Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Smulkesniuose padalinimuose - ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje - yra dvi ašys, kurios sąmonės ir pasąmonės atžvilgiais išsako jų santykį. Pasąmonė save supranta lygmeniu Koks, ir sąmonę supranta lygmeniu Kaip. Sąmonė save supranta lygmeniu Kodėl ir pasąmonę supranta lygmeniu Ar. O sąmoningumas suderina jų santykį, taip kad pradedama pasąmonės supratimu ir baigiama sąmonės supratimu. Tad gyvename pagrinde pasąmonės supratimu, retkarčiais atsiremiame sąmonės supratimu, o sąmoningumą išgyvename tiktai pereinant iš pasąmonės ir sąmonės supratimą. Tad šitaip nagrinėjant galiu naujai permąstyti penkerybę 5=4+1 - sąmoningumas reiškiasi virsmo požiūriu, šešerybę 6=4+2 - sąmoningumas prisijungia savo supratimais pasąmonės ir sąmonės, taip kad yra trijų ašių trejybė, ir septynerybę - sąmoningumas prisijungia trimis šonais - pasąmonės tikrumu (žinom visus ir bent vieną), sąmonės tikrumu (nežinom visų ir bent vieno), sąmoningumo tikrumu (žinom bent vieną ir nežinom bent vieno). O kaip toliau?

Manto Adomėno „Moneta & labirintas“

Picos: Jurgis ir Drakonas, Brooklyn brothers, Can can, Dominos, Užupio

Santykis su Dievu yra atgarsis, kaip kad dalelytė turi santykį su savo lauku.

Sąmoningumas - sieja dvi sąmones raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.

Mūsų supratimu, pasaulis yra laisvas - nenumatomas - mes nebūtinai laisvi. Mūsų laisva valia atspindi pasaulio laisvą valią, taip pat išplaukia iš mūsų sąlygiško gebėjimo valdyti pasaulį, taip kad jis priklauso nuo mūsų.

Jėzus mokino neprisiekti savo galva. O tai gali reikšti, nesiremti savo proto galingumu ar pranašumu ar tobulumu. Nes negali pakeisti nė vieno plauko, kad jis būtų juodas ar baltas. O nesuskaičiuojami plaukai yra nesuskaičiuojamų nuodėmių palyginimas. Ir negaliu ištaisyti nė vienos nuodėmės, kad jos nebebūtų.

Atsisakant sąmoningumo, valios, kai tai vyksta tiesiogiai, tai būtent kalbomis - pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu. Toliau sąmonės atsisakoma gera valia - atvaizdais ir aplinkybėmis. Pasąmonės atsisakoma išmintimi, dvejonėmis, padalinimais.

Išmintis yra dvejonių pagrindas, grindžia padalinimus. Gera valia yra lūkesčių pagrindus, grindžia atvaizdus ir aplinkybes. Dievo valia yra valios pagrindas, reiškiasi aštuongubu keliu, grindžia tris kalbas.

Sąmoningumo išeities tašku, atsisakant pasąmonės patirties ir sąmonės sampratų

pasąmonė grindžia Dievą - visumą
sąmonė grindžia gerumą - išskirtinį dėmesį, tad savarankišką priešingybę nedėmesiui

Tame nėra laisvos valios. Laisva valia reiškia sąmoningumu, kuris gali rinktis ar gyventi

gyvenimu - sulyginant Dievą ir gerumą (leiždiant sąmonei primesti pasąmonei savo sampratas)
amžinu gyvenimu - atskiriant Dievą ir gerumą (sulaikant sąmonę, kad tuo tarpu savo sampratų neprimestų, o jas tikslintų toliau)

Kaip pasąmonė ir sąmonė reiškiasi šešerybėje ir netroškimuose: 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1 ?

Mokslas (24-erių raiškų) apima

3 protus (veiksmus)
8 proto būsenas (padalinimus)
10 protų santykių būsenų pagrindu: 4 sutapimai ir 6 atskyrimai
3 išgyvenimo taškus

Santykiai su tiesa ir kertinė vertybė nusako kaip žmogus asmeniškai suderina savo pasąmonę ir sąmonę. Tad šitą galima panagrinėti. Kaip aštuongubas kelias tai nusako?

Kaip jauduliai išreiškia tris protus? Pasąmonė: laiminga +, liūdna -, bjauru x. Sąmonė: puiku +, keista -, baisu x. Sąmoningumas: įtampa. Kaip suprasti +,-,x ryšium su pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo santykiais? Palyginti su abejonėmis ir dvejonėmis.

Yra dvi tapatybės - su Dievu ir su artimu (kitu žmogumi) - kaip kad susiveda Jėzaus gyvenimu. Mums reikia tapatybės nes mes netrokštame, o Dievui nereikia tapatybės nes jisai trokšta.

Atsisakyti tapatybės reikia atsisakyti jos susivedimo, tad atsisakyti valios, o pirmiausiai reikia turėti valią. Tad pirma iš Dievo kyla valia, o paskui žmogus jos atsisako kartu su sąmoningumu.

