Iš Gvildenu svetainės

Mintys: Tyrimai

调查

Diàochá

Visko prasmė Dievui

Tiriu

Kadangi pats tiriu, tai nuoseklu ir suprantama, kad pirmumą teikiu tyrimui.

Dievas

Dievas yra tai, ką bandau tyrimu suprasti, būtent jo supratimą. Užtat nuoseklu ir suprantama, kad Dievą suvokiu kaip save tiriantį tyrėją.

Dievas man tad yra pradžia, pabaiga ir jų sąsaja.

O kas išjudina Dievą? Tyrimas. Jis taipogi nuramina Dievą ir jam suteikia tolydumo, nuoseklumo, tįsumo.

Tyrimas

Tyrimas yra visko užtaisas.

• Tyrimu išsiskiria Dievas ir viskas, tad toliau troškimai ir meilė.
• Tyrimu išsiskiria dvi galimybės. Tyrėjas (Dievas) yra už tyrimo. Arba tyrėjas (žmogus) yra tyrime.
• Šį išskyrimą galima suprasti Gordon Spencer-Brown prasme.

Tyrimą sustato trys protai

• Tyrimas sieja atsakymą ir klausimą.
• Į atsakymą, klausimą, tyrimą susitelkia trys protai.
• Tyrimas ieško, kaip išeiti už tyrimo, tuo lygina atsakymą ir klausimą, taip ieško Dievo už tyrimo.

Tris protus išgyvena ir grindžia sąmoningumas 0+3=3

• Veiksmas +3 ir kartu lygtis 0+3=3 sąlygoja keturis lygmenis: +0, +1, +2, +3.
• Veiksme +3 glūdi veiksmai +1 ir +2, tad visi trys protai.
• Veiksmu +3 ir jo sąlygoti keturi lygmenis grindžia padalinimus ir padalinimų ratą.

Viskas išsiskleidžia Dievo ir žmogaus išsiskyrimu

Tyrimas išskiria Dievą už tyrimo, žmogų tyrime ir jųdviejų santykį. Išsiskleidimą išryškina jų išeities taškų skirtingumo pabrėžimas.

Išsiskiria Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai. Dievas tiria apytakomis, susidedančiomis iš 24 raiškų. Žmogus tiria netroškimais, susidedančiais iš 8 požiūrių. Žmogaus netroškimas glūdi atitinkamoje Dievo apytakoje. Žmogaus netroškimai išsako Sūnaus būklę, kaip ją ketveriopai išgyvena žmogus tyrėjas.

Žmogus skiria save ir Dievą, tad yra žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė. Dievas neskiria savęs ir kitų asmenų bet juos sukuria požiūrių grandine.

Dievas tirdamas sukuria savastį, išeina už savęs į save

Dievui pirma yra klausimas, o tuomet iškyla atsakymas, jo savastis. Savastis iškyla pasitraukiant klausimui.

Dievo tyrimai

Dievas tiria Dievą:

• Dievu tiria: Ar Dievas yra? Ar Dievas būtinas?
• Manimi tiria: Koks Dievas yra? Ar Dievas būtinai geras?
• Tavimi tiria: Kaip Dievas yra? Kaip Dievui kiekvieną pasiekti?
• Kitu tiria: Kodėl Dievas yra? Kaip mums vienas kitą labiau mylėti?

Dievas savo tyrimais pats save tiria kiekvienu asmeniu, kaip jų Dievas, atitinkamai amžinas, išmintingas, geravališkas, valingas. Šias savybes grindžia Dievulėlis, Dievas Sūnus, iškylantis Dievui pasitraukus. Dievas tiria atitinkamais keturiais mokslais, susidedančiais iš 24-ių raiškų.

Dievas išsiplečia tyrėju, tad išgyvenimo apytakoje tyrėjas jau tiria savo pagrindu, apie save, savo buvimą, tačiau kadangi jisai jau yra aplinkoje, tai jo klausimas virsta Koks Aš esu? Šiame klausime glūdi keturi asmenys: Dievas pirma Manęs, jokiu požiūriu, Aš kaip savastis bei tyrėjas, savo požiūriu, Tu kaip lemiantis ribą tarp savęs ir aplinkos, ir Kitas kaip siejantis Mane ir Tave už manęs, aplinkoje, taigi, duodantį man rinktis Save (kuriuo Aš esu židinys) ar Dievą (kuriuo Aš ir Tu esame lygiaverčiai).

