Tyrimas: Išėjimas už savęs

Kas yra tyrimas? Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Kas Dievui yra tyrimas?

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
  • Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
    • Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Kas žmogui yra tyrimas?

• Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
  • Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
  • Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
  • Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Kaip sustatomas tyrimas?

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.

• Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
• Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Apie ką yra tyrimas?

• Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Kaip vykdomas tyrimas?

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
• Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
• Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.

Kaip skiriaisi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu

• Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
• Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Nežinojimas ir žinojimas

• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
• Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Suvokimo lygmenys

• Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
• Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
  • Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
  • Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
  • Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
  • Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
• Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
• PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas

• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.

Padalinimų ratas

• Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
• Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
• Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC