blogį, tuo tarpu nežinojimu mąstome tiktai gerumą.
• Žinantis Dievas grindžia Dievo būklės sandarą - jo išėjimą už savęs - tad Dievo nebūtinumą ir žmogaus sąlygas, jo trejybės ratą. O žmogus turi ryšį su nebūtinu Dievu - nežinančiu Dievu - jo gelmėse, kurį jisai įtvirtina ketverybe - jos veidrodžiu, tad ypač paklusdamas - taip kad įsitvirtina nesąmoningasis Dievas mumyse - tai, kas yra savaime. Tokiu būdu, kaip tikime, taip ir yra.
• Mes visais atvejais gyvename dvejomis vėžėmis: pasąmonės žinojimu ir sąmonės nežinojimu. Tiesiog klausimas, kaip jas suderiname, kokiu sąmoningumu, atsakingumu, įsisavinimu.
• Sąmonės ir pasąmonės bangavimas (kartu ir proto bei širdies bangavimas) remiasi simplektine geometrija. Tai tarpo sąlygos. Negali būti pastovi kaita nes iš pastovaus pastovumo gali išplaukti tiktai pastovumas. Turi būti kaita pastovumo ir nepastovumo, jų bangavimas. Jeigu būtų tiktai kaita be laisvumo, viskas būtų surakinta, ir kaitos negalėtų būti. Simplektinė geometrija išsako laisvumo plotą, kiek yra laisvumo.
• Compartment theory of memory. You remember the compartment. And the compartment is associated to other compartments. That is why memory is highly misleading because the associations, the prejudices are what define what you remember, and they are all you have in reconstructing your memory.

Pasąmonė, sąmonė, sąmongingumas

• Pasąmonė mąsto duomenimis, sąmonė mąsto teiginiais - sąvokomis. Sąmoningumu teiginiai tampa duomenimis.
• Pasąmonė reiškiasi padalinimais - buvimu, sąmonė reiškiasi atvaizdais ir aplinkybėmis - nebuvimu, sąmoningumas reiškiasi kalbomis - jų derinimu.
• Turime pasąmonę (ką veikti), sąmonę (kaip veikti), sąmoningumą (kodėl veikti)
• Tiesa (laisvumas - septynerybė) yra nulybės (pasąmonės) ir vienybės (sąmonės) atitikimas. Sąmoningumas rūpinasi tiesa, o tai Dievo šokio pagrindas. Dievo šokiu išsiskiria Dievo būtinumas, Sūnaus tikrumas, Dvasios galimumas. O išgyvenimo apytakoje betarpiškumu išsiskiria daiktas - pasąmonė, eiga - sąmonė, asmuo - sąmoningumas.
• Sąmonė (didėjančiu laisvumu) atveria žmogui laisvę, ir sąmoningumas juo labiau.
• Pasąmonė (ir ChatGPT) sustato statišką vaizdą, ką mes šiuo metu žinome. Sąmonė išverčia tai į sąvokų kalbą, kuria galime dinamiškai vystyti tai, ko nežinome. O sąmoningumu pasirenkame.