Išgyvenimo apytakoje tyrėjui Dievas iškyla besivystant Neapibrėžtumui (dvasiai), Apibrėžtumui (sandarai), Įsivaizduojamumui (atvaizdams), Neįsivaizduojamumui (vieningumui).

Dievo Dievas

Dievo tyrimas išryškėja, kad Dievo užtaisas yra Dievo Dievas. Dievas yra Dievui reikmuo, vaidmuo, tapatybė.

Sąmoningas supratimas Dievo: 0+3=3. Trejybės ratu nebuvimo grindimas grindžia buvimą. Ketverybės apimtimis tai reiškiasi paskirų asmenų apytakomis ir bendro žmogaus netroškimais.

Dievo požiūrių grandinė

Dievo pagrindu asmenys išplaukia iš Dievo pridedant požiūrius: jokį požiūrį (Dievas), požiūrį (Aš), požiūrį į požiūrį (Tu), požiūrį į požiūrį į požiūrį (Kitas). Dievas yra dvasia, o požiūris yra sandara. Tad tai sandaros grandinė.

Dievas įprasmina ir išplečia žmogų

Dievas tiria Dievą asmenimis, tad juos sudėjus, kiekvienu iš mūsų, Žmogumi. Dievą išplečia Žmogus, galintis gyventi ar negyventi Dievu - amžinu, išmintingu, geravališku, valingu. Tai yra Dievo Dvasios išsakoma dorovė, dešimt Dievo įsakymų.

Apytakos išplečia aštuonerybę, pridėdamos trejybės ratą, trijų protų kampus ir Dvasios žvilgsniu iš šalies išsakytą keturių lygmenų ir šešių jų porų santvarką.

Dievas atsiskleisdamas parodo, kad jisai net ir labiausiai atsiskleidęs, tad labiausiai suvaržytas, yra visai nesuvaržytas, o tiesiog viską valdo. Jisai atsiskleidžia kaip visko valdytojas. Užtat mes galime prisijungti prie juo, galime atpažinti jį ir gyventi jo valią, galime valdyti kartu su juo. Mes, jam pavaldūs, taipogi valdome, susitelkdami į mums duotas aplinkybes, užtat jas įdvasindami, įprasmindami.

Žmogus tiria atsisakydamas savasties, išeidamas už savęs iš savęs

Žmogus yra savastyje. Jam pirma yra atsakymas, o atsakymui pasitraukiant iškyla klausimas. Taip žmogus atsisako savasties.

Sąmoningumas išryškėja kuomet žmogus atsisako savo patirties bei išankstinių nusistatymų, taip pat atsisako savo sampratų ir samprotavimų.

Žmogaus tyrimai

Mes žmonės tiriame, kaip gyventi Dievu:

• Kaip kūnui gyventi amžiną gyvenimą?
• Kaip protui gyventi išmintimi?
• Kaip širdžiai gyventi gera valia?
• Kaip valiai gyventi Dievo valia?

Mūsų tyrimais kiekviena mūsų dalis tiria atskirai ir tuomi grindžia Žmogų.

Mūsų tyrimus sustato keturi netroškimai, susidedantys iš 8-ių požiūrių.

Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė

Žmogaus pagrindu asmenų terpės iškyla atsisakant žvilgsnių Žmogaus ir Dievo žvilgsnių grandinėje:

• Valios terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Širdies terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį į Dievo žvilgsnį.
• Proto terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį į Žmogaus žvilgsnį.
• Kūno terpę išsako Žmogaus žvilgsnis į Dievo žvilgsnį.

Sąmoningumo, sąmonės, pasąmonės atsisakoma trumpinant šią dvasios grandinę.

Suvokimo lygtis

Dievo išėjimas už savęs į save ir Žmogaus išėjimas už saves už savęs grindžia suvokimo lygtį {$0=ŽD$}. Dievas yra suvokimas, suduriantis Žmogaus žvilgsnį su Dievo žvilgsniu. Suvokimas yra pagrindas išeiti už savęs, išsiplėsti. Žmogus yra Dievo išsiplėtimas. Atlupus Žmogaus savasties klodus, jam atsisakant jų, aptinkamas suvokimui prilygstantis Dievas.

Žmogus savo sąmoningumą įsisavina jo atsisakymas ir taip susitelkdamas į Dievą

Žmogus atsisakydamas savo sąmoningumo sieja išsiskyrusias pakopas - valią, širdį, protą, kūną - ir vieningai suveda tarpus tarp pakopų.