Lūkesčiai skiria žinojimą pasąmone (prieš ir po) ir nežinojimą sąmone (belaukiant).

Netroškimai išsako sąmoningumo supratimą 0,1,2,3 laidais, kaip sąmoningumas dalyvauja, kokiu skaičiumi laidų - lygmenų reiškiasi ... pasąmone ... pasąmone ir sąmone ... pasąmone, sąmone ir sąmoningumu.

Palaiminimai išsako iššūkius (poreikius) išsakančius, jog Dievas nebūtinai geras, ir kaip tai sprendžiasi.

Dievo šokyje, prieš sistemą, jai dar nesant, Tėvas ir Sūnus išeina už savęs į vienas kitą, ratu, pasikartojančia veikla. Po sistemos, jai esant, Dvasia iš šalies stebi jų santykį, tarpą tarp jų, tad sandarą.

Su Marcus reikėtų rinkti išsiaiškinimo būdus ekonomikoje.

Pasąmonės kalba pagrindimas remiasi lūkesčiais ir jausmais. Lūkesčius išsako Tėve mūsų grandinė - matematikos įrodymo būdai. Jie turėtų atitikti šešiems pertvarkymams matematikos žinojimo rūmuose. Tai pasąmonės supratimas pasąmonės ir sąmonės santykių. Jie turėtų išplaukti iš Bott periodiškumo. Juos galima tirti eilėraščiais - nuotaikų kalba - geometrijos pavidale. Tad reikia mąstyti kaip geometrijos aštuoni klodai išplaukia iš Bott periodiškumo ir klasikinių Lie grupių, kaip jie išsako galimas aplinkas. Reikia ieškoti ryšio tarp ekologijos, ekonomikos ir lūkesčių bei jausmų pasaulio, kaip susikuria ir plėtojasi lūkesčiai, kaip atsitiktiniai reiškiniai tampa dėsningumų pagrindu, kaip rūšiuojasi skirtingų dažnumų atsitiktinumai. Kaip iškyla lūkesčiai? Jais atsiveria du laidai, du saitai - pasąmonei ir sąmonei. Atsiveria laidas trims protams, jų veiksmas, ir taip pat kitas laidas ironijai, stebėtojo keturiems lygmenims. Trys kart keturi, tai dvylika aplinkybių. Tokiu būdu aštuoni padalinimai ir 24 lygtys grindžia dvylika aplinkybių.

Žmogui atsisakant sąmoningumo, pasąmonės pagrindimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į sąmonę (širdį), bet taip pat, pasąmonė išgyvenimą perveda sąmonei - ima rūpėti. Įvardijimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į pasąmonę (protą), bet taip pat, sąmonė išgyvenimą perveda sąmoningumui - ima reikšti. Pagrindimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į kūną, bet taip pat, sąmoningumas išgyvenimą perveda pasąmonei. Taip sąmoningumo atsisakymas keturiais lygmenimis suskamba su trejybės ratu.

Keturi poreikiai - bendravimo, vertės, laisvės, prasmės - atitinkantys pasakojimo įtampos kūrimo balsus - nusako keturias vieningumo sampratas - bendrą likimą (bendravimas), paskirą likimą (vertė), paskirą svajonę (laisvę), bendrą svajonę (prasmę). Tai yra pasąmonės supratimas sąmoningumo ir sąmonės supratimas pasąmonės, sąmonės bei sąmoningumo.

Pasąmonė ir sąmonė turi atmintį (praeities ir ateities), užtat savo poreikius, bet sąmoningumas to neturi, tad gyvena dabartimi ir ne savimi, o kitu, visais.

Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.

Du atvaizdai išsako pasąmonės ir sąmonės požiūrius, žinojimo ir nežinojimo, mažėjančio ir didėjančio laisvumo. O keturi atvaizdai išsako sąmoningumo požiūrį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, apimtis. Ir išėjimą už savęs už savęs ir iš savęs turėtų atitikti pasąmonę ir sąmonę.

Sapnavau įvardijomo kalbą. Ji susidaro iš eilemės apvaržymų, kiekvienas iš jų dvilypis, varžantis tiek pasąmonę, tiek sąmonę.

Loginis kvadratas išreiškia pokalbį tarp žinojimo ir nežinojimo. Jo kampai sustato apimtis - viską, betką, kažką, nieką - ir atitinkamus žinojimo lygmenis - kodėl, kaip, koks, ar. Kaip suprasti, kad kodėl ir kaip siejami su žinojimo, o ar ir koks su nežinojimu, tuo tarpu pasąmonė žino ir sąmonė nežino?

Nagrinėti kaip įvardijimu iškylančios aplinkybės sustato teiginius. Žodis iškyla kartu su besikartojančiais veiksmais.

Besikartojančius veiksmus ir jų sekas, medžius, tinklus suprasti, kaip terpės gerumo pagrindą.

Suprasti, kaip kitaip mąstančiųjų supratimas yra susijęs su komunikacija, susikalbėjimu.