Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Savarankiškas (belaidis) Dievas išgyvean proto santvarką, kuria pasaulis yra vienalinkis. Išvesti iš to padalinimus.
Savarankiškas (belaidis) Dievas ir užtikrintas (vienalaidis) Dievas išgyvena širdies santvarką, kurioje pasaulis yra dvilinkis. Išvesti iš to atvaizdus ir aplinkybes.
Savarankiškas (belaidis) Dievas, užtikrintas (vienalaidis) Dievas ir ramus (dvilaidis) Dievas išgyvena valios santvarką, kurioje pasaulis yra trilinkis. Išvesti iš to tris kalbas: pasakojimo, įvardijimo ir pagrindimo.

Netroškimai sieja pasąmonės ir sąmonės modelius (pasąmonės, sąmonės ir sąmoningumo) 0, 1, 2, 3 laidais.

Kūno poreikiai išsako kaip pasąmonė žiūri atgal, sąmonė žiūri pirmyn, sąmoningumas išgyvena dabartį.
Proto abejonės prideda vieną lygmenį, kuriuo supranta pasaulį. Pasąmonė supranta pasaulį; sąmonė supranta pasąmonę ir pasaulį; sąmoningumas supranta sąmonę, pasąmonę ir pasaulį.
Širdies lūkesčiai prideda du lygmenis, kuriuo pasalyje išskiria save.
Valios vertybės išskiria trys lygmenis, kuriais skiria pasąmonės atsakymą, sąmonės klausimą ir sąmoningumo tyrimą - aplinką.
- Seka išsako kaip pasąmonė išgyvena atsakymus, vieną po kito. Medis išsako kaip sąmonė išgyvena klausimus, siauresnį (pasąmonės) ir platesnį (sąmonės). Tinklas išsako kaip sąmoningumas išgyvena tyrimus, skirdamas klausimą, atsakymą ir juos siejančią aplinką, kurią supranta kaip poslinkį.
  - Palyginti su Mindset standarto išsakytais pertvarkymų aptarimais.
  - Pasąmonė kartoja sąvoką; sąmonė apibendrina sąvokas; sąmoningumas išskiria skirtumą tarp sąvokų (apibendrinimo ir pavyzdžio).
Žinynas - sąmonės medžio sąvoka tampa sąmoningumo tinklo tema
Žemėlapynas - sąmoningumo tinklo suvokimas tampa sąmonės medžio permąstymu
Raida- sąmonės medžio išdava tampa pasąmonės sekos galimybe
Metraštis - pasąmonės sekos įvykis tampa sąmonės medžio aplinka
Vadovėlis - pasąmonės sekos mažesnės svarbos dalykas tampa sąmoningumo tinklo didesnės svarbos dalyku
Kelionė - sąmoningumo tinklo priežastis tampa pasąmonės sekos pasekme

Meilės mokslu siekiu tyriančiojo proto, sąmoningumo, besąlygiška tiesa, nežinojimu pagrįstos šviesuolių bendrystės.

Sąmoningumas modeliuoja pasąmonę, sąmonę, sąmoningumą seka, medžiu ir tinklu. Kuri santvarka atitinka kuriam protui?

Kaip įvairiai susieti tris protus su fermionais ir bosonais?

Fermionai (turi savo paskirą vietą - reiškiasi paskiras duomuo) ir bosonai (dalinasi bendra vieta - veikia bendra taisyklė)
Bosonai (tiesiogiai) ir fermionai (netiesogiai, atspindėti, aplinkoje)

https://artfacts.net/exhibition/totuus-naeyttely-pispalan-nykytaiteen-keskuksessa/214039

https://artfacts.net/artist/andrius-kulikauskas/237332

Pamąstyti, kaip santykiauja atsitiktinumo visata su tvarkos šablonais (kaip antai Bott periodiškumu). Kaip susisieja tokie du protai?

Kaip suprasti tokį vaizdavimą - įrašai laike

Ar tai vaizdavimai?

Žengiant padalinimų ratu, kylant keturiais žinojimo lygmenimis, penktasis lygmuo būtų pirmojo lygmens paneigimas. Užtat tokiu būdu padalinimų ratas prieštarauja sau betgi ištisai, kiekvienu žingsniu. Trejybės ratu apienant, grįžtame į tą patį lygmenį, tačiau kitu pobūdžiu, patikslintu, užtikrintu, tad būtent pasikliovimas jo, matyt, yra paneigimas pradžios. Antras pasitikrinimas prieštarauja pradinei nuostatai.