Dievo išsiskleidimu aiškėja, kad Dievas iš tikrųjų yra visuotinas. Jį galima varžyti ir jis vis tiek lieka valdytoju. Jį galima papildyti žmonėmis ir jis vis tiek juos priima į savo vienybę, kas tik neprieštarauja vienybei. Kas neprieštarauja vienybei, tas Dievui neprieštaraus, verčiau jį pripažins.

Tyrimų ryšys

Dievo ir žmogaus tyrimus sieja trys laidai.

Apžvalgų apžvalga

Mano mintys yra išsimėtusios įvairiuose puslapiuose. Noriu juos sutvarkyti.

Gvildenu Mano klausimų sąrašas. Gana gerai sutvarkytas.

Visko prasmė Šiame puslapyje apžvelgiu visumą. Jį reikėtų suvienyti su šiais tvarkytinais puslapiais.

• Tyrimai Tyrimas yra visko pagrindas. Kaip apžvelgti viską? Tyrimas: Išėjimas už savęs. Dievo tyrimas ir žmogaus tyrimas.
• Išėjimas už savęs Tyrimas ir išėjimas už savęs yra tas pats dalykas.
• Gyventi išmintimi Ką reiškia viską žinoti ir tą žinojimą gražiai taikyti?

Toliau reikia išskirti Dievo tyrimus ir žmogaus tyrimus.

Dievo tyrimai Kokie Dievo tyrimai?

• Viską žinoti
• Dievo tyrimų gvildenimas Kaip su Dievo gvildenti jo tyrimus?
• Išmintis Ką reiškia viską žinoti?
• Viskas Kas yra viskas?
• Apytakos Kas yra apytakos?
  • Išsivertimai Kaip apytakos išsiskleidžia ir viena kitą grindžia?
  • Trys protai Kaip trys protai iškyla išgyvenimo apytaka? Kaip apžvelgti trijų protų raiškas?
  • Išgyvenimo apytaka Kaip išgyvenimo apytaka grindžia sandaras?
  • Meilės mokslas Į kokį tikslą, į kokią mūsų veiklą viskas susiveda?
    • Tiesos kraštovaizdis Kaip žmogus susitelkia į santykį su tiesa bei kertine vertybę?

Žmogaus tyrimai

• Taikymas Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė
• Suvokimo lygmenys
• Netroškimai Kaip apibrėžti netroškimus?
• Atjautos Kaip išvedžioti atjautas iš netroškimų?
• Kalbos Kaip apibrėžti trijų protų kalbas?

Tyrimų ryšys, Laidai Kaip Dievo ir žmogaus tyrimai susiję?

• Prasmė Kas kam prasminga ir kodėl?
  • Ženklų savybės

---

Tyrimas: Išėjimas už savęs

Kas yra tyrimas? Tyrimas yra išėjimas už savęs.

• Tyrimas išgyvenamas trejybės ratu.
  • Tyrimas yra sąmoningas supratimas Dievo, nulybės, lygtimi 0+3=3.
  • Trejybės ratas atsiremia į Dievą, kaip į tiriamąjį.
    • Meilės mokslas išsako ir susitelkia į tai, ką išgyvena tiriamasis.
• Tyrimas skiria ir tiria tyrėją, tiriamąjį ir tyrimą.

Kas Dievui yra tyrimas?

• Dievui tyrimas yra išėjimas už savęs į save.
  • Dievo šokis išplaukia iš Dievo, kaip tyrėjo, ką jis išgyvena.
    • Tolimesnės apytakos būtent vis labiau atsiremia į tiriamąjį, į mylimąjį, užtat baigiasi meilės mokslu.

Kas žmogui yra tyrimas?

• Žmogui tyrimas yra išėjimas už savęs iš savęs. Tai (trečiojo) tiriančiojo proto veikla, sąmoningumo veikla.
  • Tyrimas sieja (sąmonės, antrojo proto) klausimą ir (pasąmonės, pirmojo proto) atsakymą.
  • Sąmoningumas tyrimu užtikrina, kad sąmonė nenuklystų, nesusitelktų į klaidingą atsakymą, nepasiduotų išankstiniam nusistatymui, nepagrįstam ar negaliojančiam samprotavimui.
  • Galima viską suprasti kaip tyrimą nes trys protai yra būdai viską suprasti.

Kaip sustatomas tyrimas?