• Sąmonė (širdies tiesa, vaikas be patirties) atsisako pasąmonės (patirties, pasaulio tiesos). Susipainioja. Sąmoningumas narplioja.
• Savęs suvokimas: pasąmonė. Bendras suvokimas: pasąmonės ir sąmonės suderinimas. O susikalbėjimu įsitraukia sąmoningumas.
• Pasąmonė patikli, linkusi tikėti. Sąmonė abejoja, yra galimybė netikėti, o klausti, abejoti. Sąmoningumas renkasi išeities tašką, savo santykinį, sąlygišką, paneigiamą ar Dievo nesantykinį, besąlygišką, nepaneigiamą. Visa tai vyksta netroškimais, išgyvenant juos ir savo atliepimus, atsakus.
• Žinojimo rūmuose sąmoningumas derina pasąmonę ir sąmonę, esančias pirm santvarkos. Sąmoningumas išskiria keturis lygmenis, tad visus protus ir taip pat pagrindą į kurį jos atsiremia. Užtat galima šešiomis poromis atskirti šiuos lygmenis, kas ir sudaro santvarką.
• Mama: sąmoningumas suprantantis pasąmonę. Tėtė: sąmoningumas suprantantis sąmonę.
• Išgyvenimo apytaka išpuoselėja tarpą tarp pasąmonės ir sąmonės (sąmoningumo) tvarkų. Sąmoningumo tvarka yra pasąmonės (a) pertvarkymas (ab), tad sąmonė yra tarpas (b). Tai tarpas kuriame iškyla pažinovas-sąmonė. Ir tai tarpas, kurį grindžia Yoneda lema, kur vyksta permainos tarp tvarkos ir netvarkos.
• Žinojimo matematika paima tris balsus (pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą) ir paaiškina jų tarpusavio santykius, ką reiškia, kad jie išdėstyti eilės tvarka. Iškelia sąmonę kaip tiltą tarp pasąmonės ir sąmoningumo.
• Sąmoningumas - sieja dvi sąmonės raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.
• Įsijautimas požiūriu užtikrintas, atsitokėjimas požiūriu į požiūrį ramus, ir sąmoningumas požiūriu į požiūrį į požiūrį mylintis. Pastarasis tobulai derina, nustato darną, kaip kad Aleksandro deriniais.
• Suvokiantį Dievą Tėvą (pasąmonės pagrindą) ir susivokiantį Dievą Sūnų (sąmonės pagrindą) sieja suvoktoji Dievas Dvasia (sąmoningumo pagrindas).
• Tris protus nusakyti: [ ], , [ ]
• Sąmoningumas (būdamas tuštumoje, tarpe tarp pasąmonės ir sąmonės) bendrauja su Dievu kaip tolygiu. Dievas yra tokia pat tuštuma, tiktai pirm pasąmonės ir sąmonės. Tad sueina trejybės ratu, kuriuo iškyla sąmoningumas (+3), sutampantis su Dievu (+0).