{$\nabla$} yra bendrojo proto ženklas. O bendrasis prota tepriima bendrąją vertę {$\nabla : \nabla$}

Tris protus sulyginti su 3 x 4 aplinkybėmis.

1 būtina, 2 tikra, 3 galima
3 daiktas, 1 eiga, 2 asmuo
2 vienis, 3 visybė, 1 daugis
buvimas = 1, veikimas = 2, mąstymas = 3

Pirmi trys atvaizdai išreiškia pirmą, antrą, trečią protą. Pasąmonė išreiškia pirmą, toliau antrą, galiausiai trečią vaidmenį. Ketvirtas atvaizdas grindžia pirmą, antrą, trečią.

Dvi ketverybės, šešios lygmenų poros.

Vienaip žiūrint, pasąmonė, sąmonė, sąmoningumas yra virš pasaulio. Tad pasąmonė mato save, o sąmonė mato pasaulį ir taip pat pasąmonę. Sąmonė ir pasąmonė yra matantieji. Jos save taip supranta.
Kitaip žiūrint, Dievas mato sąmoningumą, sąmonę, pasąmonę, iš viršaus. Tad šie laipsniai nuslenka, jie yra matomieji.
Sąmoningumas supranta save, sąmonę, pasąmonę kaip (Dievo) matomuosius.

Mąstyti kaip aštuongubas kelias sustato vertybes.

Žmogaus valia: Žmogaus sąmoningumo langu: santykiu su tiesa
Dievo valia: Dievo langu: Žmogaus pasąmonės ir sąmonės kertine vertybe

Jas turėtų sieti trys laidai - pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo. Sąmoningumas išsirenka apžvalgos tašką, iš kurio suveda pasąmonę ir sąmonę. Ir tiesiog apie tą tašką išauga sąmoningumas. O Dievo žvilgsniu žvelgiant iš šio taško, pasąmonė ir sąmonė pilnai aprėpiamos, Dievo meilė pasireiškia žmogaus kertine vertybe. Tad panašiai galime ieškoti šio taško.

Kaip žmogaus žinojimo rūmų pažinovas ir pagrindinis išsiaiškinimo būdas yra susiję su žmogaus kertine vertybe?

Vienas matas, viena riba:

atspindimas - laiminga - įgalinti (atspindyje esantį)

Du matai, dvi ribos:

pakreipimas - liūdna - pasitraukti (atsisakyti paslinkusio mato)
pasukimas - bjauru - išsisakyti (nusakyti savo ašį)

Trys matai, trys ribos:

pritraukimas-atitraukimas (įsijautimas-atsitokėjimas) - linksma - imtis veiklos (dalyvauti atsivėrusioje plokštumoje)
priplojimas - keista - apibūdinti (matuoti plokštumą, nustatyti santykį, susieti ašis, paženklinti ašių matmenis)
perkėlimas - baisu - pasipriešinti (nusakyti ašis savo pagrindu, tapti židiniu)

Pasąmonė lygina su pasauliu. Sąmonė lygina su sąmoningumu. Ramybėje dera atsiliepti, įtampoje dera veikti gryna valia.

Žinojimas leidžia atsisakyti savęs ir perduoti išeities tašką, židinį, dėmesį kitam, perduoti veiklą kreipiančiais sandarai, leidžiančiai pasikartojančiai veiklai iššaukti sandarą.

Vertybės turėtų trijų protų trimis laidais reikštis šešiais pertvarkymais: sekomis, medžiais, tinklais. Tad keturiais netroškimai skirtingai pasireiškia šeši požiūriai, išreiškiantys pasąmonės ir sąmonės pasaulėžiūras, jas derinant sąmoningumu 0, 1, 2, 3 laidais lygtimis 3+3=6, 4+3=7, 5+3=8, 6+3=3. Lygtys išsako pasaulėžiūrą 3=3+0, 4+3+1, 5=3+2, 6=3+3 požiūriais ir prideda sąmoningumą +3. Tiek pasąmonė, tiek sąmonė turi trejopą pasaulėžiūrą, bet jos negali tiesiogiai prieiti viena prie kitos pasaulėžiūros. Užtat gali prieiti sąmoningumu, 0, 1, 2, 3 laidais, tai yra, kūnu - jokiu laidu, protu - pasąmonės vienu laidu, širdimi - sąmonės dviem laidais, valia - sąmoningumo trimis laidais. Galiausiai, trimis laidais, per sąmoningumą, valios atveju, pasąmonė ir sąmonė gali vieną kitą suprasti pilnai, o tai baigasi vienybe 6+3=3.