• Tyrimas plėtoja tikslą. Ryšys tarp tyrimo ir tikslo yra ryšys tarp trejybės (tyrimo) ir ketverybės lygmens Kodėl (tiriamojo proto tikslo).
• Gyvenimo lygtis nusako tyrimo sąlygas, būtent tyrėją - Dievą, tiriamąjį - gerumą, ir jų santykį: ar tiriamasis rinksis gyvenimą ar amžiną gyvenimą?

Kokių yra tyrimų? Tyrimas yra dviejų rūšių - ne savimi ir savimi - tad žmogumi.

• Dievas išeina už savęs į save - į žmogų, o žmogus išeina už savęs iš savęs į Dievą.
• Dievas sustato, užveda, atveria tyrimą, o žmogus jį išgyvena, atlieka, išpildo iš vidaus, kaip tyrėjas.
• Dievas tirdamas išskiria tris protus, o žmogus tirdamas atsisako trijų protų, gyvena Dievu ir jo tyrimu, tad Dievas savo ruožtu gražina jam tris protus.
• Viskas išplaukia iš Dievo tyrimų ir žmogaus tyrimų.

Apie ką yra tyrimas?

• Dievas tiria save - ar, koks, kaip, kodėl yra Dievas.
• Žmogus tiria savo ryšį su Dievu - kaip gyventi Dievu, tad kaip gyventi Dievo valia, gera valia, išmintimi, amžinu gyvenimu.

Kaip vykdomas tyrimas?

• Dievas tiria apytakomis, atsiremdamas vis labiau į žmogų.
• Žmogus tiria netroškimais, atsiremdamas į Dievą.

Kodėl tiriama: Tyrimo akstinas ir išdava: Dievo nebūtinumas ir būtinumas

• Išsūkis Dievui ir jo tyrimo išdava: Dievo nebūtinumas
• Iššūkis žmogui ir jo tyrimo išdava: Dievo būtinumas.
• Sąmoningumas, tiriantysis protas atsisako visų patirčių ir sąvokų, tad susitelkia į Dievą, gvildena jo nebūtinumą ar būtinumą.

Kaip skiriaisi Dievo tyrimai ir žmogaus tyrimai

Dievo ir žmogaus santykis su tyrimu

• Dievas grindžia tyrimą, jo laikosi, numano, kuo jisai baigsis, būtent amžinu gyvenimu, kuriame Dievas išlieka.
• Žmogus imasi tyrimo, prisiima tyrimą, renkasi jo ar nesirenka, plėtoja ar neplėtoja, nežino, kuo jisai baigsis, nežino, ar nori sužinoti.

Nežinojimas ir žinojimas

• Žmogus esmingai, širdingai, nuodugniai, dalykiškai tirdamas išsako savo besąlygiško, esminio, pilno žinojimo santykinumą, tad gyvena sąmoningu nežinojimu.

Požiūrių grandinė {$PPP$} ir žmogaus bei Dievo požiūrių grandinė {$ŽDŽDŽ$}

• Dievo tyrimai vyksta jam išeinant už savęs į save, vis gilyn, tad požiūrių grandine.
• Žmogaus tyrimai vyksta jam išeinant už savęs iš savęs. Tad jam reikalingos ribos, kurias sustato suvokimo lygmenys, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė.

Suvokimo lygmenys

• Dievą ir žmogų, kaip tyrėjus, išskiria ir derina suvokimo lygmenys. Jais sąmoningumas reiškiasi, suveikia, savęs atsisako.
• Apytakos išreiškia Dievo suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta Dievą. Kiekviename lygmenyje tyrimas išsiskleidžia atitinkamu trejybės atvaizdu ir vyksta atitinkamame moksle, apytakoje.
  • Suvokimu, Dievo šokiu, vyksta Dievo tyrimas savęs. Būtinumu-tikrumu-galimumu.
  • Savęs suvokimu, išgyvenimo apytaka, vyksta Mano tyrimas savęs, išsiskiria trys protai: pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas. Daiktu-eiga-asmeniu.
  • Bendru suvokimo, žinojimo rūmais, vyksta Tavo (žmogaus) tyrimas Dievo, grindžiamos įvairiausios bendruomenės. Vieniu-visybe-daugiu.
  • Susikalbėjimu, meilės mokslu, vyksta Kito (Dievo) tyrimas savęs, viskas susiveda. Buvimu-veikimu-mąstymu.
• Netroškimai išreiškia žmogaus suvokimo lygmenis, kaip žmogus supranta save.
• PPP yra trijų lygmenų ir tai yra tarpai tarp keturių suvokimų ŽD, ŽDŽ, ŽDŽD, ŽDŽDŽ. Nors yra nulinis požiūris, joks požiūris {$P^0$}, tad ta prasme yra keturi lygmenys. {$P^0$} atitinka {$ŽD$}, o {$P^3$} atitinka {$ŽDŽ$}.

