Kaip skiriaisi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

• PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.

Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Išėjimas už savęs, Laidai, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

Gvildenu, Visko prasmė

Išėjimas už savęs, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Kas Dievui yra tyrimas?

Kas žmogui yra tyrimas?

• Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
  • Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

• Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.

• Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo.

• Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
• Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
  • Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. , tuo tarpu Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Apytakų plėtotė išgyventa trejybės ratu

• 0+3=3 Dievo šokis - sąmoningai išgyventi Dievą
• 3+3=6 išgyvenimo apytaka - dorovės pagrindas
• 6+3=1 žinojimo rūmai - vienumo pagrindas
• 1+3=4 meilės mokslas - žinojimo prasmė

Gvildenu, Išėjimas už savęs, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės, Prasmė

• Išėjimas už savęs, Prasmė, Trys protai

Tyrimų ryšys

• Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Kas yra tyrimas? Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
• Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs.
• Žmogui tyrimas yra (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
  • Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
  • Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
  • Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Gvildenu, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

Dievo tyrimai, Išėjimas už savęs į save

• Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys, Dievo tyrimų gvildenimas

Žmogaus tyrimai, Išėjimas už savęs iš savęs

Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas,Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Išmintis, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)

• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Taikymas, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Visko žinojimas?, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Gražus taikymas?, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Išėjimas už savęs iš savęs, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
• kas svarbu žmogaus tyrimui: Išėjimas už savęs į save, Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Trys protai, Išėjimas už savęs, Gyvenimo lygtis, Asmenys, Suvokimo lygmenys

• kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Trys protai, Išėjimas už savęs, Suvokimo lygmenys

• Atrinkti pagrindinius puslapius nagrinėjančius tai,
  • kas sieja Dievo ir žmogaus tyrimus Išėjimas už savęs, Suvokimo lygmenys
  • kas svarbu Dievo tyrimui: Požiūrių grandinė, Apytakos (Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas)
  • kas svarbu žmogaus tyrimui: Netroškimai (Vertybės, Lūkesčiai, Abejonės, Poreikiai)

• Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tikslo).

Kaip sustatomas tyrimas?

• Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3. Tai yra tyrimas suprastas ne iš tyrėjo pusės, kas tiria, o iš tiriamojo pusės, kas tiriama. Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, tuo tarpu trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį. Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.
• Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis išsakantis tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį.

Kaip vykdomas tyrimas?

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

• Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.
• Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.

• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.

Trijų protų atsisakymas

• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums gražina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau.

Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.

• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Kaip tiriama?

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
• Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

• Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Kas yra tyrimas?

• Trys protai gyvena atsakymais, klausimais, tyrimais. Tyrimai sieja klausimus ir atsakymus.
• Tyrimas yra išėjimas už savęs.

Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.

• Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Dievo ir žmogaus tiriami klausimai

• Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Apie ką yra tyrimas?

• Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - `
• Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.

Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės

• Taikymas, Lygmenų poros, Atjautos

• Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas, Trejybės, Ketverybės
• Išėjimas už savęs, Tyrimų ryšys, Prasmė, Trys protai

Išėjimas už savęs į save

• Dievo tyrimai, Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys
• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs iš savęs

• Taikymas
• Suvokimo lygmenys: Žmogaus susikalbėjimas, Žmogaus bendras suvokimas, Žmogaus savęs suvokimas, Žmogaus suvokimas
• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Lygmenų poros, Atjautos

• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs, Tyrimų ryšys, Prasmė, Trys protai

Išėjimas už savęs į save

• Dievo tyrimai, Išsivertimai, Požiūrių grandinė, Asmenys
• Apytakos: Dievo šokis, Išgyvenimoa apytaka?, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

Išėjimas už savęs iš savęs

• Taikymas
• Suvokimo lygmenys: Žmogaus susikalbėjimas, Žmogaus bendras suvokimas, Žmogaus savęs suvokimas, Žmogaus suvokimas
• Netroškimai: Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės
• Lygmenų poros, Atjautos

Apžvelgti susijusius puslapius

• Surašyti susijusius puslapius, pavyzdžiui: apytakas, netroškimus.

Tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.

• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.

Padalinimų ratas

• Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
• Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
• Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Nežinojimas ir žinojimas

• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu

• Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
• Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.

Suvokimo lygmenys

• Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
• Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
  • Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
  • Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
  • Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
  • Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
• Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.

Trejybės ratas

• Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.

Trys protai

• Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.

Gyvenimo lygtis

• Tyrimo sąlygas nusako gyvenimo lygtis.

Kodėl

• Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas. Tyrimas ir yra būtent apie tai, Dievo ir žmogaus ryšius.

• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu

• Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
• Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Nežinojimas ir žinojimas

• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

• Dievas tiria apytakomis ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria netroškimais kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.

Tyrimas: Išėjimas už savęs

Dievo ir žmogaus tiriami klausimai

• Dievas tiria ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Tyrimas yra išėjimas už savęs.

Tyrimas yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
• Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.

• Susieti puslapius apie apytakas, netroškimus.

Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam. Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.

Tyrimas: Išėjimas už savęs

Tyrimas yra išėjimas už savęs. Jisai yra dviejų rūšių. Dievas išeina už savęs į save, o žmogus išeina už savęs iš savęs.

Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.

Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

• Išsūkis Dievui - Dievo nebūtinumas; iššūkis mums - Dievo būtinumas.

Visko žinojimas ir gražus taikymas

Viską žinoti

• Viską žinoti yra suprasti Dievą kaip visko šaltinį.

Žinojimą gražiai taikyti

• Viską gražiai taikyti yra viskame gyventi Dievo dvasia, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito. O iš Žmogus išplaukia vienumas, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu. Šis vienumas plėtojasi mums sąmoningai gyvenant trimis protais. Kitas, tai pirmas protas, Tu - antras protas, Aš - trečias protas, sąmoningumas. Toliau galime vienytis Dievo pagrindu, bet tiktai po to kai patys gyvename vieningi, atitaisome savo nevieningumą, gerbiame vienas kitą.

• Padalinimų ratas sieja abi kryptys. Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė. Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Aštuonbubas kelias sieja šias dvi kryptis. Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme. O žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.
• Padalinimų ratas

• Apytakos, Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas
• Netroškimai, Poreikiai, Abejonės, Lūkesčiai, Vertybės

• Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas,Trejybės, Ketverybės
• Išsivertimai, Suvokimo lygmenys, Tyrimų ryšys, Trys protai
• Dievo šokis, Išgyvenimo apytaka, Žinojimo rūmai, Meilės mokslas

• Išgyvenimo apytaka, Dorovės ratas, Pasirinkimai

• Gvildenu, Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimų ryšys

• Gvildenu

• Dievo tyrimai, Dievo tyrimų gvildenimas, Tyrimų ryšys

• Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs (jųjų tyrimus) suprasti kaip padalinimų ratą?
  • Kaip apsisuka ketverybė?
  • Kaip sudalyvauja netroškimai?
  • Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
  • Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?

• Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
  • (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
  • troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
  • nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas
  • terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
  • suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo

Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?

• Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
  • Kaip Dievo troškimas (tyrimas, savęs plėtojimas) ir žmogaus suvokimas (ar nežinojimo pripažinimas) vienas kitą papildo?

• Ar tai būtent Dievo pasąmonė ir sąmonė?
• Kas, tokiu atveju, Dievo sąmoningumas, ar tai jo meilė, ir kaip tai suprasti?

• Kaip žmogus, pripažindamas Dievą, netroškimu įsistato į atitinkamą apytaką, kaip tyrėjas?

• terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo, neįsivaizduojamumo
• suvokimo lygmenų: suvokimo, savęs suvokimo, bendro suvokimo, susikalbėjimo

Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

Permąstyti Dievo ir žmogaus tyrimus

• Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
  • Kodėl, kaip, į ką (vienumą, Mus, Dievą, Kitą) susiveda Dievas ir žmogus?
  • Kaip žmogus išplečia Dievą jų tyrimais?
  • Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
  • Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
  • Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
  • Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?

Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?

• Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.

• Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose, kaip aštuonerybės atvaizdas?
  • Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
• Kaip netroškimas (pavyzdžiui, dvejonės) sudalyvauja apytakos santvarkoje?
• Ar apytakų santvarkos sustato laipsnynus?

• Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis (bei Dievo troškimus) ir žmogaus suvokimus?

• Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
  • Kaip apsisuka ketverybė?
  • Kaip sudalyvauja netroškimai?
  • Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
  • Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?

• Koks mano ir Dievo tyrimų santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?

• Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.

• Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenį susijęs su atitinkama apytaka?

• Kaip sudalyvauja mūsų Dievas ir koks ryšys tarp ... ?
  • (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
  • troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
  • nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas

• Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus
  • Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse?
  • Suvokti, kaip trejybės ir ketverybės grindžia tyrimą.
    • Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
• Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
  • Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).
  • Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?

• Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose, požiūrių grandinėje ir suvokimo lygmenyse

Viską aprėpti meilės mokslu ir aštuongubu keliu

• Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?

Viską aprėpti meilės mokslu

• Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?

Nagrinėti trejybes ir ketverybes. Rinkti ir rūšiuoti pavyzdžius.

Dievas ir žmogus

• Koks gyvasis santykis tarp Dievo ir žmogaus?
  • Kaip Dievas ir žmogus susiveda?
  • Kaip žmogus išplečia Dievą?
  • Kaip susiję keturi netroškimai ir keturi mokslai?
    • Ar kiekvienas netroškimas išsako atitinkamos apytakos santvarką?
    • Ar apytakos santvarkos sustato laipsnynus?
    • Ar netroškimai glūdi moksluose kaip dvieju ketverybės atvaizdų susiejimai aštuonerybės atvaizdu, išreiškiančiu, kas pirm santvarkos?
    • Dievo šokyje ieškoti poreikių tenkinimo, išgyvenimo apytakoje - abejonių ir dvejonių, žinojimo rūmuose - lūkesčių jaudulių, meilės moksle - aštuongubo kelio.
    • Kaip suprasti, kad netroškimai taip pat pasireiškia santvarkoje 4+6, pavyzdžiui, dvejonės?
    • Kaip binomo formulė sieja žmogaus netroškimą (aštuongubą kelią) 1+3+3+1 ir (Dievo mokslų) santvarką 4+6?
  • Kaip keturi mokslai išsako keturis troškimus?
  • Kaip Dievo troškimas ir žmogaus suvokimas (ar žinojimas) vienas kitą papildo?
  • Kaip Dievo troškimai susiję su neapibrėžtumu, apibrėžtumu, įsivaizduojamumu ir neįsivaizduojamumu?
  • Ar troškimo ir suvokimo (žinojimo) vienas kito papildymas išreiškia jin ir jang, pasąmonę ir sąmonę?
• Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip padalinimų ratą?
  • Kaip apsisuka ketverybė?
  • Kaip sudalyvauja netroškimai?
  • Kaip tai atrodo iš įvairių asmenų apimčių?
  • Kaip Dievo išėjimą už savęs ir žmogaus išėjimą už savęs suprasti kaip ketverybės poslinkių apvertimą ir gyvenimo prasmės ketverybės poslinkių apvertimą?

Žmogus link Dievo

• Kaip netroškimai išsako žmogaus suvokimus?
• Kaip žmogus aštuongubu keliu atsisako savo kertinės vertybės?
• Kaip šešios atjautos ir jų tarpe trys kalbos sieja Dievo asmenis ir žmogaus suvokimus?

• Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?

Apžvelgti visumą

Permąstyti tyrimus

• Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.

Viską aprėpti meilės mokslu

Sieti mokslus ir netroškimus

• Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?
• Suvokti, kaip trejybės ir ketverybės grindžia tyrimą.