Lūkesčius suprasti dvejopai: kaip pasąmonė kalba sąmonei jauduliais ir kaip sąmonė samprotauja pasąmonei ribos pakeitimais, grindžiančiais nuotaikų geometriją, turbūt sutampančiais su būdais, kaip kas pasidaro.

Lūkesčiai trims protams išsako tris protus. Tikimės, kad žinome.

Pasąmonė gyvena praeityje, sąmonė ateityje, o sąmoningumas dabartyje. Taip reiškiasi lygtis 5+3=0.
Pasąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus. Jos išgyvenimu, pasąmonė laiminga kada paaiškėja, kad žino, ir sąmonė nelaiminga, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas pasibjaurėja, kada neįmanoma tikėtis.
Sąmonė savo lūkestyje įžvelgia tris protus: pasąmonė linksma kai paaiškėja, kad žino, o sąmonė nustemba, kada paaiškėja, kad nežino, o sąmoningumas baiminasi, kada neįmanoma tikėtis.
Sąmoningumas pats sau gyvena įtampoje arba ramybėje. Sąmoningumas gyvena dabartyje, tad nieko nesitiki, tik skiria, ar gyvena kito lūkestyje ar be lūkesčio.
Pasąmonė ir sąmonė savotiškai supranta sąmoningumą, užtat sąmoningumas slypi už jų, kaip ir Dievas slypi.
Tad reikia naujai apmąstyti santykį tarp troškimo ir žinojimo, nes tas pačias apimtis supranta priešingomis kryptimis, Dievo ir žmogaus.

Žinojimo rūmai atsiveria įžangine, įvadine tyrimo veikla, susitelkia į sąmoningąjį tobulą tojo mokslo pažinovą, ir užsisklendžia tyrimo išsibaigimu, išsikvėpimu.

Kaip suprasti Dievo šokio trejybės ratą? Juk Dievas Tėvas ir įžanginė raiška, Dievas Sūnus yra tobulasis pažinovas, Dievas Dvasia yra Dievo tyrimo išsibaigimas - ir šie trys kyla iš Dievo Tėvo. Taigi, ar trejybės ratas yra Dievo šokio esmė, Dievo trejybė, pasireiškianti toliau išgyvenimo apytakoje, ir taip toliau? Ar išgyvenimo apytakos trejybės ratas veda į žinojimo rūmus? Ar žinojimo rūmų trejybės ratas veda į meilės mokslą? Ir kaip toliau? Trejybės ratas kiekvienu atveju sieja Dievą ir žmogų, pasąmonę ir sąmonę, sąmoningumo pokalbiu... ar kaip suprasti?

Smulkesniuose padalinimuose - ketverybėje, penkerybėje, šešerybėje, septynerybėje - yra dvi ašys, kurios sąmonės ir pasąmonės atžvilgiais išsako jų santykį. Pasąmonė save supranta lygmeniu Koks, ir sąmonę supranta lygmeniu Kaip. Sąmonė save supranta lygmeniu Kodėl ir pasąmonę supranta lygmeniu Ar. O sąmoningumas suderina jų santykį, taip kad pradedama pasąmonės supratimu ir baigiama sąmonės supratimu. Tad gyvename pagrinde pasąmonės supratimu, retkarčiais atsiremiame sąmonės supratimu, o sąmoningumą išgyvename tiktai pereinant iš pasąmonės ir sąmonės supratimą. Tad šitaip nagrinėjant galiu naujai permąstyti penkerybę 5=4+1 - sąmoningumas reiškiasi virsmo požiūriu, šešerybę 6=4+2 - sąmoningumas prisijungia savo supratimais pasąmonės ir sąmonės, taip kad yra trijų ašių trejybė, ir septynerybę - sąmoningumas prisijungia trimis šonais - pasąmonės tikrumu (žinom visus ir bent vieną), sąmonės tikrumu (nežinom visų ir bent vieno), sąmoningumo tikrumu (žinom bent vieną ir nežinom bent vieno). O kaip toliau?