Visko žinojimas ir to žinojimo gražus taikymas

• Visko žinojimas plėtojasi Dievo tyrimų apytakomis. To žinojimo gražus taikymas, šviesuolių bendrystė, plėtojasi žmogaus tyrimų netroškimais.
• Viską žinoti yra Dievu suprasti Dievą kaip visko šaltinį iš kurio viskas išplaukia.
• Viską gražiai taikyti yra žmogui viskame gyventi Dievo dvasia, atsiremti į ją už santvarkos, tad puoselėti šviesuolių bendrystę ir amžinai bręsti kartu su visais.

Apytakos ir netroškimai

• Apytakos išsako ką Dievas išgyvena žmogumi. Dievo šokiu tiria ar išgyvename, išgyvenimo apytaka - ką išgyvename, žinojimo rūmai - kaip išgyvename, meilės mokslu - kodėl išgyvename.
• Netroškimai sustato žmogaus atotrūkį nuo Dievo ir žmogaus pasirinkimą gyventi savimi ar Dievu.
• Apytakos, asmenų mokslai, jų pasitikrinimai, išsako jų tyrimų 24 išorines galimybes, koks tyrimas vyksta.
• Netroškimai išsako tyrėjų vidines galimybes, kaip imasi tyrimu.

Asmenų atsiradimas ir jų atsisakymas

• Dievas (asmenų išskyrimo pagrindas) -> Aš -> Tu -> Kitas (asmenų vienumo pagrindas) -> ir atgal.
• Iš Dievo išplaukia skirtumas tarp Dievo, Manęs, Tavęs ir Kito.
• Iš Žmogaus išplaukia vienumas, per savęs atsisakymą, prasidedant Kitu, toliau išsiplečiant Tavimi, Manimi, tad galiausiai Dievu.
• Dievas išeidamas už savęs apytakomis, išsiskaidydamas trejybių atvaizdais, atveria tarpus asmenims - Man, Tau, Kitam.
• Asmenys atsiranda netroškimuose. Kitas - valios netroškimuose, Tu - širdies netroškimuose, Aš - proto netroškimuose, Dievas - kūno netroškimuose. Kitas yra Dievo pilname atsiskleidime, pilna laisve. Atsisakydami savęs, atsisakome laidų tarp pasąmonės ir sąmonės, nuo trijų laidų pereiname prie dviejų, vieno ir jokio laido. Grįžtame prie kūno, be sąmoningumo, be ryšio tarp pasąmonės ir sąmonės.
• Dievo tyrimas atveria skirtingumo galimybes. O žmogaus tyrimas patvirtina mūsų visų vienumą.

Trijų protų atsisakymas ir jų grąžinimas

• Vienumas plėtojasi mums atsisakant trijų protų. Atsisakome savęs kaip Kito (sąmoningumo), Tavęs (sąmonės) ir Manęs (pasąmonės). Toliau galime visiškai atsisakyti savęs ir įsijungti į Dievą.
• Atsisakydami savo trijų protų, savo tyrimų, prisiimame Dievą ir gyvename jo tyrimais. O jis savo ruožtu mums grąžina mūsų tris protus ir jais tiriame toliau jo požiūriu. Būtent taip renkame Dievą vietoj savęs.

Aštuongubas kelias

• Aštuongubas kelias sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus savęs atsisakymą.
• Dievo kryptyje pasireiškia jo pirmenybė mūsų atžvilgiu buvime, veikime, mąstyme.
• Žmogaus kryptyje trejybės ratas slenka iš Kito per Tave per Mane į Dievą.

Padalinimų ratas

• Padalinimų ratas sieja Dievo išsiplėtojimą ir žmogaus susivienijimą.
• Iš Dievo išplaukia nulybė, vienybė, dvejybė, trejybė.
• Iš Kito išplaukia ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė.