Žmogaus tribalsiškumas

• Žmogus yra trinaris. Jis susideda iš trijų skirtingų balsų: pasąmonės (požiūrio), sąmonės (požiūrio į požiūrį), sąmoningumo (požiūrio į požiūrį į požiūrį). Žmogus pilnąja prasme tėra šių trijų balsų vieningumu, jų sutelktumu. Sutelkimo vienetas yra išgyvenimas. Tad žmogus, kaip bendras asmuo, yra išgyvenimas. Jisai kaip toks gali būtų bet kurio žmogaus suprastas. Kiekvienas gali su juo susitapatinti. O žmogus, kaip paskira asmenybė, susideda iš savo išgyvenimų visumos.
• Žmogaus kaip toks yra trinaris. Jo vienumas remiasi būtent Dievo vienumu.

Iš pasąmonės į samonę, ir iš sąmonės į pasąmonę

Sąmonės akimis

• kūnas: pasąmonė
• protas: sąmonė -> pasąmonė
• širdis: pasąmonė -> sąmonė
• valia: sąmonė
• Iš pasąmonės į sąmonę atvaizdais, o iš sąmonės į pasąmonę aplinkybėmis - apytakomis. Sąmoningumas reiškiasi trejybės ratu.

Trijų protų pavyzdžiai

• Vaikas, tėvas, laisvė
  • Tėvai atkartoja (kaip tėvai), ką vaikai išgyvena. O seneliai atkartoja tėvus, gali sąmoningumu tinkinti vaikų ir tėvų santykius. Žmonijos raidoje sąmoningumas kyla iš senelių dalyvavimo. Ar yra kitų gyvūnų rūšių kur seneliai rūpintųsi anūkais?
• Grandparents a boon to primates and whales Ronald Lee, Proceedings of National Academy of Sciences.
• Moteris, vyras, laisvė
• Eilinis tyrimas: Pavyzdžių rinkimas (pasąmonė), derinių ieškojimas (sąmonė), sandarų išvedžiojimas (sąmoningumas).`
• Pasąmonė - žemė (yin), sąmonė - dangus (yang), sąmoningumas - dangaus karalystė (dangus viešpatauja žemėje).
• Sąmoningumas - Dievas, sąmonė - bendras žmogus (asmuo), pasąmonė - paskiras žmogus (asmenybė), pasaulis.
• Tiesa išlaisvins. Nes tiesa yra trečiojo (grynojo) proto vertybė, kuria ji derina pasąmonę ir sąmonę (praktinį protą), atsisakydama patirties. Būtent atsisakydami išorinio pasaulio, susitelkdami į vidinį pasaulį, esame laisvi rinktis savo nuostatas, nusiteikimus, vertybes, elgesio pagrindus ir taip toliau.

In, jang

• Yin ir yang - pasąmonė ir sąmonė, mažėjantis ir didėjantis laisvumas, atsakymas ir klausimas
• Chinese guardian lions Liūtas patinas išreiškia medžiaginį (materialistų) pasaulį yang, o patelė išreiškia dvasinį (idealistinį) pasaulį yin. Tai ketverybės atvaizdai.

Grožis, gerumas, tiesa

• Pasąmonė patiria grožį, sąmonė patiria gerumą, sąmoningumas patiria tiesą (pasąmonės ir sąmonės suderinimą). Aš troškau mylimosios, kurioje atitiktų jos grožis ir gerumas.
• Grožis vieningumas vaizdinuose (koks), gėris yra vieningumas brėžiniuose, naudoje (kaip), tiesa yra vieningumas tyrimuose (kodėl). Grožis yra atsakymų vieningumas, gėris yra klausimų vieningumas, tiesa yra tyrimų vieningumas. Grožis yra patirties vieningumas.
• abdukcija - mąsto iš patirties
• dedukcija - kai atsisakome patirties
• indukcija - derinant sąmonę ir pasąmonę

Abėcėlė

• Dvejybę, trejybę, ketverybę galima suprasti kaip tai, kaip pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas supranta, išgyvena vienybę. Pasąmonė vienybę laiko likimu, prie jos prideda savo laisvą valią, po kurios susiduria ir susitaiko su likimu, taip kaip yra. Sąmonė žiūri atvirkščiai, pradeda vienybe kaip nusistatymu, vykdo pasąmone ir permąsto savimi. Sąmoningumas tai mato iš šalies, vienybę laiko Ar, pasąmonės išgyvenima laiko Koks, sąmonės kalbą laiko Kaip ir savo vaidmenį, derinantį sąmonę ir pasąmonę, laiko Kodėl. Galima taip pat pamąstyti, kaip šie trys balsai-veiksmai išgyvena nulybę ir septynerybę (neigiamybę).
• Graziano, "Rethinking Consciousness"
• "Perceptual learning". Perception, Flux and Learning. Casey O'Callahan. Argues with Connolly.

Trijų veiksmų savybės

Ryšys su sandaromis

Sandara sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

• Padalinimais įsijaučiame paskiru požiūriu, o atsitokėjame visuma.
• Ir panašiai su visomis sandaromis.

Trys protai ir gyvenimo lygtis

• Gyvenimo lygtis išsako kaip sąmoningumas sieja ir skiria pasąmonę ir sąmonę. O ketverybė (kaip kad Yoneda įdėtimi) išsako kaip lygmenis Kodėl ir Ar sieja Koks ir Kaip.
• Sąmoningumas (kodėl) išreiškia tapatumą - sąmonę ir pasąmonę lygina ir ta prasme tapatina, joms primeta tapatumą - o pamatinė būtis (ar) išreiškia skirtingumą, nes sąmoningumas leidžia pasąmonei toliau vystytis savarankiškai, nebeprimeta tapatumo. (Tapatumo) primetimas reikalauja papildomos energijos.