Manto Adomėno „Moneta & labirintas“

Picos: Jurgis ir Drakonas, Brooklyn brothers, Can can, Dominos, Užupio

Santykis su Dievu yra atgarsis, kaip kad dalelytė turi santykį su savo lauku.

Sąmoningumas - sieja dvi sąmones raiškas (patyrimą ir suveikimą) nusistatymu. Tad nusistatome, leidžiame sąmonei suveikti sampratomis, tada sulaukiame atsako iš pasaulio, jį patiriame, taip išgyvename trejybės ratą.

Mūsų supratimu, pasaulis yra laisvas - nenumatomas - mes nebūtinai laisvi. Mūsų laisva valia atspindi pasaulio laisvą valią, taip pat išplaukia iš mūsų sąlygiško gebėjimo valdyti pasaulį, taip kad jis priklauso nuo mūsų.

Jėzus mokino neprisiekti savo galva. O tai gali reikšti, nesiremti savo proto galingumu ar pranašumu ar tobulumu. Nes negali pakeisti nė vieno plauko, kad jis būtų juodas ar baltas. O nesuskaičiuojami plaukai yra nesuskaičiuojamų nuodėmių palyginimas. Ir negaliu ištaisyti nė vienos nuodėmės, kad jos nebebūtų.

Atsisakant sąmoningumo, valios, kai tai vyksta tiesiogiai, tai būtent kalbomis - pagrindimu, įvardijimu, pasakojimu. Toliau sąmonės atsisakoma gera valia - atvaizdais ir aplinkybėmis. Pasąmonės atsisakoma išmintimi, dvejonėmis, padalinimais.

Išmintis yra dvejonių pagrindas, grindžia padalinimus. Gera valia yra lūkesčių pagrindus, grindžia atvaizdus ir aplinkybes. Dievo valia yra valios pagrindas, reiškiasi aštuongubu keliu, grindžia tris kalbas.

Sąmoningumo išeities tašku, atsisakant pasąmonės patirties ir sąmonės sampratų

pasąmonė grindžia Dievą - visumą
sąmonė grindžia gerumą - išskirtinį dėmesį, tad savarankišką priešingybę nedėmesiui

Tame nėra laisvos valios. Laisva valia reiškia sąmoningumu, kuris gali rinktis ar gyventi

gyvenimu - sulyginant Dievą ir gerumą (leiždiant sąmonei primesti pasąmonei savo sampratas)
amžinu gyvenimu - atskiriant Dievą ir gerumą (sulaikant sąmonę, kad tuo tarpu savo sampratų neprimestų, o jas tikslintų toliau)

Kaip pasąmonė ir sąmonė reiškiasi šešerybėje ir netroškimuose: 3+3=6, 4+3=7, 5+3=0, 6+3=1 ?

Mokslas (24-erių raiškų) apima

3 protus (veiksmus)
8 proto būsenas (padalinimus)
10 protų santykių būsenų pagrindu: 4 sutapimai ir 6 atskyrimai
3 išgyvenimo taškus

Santykiai su tiesa ir kertinė vertybė nusako kaip žmogus asmeniškai suderina savo pasąmonę ir sąmonę. Tad šitą galima panagrinėti. Kaip aštuongubas kelias tai nusako?

Kaip jauduliai išreiškia tris protus? Pasąmonė: laiminga +, liūdna -, bjauru x. Sąmonė: puiku +, keista -, baisu x. Sąmoningumas: įtampa. Kaip suprasti +,-,x ryšium su pasąmonės, sąmonės, sąmoningumo santykiais? Palyginti su abejonėmis ir dvejonėmis.

Yra dvi tapatybės - su Dievu ir su artimu (kitu žmogumi) - kaip kad susiveda Jėzaus gyvenimu. Mums reikia tapatybės nes mes netrokštame, o Dievui nereikia tapatybės nes jisai trokšta.

Atsisakyti tapatybės reikia atsisakyti jos susivedimo, tad atsisakyti valios, o pirmiausiai reikia turėti valią. Tad pirma iš Dievo kyla valia, o paskui žmogus jos atsisako kartu su sąmoningumu.

Lūkesčiai skiria žinojimą pasąmone (prieš ir po) ir nežinojimą sąmone (belaukiant).