Išėjimas už savęs

Išėjimas už savęs yra:

• gyvenimas tuo, kas už mūsų, kas mus neigia
• Išėjimas už savęs yra savęs išsakymas raiška. O raiška priklauso tam kas už mūsų ir mes tuo tai parodome, užtat pilnai atsiskleidžiame savo dvasia.
• apskaitos taško perėjimas iš savęs į kitą pridėjus aplinką
• sąvoka, kuria visko žinojimas yra neįprastas. Esame įpratę mąstyti tam tikros aplinkos ar aplinkybių logika. Išėjimu už savęs kuriame logiką, įtvirtiname aplinką.
• Tai yra asmens būklė, kurią tenka priimti norint suprasti jį ir jo liudijimą.

Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu. Padalinimai ir neapibrėžtumas, apibrėžtumas, įsivaizduojamumas, neįsivaizduojamumas

• Nulybė: Neapibrėžtumas
• Vienybė: Neapibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu
• Dvejybė: Neapibrėžtumo santykis su apibrėžtumu (savastimi) - išėjimas už savęs - Dievo į save - gerumo už savęs.
• Trejybė: Apibrėžtumo santykis su neapibrėžtumu - trejybės ratas - poslinkį apibrėžia trečias narys
• Ketverybė: Apibrėžtumo santykis su apibrėžtumu.
• Ketverybės tarpe yra neapibrėžtumas kuris plėtojasi toliau.

Ką veikia išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs ir aštuonerybė išreiškia kaip nebuvimui atrodo buvimas, kaip meilei atrodo Dievas, kaip vieningumui atrodo dvasia. Aštuonerybė nurodo kaip išėjimą už savęs į save lydi ir papildo išėjimas už savęs iš savęs.
• Išėjimu už savęs išsiverčia ryšių ir asmens santykis, taip kad pirma yra asmuo ir tik tuomet ryšiai.
• Išėjimu už savęs įsivaizduojame asmenį, kaip iš jo kyla ryšiai.
• Išėjimu už savęs išverčiame gyvenimo lygtį. Užtat susistato aštuonerybė - pirma yra asmuo, o tik paskui yra ryšio galimybės. Aštuonerybė sustato dvi kryptys: išėjimą už savęs į save ir išėjimą už savęs iš savęs. Aštuonerybė išsako vienumo pagrindus kartu su vienumu Dievu bei gerumu.
• Išėjimu už savęs užduodami gyvenimo klausimai, apytakų tyrimų klausimai: Ar, Koks, Kaip, Kodėl asmuo yra?

Kaip vyksta išėjimas už savęs

• Išėjimas už savęs į save vyksta požiūrių grandine.
• Išėjimas už savęs iš savęs vyksta žmogaus (septintojo) požiūrio ir Dievo (nulinio) požiūrio grandine. Jisai apibrėžia tarpą.
• Gilyn-siauryn ir aukštyn-platyn
• Penkerybė savo penktu požiūriu grindžia išėjimą už savęs. Penkerybė yra išvertimo taškas. Kiekviename ketverybės kampe glūdi dvi kryptys - tad išvertimas. Dabartis yra išvertimo taškas, išvertimų išvertimas. Penkerybė priešingom kryptim nukreipia kodėl -> ar ir kaip <- koks.