3 protai išsako gyvenimo lygtį

• pasąmonė - Dievas
• samonė - gerumas
• sąmoningumas - gyvenimas
• Dievas - amžinas gyvenimas

Padalinimai sieja du klodus, visumą ir dalį. Trys protai, tai ne visuma, dar prisideda +0. Tad juos galima mąstyti atskirai, kaip kad nepriklausomais matais, gal dėl to ir yra trys matai. Tad trys protai yra aplinkybių pagrindas, kuriais mąstome paskirus požiūrius. O juos papildo Dievas, nulybės atvaizdai iš kurių išsiritulioja. Yra trys erdvės matai ir jais išgyvename laiko matą - Dievo matą. Palyginti su kvaternijonais.

Laisva valia ir likimas

• Sąmonei bevystant savo sprendimą, sąmoningumui pristabdant nuosprendį, jaučiame laisvą valią. Sąmoningumui suderinus pasąmonę ir sąmonę, atleidžius stabdį, išgyvename likimą.

Žinojimo rūmai

• Žinojimo rūmai derina pasąmonę ir sąmonę pirm santvarkos. Santvarka remiasi sąmoningumu.
• Matematikos žinojimo rūmuose, pasąmonė mąsto analizės tolydumu, sąmonė mąsto algebros paskirumais, o sąmoningumas juos derina geometrija.

Sąmoningumo laipsnis pasireiškia trejybėje

• pasąmone išgyvename poslinkį į kitą narį
• sąmone išgyvename du poslinkius, tad suprantame kur buvome ir kur būsime
• sąmoningumu išgyvename tris poslinkius, tad sutampame su nulinės būsenos išgyvenimu, su Dievu

Padalinimai

• Ketverybė grindžia sąmoningumo žinojimą.
• Penkerybė grindžia sąmonės sąvokas.
• Šešerybė grindžia pasąmonės rūpesčius.
• Septynerybė grindžia tikrovės tiesas.

Tad padalinimais, panašiai kaip suvokimo lygmenimis, atsisakome sąmoningumo.

Trys protai ir aplinkybės

Tris protus sulyginti su 3 x 4 aplinkybėmis.

• 1 būtina, 2 tikra, 3 galima
• 3 daiktas, 1 eiga, 2 asmuo
• 2 vienis, 3 visybė, 1 daugis
• buvimas = 1, veikimas = 2, mąstymas = 3

Pirmi trys atvaizdai išreiškia pirmą, antrą, trečią protą. Pasąmonė išreiškia pirmą, toliau antrą, galiausiai trečią vaidmenį. Ketvirtas atvaizdas grindžia pirmą, antrą, trečią.

Trys protai ketverybėje

• Ketverybė ypatingai svarbi nes joje įsistato trys protai, šalia jų tai, kas juos veikia (pasaulis). Užtat tai grindžia pažinovo atvaizdo pranašumą. Bet užtat taipogi grindžia pažintojo atvaizdą.
• Ketverybė - žinojimas - kyla taikant tris protus viskam, tad lygtimi 1+3=4.

Dvi ketverybės, šešios lygmenų poros.

• Vienaip žiūrint, pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas yra virš pasaulio. Tad pasąmonė mato save, o sąmonė mato pasaulį ir taip pat pasąmonę. Sąmonė ir pasąmonė yra matantieji. Jos save taip supranta.
• Kitaip žiūrint, Dievas mato sąmoningumą, sąmonę, pasąmonę, iš viršaus. Tad šie laipsniai nuslenka, jie yra matomieji.
• Sąmoningumas supranta save, sąmonę, pasąmonę kaip (Dievo) matomuosius.

Trys protai ir išgyvenimo apytaka

Trys protai išplaukia iš betarpiškumo, tad dėmesio.