Suprasti sąmoningumo ir suvokimo lygmenų vaidmenį

Apytakos ir netroškimai

Surūšiuoti

Pagrindinis tyrimas

• Ką Dievo ir žmogaus tyrimų santykiai nusako apie apytakas ir netroškimus?
• Kaip apytakos ir netroškimai sieja Dievo ir žmogaus tyrimus?
• Kaip trejybės atvaizdai reiškiasi netroškimuose ir juos sieja su atitinkamomis apytakomis?
• Palyginti kaip apytakos ir netroškimai apibrėžia asmenų Dievo savybes (amžino gyvenimo stulpelį).

Papildomai

• Rodyklėje sudėlioti svarbiausių sąvokų puslapius.
• Gvildenu Sudėlioti svarbiausių puslapių klausimus.

Žmogaus požiūris į suvokimo lygmenis

• Kaip žmogaus požiūris į suvokimo lygmenenį susijęs su atitinkama apytaka?

Suvokimo lygmenys ir terpės

• 4 terpės nusako santykį tarp Dievo ir žmogaus, jų santykio atžvilgiu. O 3 reikšmės (ištakos, akistata, darna) išsako Dievo kampu, Dievo ir jo galimybių atžvilgiu. Palyginti šituos du kampus. Kaip jie susiję su 6 terpių poromis? Ar yra daugiau kampų?
• Ar yra ryšys tarp keturių suvokimo lygmenų ir keturių terpių: neapibrėžtumo, apibrėžtumo, įsivaizduojamumo ir neįsivaizduojamumo?

Dievo ir žmogaus santykis

• Koks mano ir Dievo santykis kai esame viena su X ? ir jaučiame atitinkamus jaudulius? ir nusakome atvaizdus?

Koks ryšys tarp ... ?

• (mūsų) Dievo savybių: amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas
• troškimų: savarankiškas, užtikrintas, ramus, mylintis
• nulybės atvaizdų: tiesus, betarpiškas, pastovus, prasmingas

Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.

Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, savęs atsisako.

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas. Tyrimas ir yra būtent apie tai, jų ryšius.

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.

• Kaip meilės mokslas ir aštuongubas kelias apima visus kitus mokslus ir netroškimus, tad viską?
• Koks sąmoningumo vaidmuo apytakose ir netroškimuose?

• Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškose?

• Kaip netroškimas glūdi atitinkamoje apytakoje, pirm santvarkos, 4+4 raiškomis?

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta. Atitinkami netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Suvokimo lygmenys

• Susieti puslapius apie apytakas, netroškimus, išsivystymą ir suvestinę.

• Palyginti, ką tyrimas reiškia Dievui, jo moksluose, ir žmogui, jo netroškimuose.
• Suvokti, kaip trejybės ir ketverybės grindžia tyrimą.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.

• Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui.

• Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą.

Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.

Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Tyrimas glūdi praduose

Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.

Trys protai sustato tyrimą, derina sąmonės klausimą ir pasąmonės atsakymą.

Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda.

• Apytakos, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas, Trys protai, Trejybės, Ketverybės,

Galima viską suprasti kaip tyrimą.

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų. Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka. Žmogus imasi tyrimo, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Tyrimo sąlygas nusako gyvybės lygtis.

Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys.

Galima viską suprasti kaip tyrimą. Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Tyrimą išsako trejybės ratas. Tai sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.

Tyrimas reiškiasi suvokimo lygmenimis. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkame moksle, apytakoje.

• Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas.
• Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas.
• Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo tyrimas, grindžiamos įvairiausios bendruomenės.
• Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito tyrimas, viskas susiveda.

Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės ir ketverybės lygmens Kodėl.

• Gvildenu, Išsivystymas, Suvestinė
• Dievo tyrimai, Asmenų tyrimai
• Apytakos, Tyrimas, Klausimas, Atsakymas
  • Dievo šokis, Išėjimas už savęs
  • Išgyvenimo apytaka, Trys protai, Dorovės ratas, Pasirinkimai
  • Žinojimo rūmai
  • Meilės mokslas, Neapibrėžtumas, Bendra svajonė

Gvildenu, Tyrimas

Gvildenu, Tyrimai

Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.