Išėjimas už savęs į save ir iš savęs

Kuom skirasi išėjimas už savęs į save ir iš savęs

• Išėjimas už savęs į save nesant savasčiai yra iš besąlygiškos pradžios į besąlygišką pabaigą. O esant savasčiai, tai prilygsta neišėjimui už savęs iš sąlygiškos pradžios į sąlygišką pabaigą, tai yra, tarp sąlygiškų būsenų, kurios gali sietis su kitomis tolimesnėmis būsenomis.
• Mažėjančiu laisvumu (Dievui išeinant už savęs į save) joks požiūris tampa vienu požiūriu. Didėjančiu laisvumu (žmogui išeinant už savęs iš savęs) vienas požiūris tampa dviem.
• Išeinant už savęs į save, apimtys išsiskiria ir išsidėlioja, išskleidžia santvarkos vidų. Išeinant už savęs iš savęs, požiūriai susidėlioja, vieningai veda už santvarkos.
• Apytakos išsiplėtoja viena kryptimi, o susitelkia į Dievo asmenį kita kryptimi.
• Išeities taško tyrimas yra mano žmogiškasis tyrimas kuriuo aš kaip žmogus bandau suvokti ir priimti Dievo požiūrį. O suvesties taško tyrimas yra Dievo dieviškasis tyrimas kuriuo jisai būdamas Dievas bando suvokti ir priimti mūsų požiūrius. Mūsų tyrimai vienas kitą išverčia tačiau mano tyrimas yra gyvenimas, o Dievo tyrimas yra amžinas gyvenimas. Meilės mokslu išverčiame savo tyrimą. O klausimas kaip Dievui tyrėjui geriau?
• išgyvenimo apytakoje - prasmingas išgyvenimas, atsisakymas senosios savasties ir priėmimas naujosios savasties - tai išėjimas iš savęs už savęs - kaip jį patys išgyvename
• Visko žinojimas išsako Dievo nebūtinumą. Visko nežinojimas išsako Dievo būtinumą.
• Dvasia plėtojasi sandara, užtat atsiranda trys sandaros (Tėvo, Sūnaus, Dvasios), einama link jų atvaizdų ir vieningumo. O (vaizduotės) vieningumas plėtojasi atvaizdais, iš jų kyla paprasčiausia sandara - trejybė, ir už jos Dievas. Tad matome iš Dievo pusės - iš asmens pusės - iš dvasios pusės, taip pat iš savasties pusės - iš vaizduotės pusės - iš vieningumo pusės - iš meilės pusės. Mes pradedame neįsivaizduojamuoju - susikalbėjimo pagrindu, ir toliau lukštename įsivaizduojamumą, apibrėžtumą ir galiausiai, neapibrėžtumą.
• Žmogaus ir Dievo požiūrių grandinė nurodo suvokimo lygmenį, išėjimą iš santvarkos (žmogaus požiūriu į Dievo požiūrį) ir įėjimą į santvarką (Dievo požiūriu į žmogaus požiūrį)

Dviejų krypčių santykis

• Penkerybė
  • Dievui išeinant už savęs į save, Dievas savyje yra pasekmė kuri turi savo priežastį, pirmapradį Dievą.

Mums išeinant už savęs iš savęs, mes savyje esame priežastis ir mes už savęs esame pasekmė kuri dar gali išsivystyti. O sprendimo taškas yra savastį išgyvenantysis. Būtent išgyvenantysis išgyvena tą išėjimą už savęs, sieja priežastį ir pasėkmę. Sprendimo taške sueina dvi kryptys, Dievo būtinumo klausimai (iš Dievo į Kitą) ir žmogaus buvimo klausimai (iš Kito į Dievą).

• Apibrėžimas jokio požiūrio = žmogaus požiūris ir atvirkščiai. Žmogui reikalingas Dievo požiūris.
• Vaizdo įraše "Trokštu išmanyti". Duomenys - visko žinojimas. Įžvalgos - gražus taikymas.
• Alfa ir Omega - pirmasis ir paskutinysis - Dievas pirm visko ir Dievas po visko
• Požiūrių grandinė 0, P, P2, P3 yra aštuonerybės trys veiksmai. O priešinga kryptimi, ŽDŽDŽ yra gyvenimo lygties trejybės ratas, kurio poslinkiais atsisakome požiūrio, arba trikdžiu jo neatsisakome.
• Mylėdami savastį į ją sukrauname mūsų sąmoningumo lūkesčius, viltis, vertybes, taip kad ji būtų laisva. O mūsų pasirinkimas yra mylėti ne save, kaip tokius, o mylėti kitą, kaip kad Dievas, save suprasti plačiau, ne kaip asmenybę, o kaip asmenį, tad palaikyti bendrystę Kito pagrindu.
• Vieningumas reiškiasi išėjimu už savęs į save, gilyn. Dvilypumas reiškiasi išėjimu už savęs iš savęs, platyn.
• Vieningumas reiškiasi asmeniu - visko žinojimu, požiūrių grandine, dvilypumas reiškiasi meile, žmogaus ir Dievo požiūrių grandine, pasirinkimu tarp jų - taikymu.
• Bott periodiškumas dviem nariais vyksta Dievo požiūriu, nes jisai išeina už savęs į mus ir mes išeiname už savęs į jį. Tačiau mūsų požiūriu Dievas yra pirm mūsų, tad jisai išeina už savęs į mus keturiomis pakopomis ir mes į jį taipogi. Tad mūsų požiūriu yra Bott periodiškumas aštuoniais nariais.