Sąmoningumo lygmuo, suvokimo lygmuo

• Sąmoningumo lygmenį nusako ryšys tarp pasąmonės ir sąmonės (trejybės rato sustatyto, jo sūkiuose). Kitaip, be jokių ryšių, sąmoningumas yra 0. Ne visi žmonės vienodai sąmoningi. Žmogaus brandumas nusako jo sąmoningumo įsisavinimą.

Trys protai ir gyvenimo lygtis

Sąmoningumo išeities tašku, atsisakant pasąmonės patirties ir sąmonės sampratų

• pasąmonė grindžia Dievą - visumą
• sąmonė grindžia gerumą - išskirtinį dėmesį, tad savarankišką priešingybę nedėmesiui

Tame nėra laisvos valios. Laisva valia reiškia sąmoningumu, kuris gali rinktis ar gyventi

• gyvenimu - sulyginant Dievą ir gerumą (leiždiant sąmonei primesti pasąmonei savo sampratas)
• amžinu gyvenimu - atskiriant Dievą ir gerumą (sulaikant sąmonę, kad tuo tarpu savo sampratų neprimestų, o jas tikslintų toliau)

• Dievas yra +0 sąmoningumui. Dievas yra sąmoningumas, tad užsiskleidžia trejybės ratas. Tai 0+3=3.
• Netroškimai. Pasauliui Dievas kalba kūnu, pasąmonei Dievas kalba protu, sąmonei Dievas kalba širdimi, sąmoningumui Dievas kalba valia.

Elgesys

• ką daryti - sąmonė
• kodėl daryti (kertinė vertybė) - pasąmonė
• kaip prisiversti daryti - sąmoningumas

Suderinti lygmenis

Sąmonės apimtis:

• niekas - nėra sąmoningumo - tad "tikrovė"
• kažkas
• betkas
• viskas
• 3 veiksniai: asmenų santykiai su savimi. Sau asmuo.
• Atsitokėjant, jaučiame ramybę ir į protą skverbiasi pasąmonės jausmai, tad atsitokėjimas yra širdies veiksnys, o įsijautimas yra proto veiksnys. Protas plėtoja pasąmonę, o jausmai plėtojai sąmonę.
• Trejybės ratu mes pirmiausiai pasitraukiame, atsitokėjame (+2), paskui įsijaučiame (+1). Įsijausdami, įsijaučiame ir į savo atsitokėjimą. Tuomet esame sąmoningi (+3). Būdami sąmoningi, renkamės atsitokėti.
• 0 Dievas strimgalvis, jokia valia
• 1 valia: išskiria mąstymą ir veikimą ir nusistatymą
• 3 valios: meilė gali paveikti valią (išgyvenimus) valia gali pasikeisti. Žmogaus trejybės ratas

Imagination - situation in the absence of others - and a seeking of meaning of our internal experience - a learning process - based on "images" in the sensory sense, as in smoking. So imagination of the perspectives themselves - allows for a universal community.

Viskas sieja įsijautimą ir atsitokėjimą

• Sąmoningumas išgyvena jautrumu tą ribą tarp įsijautimo ir atsitokėjimo, tad būtent tuo jautrumu, jo dvilypumu išjaučia koks sąmoningumas būtinas, juk jautrumas yra iš vienos pusės įsijautimas, iš kitos pusės to įsijautimo tarpiškumas, jų pavidalo bendrumas, tad atsitokėjimas. Tad ištirk visko vaidmenį, koks viskas būtinas, pavyzdžiui, jį dalinant į padalinimus. Juk veiksmai parodo visko nebūtinumą, kad jį galima vis išplėsti ir papildyti požiūriais. Tad trys veiksmai yra išgyvenimo apytakos variklis, trijų pasirinkimų pagrindas. Juos ištirk, jų trejybės ratą, ir suprasi ką išgyvenimo apytaka išgyvename: įsijautimą, atitokėjimą ir sąmoningumą, +1, +2 ir +3, atitinkamai.
• Aš esu viskas, tačiau tuo pačiu, viskas yra daugia nė Aš.

Įvairios mintys