Išėjimo už savęs išvertimas: Požiūriai ir kitos sąvokos

• Požiūris yra išvertimas išėjimo už savęs. Požiūris išreiškia kaip tai atrodo išėjus už savęs.
• A Position is that which goes beyond itself.
• A Perspective is a special case of a Position, for it is an ObservationalPlane that has gone beyond itself into an Observer, which is to say, an Observer that has pulled away from an ObservationalPlane.
• Sandara, santvarka atsiskleidžia Dievui išeinant už savęs. O jo išėjimas už savęs yra santvarką išsaugojantis ir palaikantis, mylintis, ugdantis virsmas, vyksmas.

Išėjimas už savęs ir atsidavimas

Atsidavimas +4

• Dievas (nulybė) ir Kitas (ketverybė) grindžia Bott cikliškumą kompleksiniais skaičiais, dvilypumą.

Išėjimas už savęs +1

• Dievas, Aš, Tu, Kitas grindžia Bott cikliškumą realiaisiais skaičiais, aštuonerybę, pažinimo vienlypumą

Mąstymas atgal ir pirmyn

Daugelį metų pradėjau nuo išeities taško - Viskas - iš kurio viskas išsirituliodavau. Kai kada pamąstydavau, į ką viskas turėtų susivesti? Pamanydavau, kad tai turėtų būti Dievo gerumas. Benagrinėjant šv.Jono evangeliją ėmiau mąstyti apie santykį tarp Dievo už mūsų ir Dievo mumyse, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, tačiau amžinas gyvenimas yra suvokimas Dievo gerumo, tad atskyrimas Dievo ir gerumo.

• Po truputį supratau, kad juo labiau, amžinas gyvenimas yra suvokimas, jog Dievas nebūtinai geras. Šios mintys kilo betiriant šv.Jono evangeliją, ką Jėzui reiškia Dievo valia ir kaip ji skiriasi nuo mūsų valios.

Maždaug 2004 metais mąsčiau, kad reikėtų viską išmąstyti iš galutinio taško, iš minties, kad "gyvenimas yra Dievo gerumas". Ir galvojau, kad žiūrėjimas pirmyn yra "amžinas gyvenimas, suvokimas, kad Dievas nebūtinai geras". Žmogus žiūri atgal, o Dievas žiūri pirmyn.

Starting from just one conclusion: "Life is the goodness of God", I am able to explore "life", "goodness", "God", "is", etc. and work backwards, what do I mean? It's the conclusion that pulls everything together that I've been working on, and I find it attractive and natural. It leaves enormous room for clarification, elaboration. But it also works as a conclusion, in that I'm willing to take my stand here, and I'm able to confess my dogma, what I'll not retreat from. My "core values", so to speak.

There is a greater assertion, which I have drawn from the Gospel of John: "Everlasting life is the understanding that God is good." I am finding that to work from "Life is the goodness of God" is to work backwards, whereas to work with "Endless life is understanding the goodness of God" is to work forwards.

Just as my backwards-looking conclusion reflects my outlook, so it seems that the forwards-looking assertion reflects God's outlook, his venturing outwards to everlasting life. How may my looking back, or yours, find God and take up his looking forwards?

Neišėjimas už savęs

Neišėjimas už savęs

• Sąmoningas pasirinkimas. Jeigu dvasia neišeina už savęs (kaip kad Aš, Tu, Kitas neišeiname) tai už jos yra Dievas - ir jinai sąmoningumu tai suvokia gyvenimo lygtimi - būtent meilės (Dievo esmės) buvimu - į tatai viskas susiveda. Tai įrodo Dievo būtinumą. O Dievas reiškiasi išėjimu už savęs. Meilė yra Dievo įrodymas.
• Lygybės lygtis === išsako Dievo buvimą asmenyje, santvarkoje.

Dvilypumas

• Išėjimas už savęs į save derinasi su neišėjimu už savęs iš savęs. Panašiai, išėjimas už savęs iš savęs derinasi su neišėjimu už savęs į save.

---

---

---

Užrašai

• Pereiname iš Dievo tyrimo (įvairiais asmenimis ir apytakomis) į amžiną gyvenimą (jų pasirinkimais gyventi ne šiaip, netroškimus taikyti Dievo pagrindu).
• Tyrimą išryškina trys protai, tad svarbu suprasti, kaip išsivysto jų raiškų įvairovė. Dievo kryptys nusako trijų protų kampus. Suvokimas taipogi susijęs su tyrimu.
• Laipsnynai išsako, kaip išsiskiria Dievo valia (pirm tyrimo) ir (tyrime esanti) žmogaus valia.