Netroškimai išsako sąmoningumo supratimą 0,1,2,3 laidais, kaip sąmoningumas dalyvauja, kokiu skaičiumi laidų - lygmenų reiškiasi ... pasąmone ... pasąmone ir sąmone ... pasąmone, sąmone ir sąmoningumu.

Palaiminimai išsako iššūkius (poreikius) išsakančius, jog Dievas nebūtinai geras, ir kaip tai sprendžiasi.

Dievo šokyje, prieš sistemą, jai dar nesant, Tėvas ir Sūnus išeina už savęs į vienas kitą, ratu, pasikartojančia veikla. Po sistemos, jai esant, Dvasia iš šalies stebi jų santykį, tarpą tarp jų, tad sandarą.

Su Marcus reikėtų rinkti išsiaiškinimo būdus ekonomikoje.

Pasąmonės kalba pagrindimas remiasi lūkesčiais ir jausmais. Lūkesčius išsako Tėve mūsų grandinė - matematikos įrodymo būdai. Jie turėtų atitikti šešiems pertvarkymams matematikos žinojimo rūmuose. Tai pasąmonės supratimas pasąmonės ir sąmonės santykių. Jie turėtų išplaukti iš Bott periodiškumo. Juos galima tirti eilėraščiais - nuotaikų kalba - geometrijos pavidale. Tad reikia mąstyti kaip geometrijos aštuoni klodai išplaukia iš Bott periodiškumo ir klasikinių Lie grupių, kaip jie išsako galimas aplinkas. Reikia ieškoti ryšio tarp ekologijos, ekonomikos ir lūkesčių bei jausmų pasaulio, kaip susikuria ir plėtojasi lūkesčiai, kaip atsitiktiniai reiškiniai tampa dėsningumų pagrindu, kaip rūšiuojasi skirtingų dažnumų atsitiktinumai. Kaip iškyla lūkesčiai? Jais atsiveria du laidai, du saitai - pasąmonei ir sąmonei. Atsiveria laidas trims protams, jų veiksmas, ir taip pat kitas laidas ironijai, stebėtojo keturiems lygmenims. Trys kart keturi, tai dvylika aplinkybių. Tokiu būdu aštuoni padalinimai ir 24 lygtys grindžia dvylika aplinkybių.

Žmogui atsisakant sąmoningumo, pasąmonės pagrindimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į sąmonę (širdį), bet taip pat, pasąmonė išgyvenimą perveda sąmonei - ima rūpėti. Įvardijimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į pasąmonę (protą), bet taip pat, sąmonė išgyvenimą perveda sąmoningumui - ima reikšti. Pagrindimo kalba sąmoningumas (valia) pereina į kūną, bet taip pat, sąmoningumas išgyvenimą perveda pasąmonei. Taip sąmoningumo atsisakymas keturiais lygmenimis suskamba su trejybės ratu.

Keturi poreikiai - bendravimo, vertės, laisvės, prasmės - atitinkantys pasakojimo įtampos kūrimo balsus - nusako keturias vieningumo sampratas - bendrą likimą (bendravimas), paskirą likimą (vertė), paskirą svajonę (laisvę), bendrą svajonę (prasmę). Tai yra pasąmonės supratimas sąmoningumo ir sąmonės supratimas pasąmonės, sąmonės bei sąmoningumo.

Pasąmonė ir sąmonė turi atmintį (praeities ir ateities), užtat savo poreikius, bet sąmoningumas to neturi, tad gyvena dabartimi ir ne savimi, o kitu, visais.

Sąmonės užtikrintumas - turi atsakymą į kažką, į savo klausimą. Pasąmonės ramybė - gali atsakyti į betką, bet kokį klausimą.

Du atvaizdai išsako pasąmonės ir sąmonės požiūrius, žinojimo ir nežinojimo, mažėjančio ir didėjančio laisvumo. O keturi atvaizdai išsako sąmoningumo požiūrį, santykį tarp pasąmonės ir sąmonės, apimtis. Ir išėjimą už savęs už savęs ir iš savęs turėtų atitikti pasąmonę ir sąmonę.

Sapnavau įvardijomo kalbą. Ji susidaro iš eilemės apvaržymų, kiekvienas iš jų dvilypis, varžantis tiek pasąmonę, tiek sąmonę.

Loginis kvadratas išreiškia pokalbį tarp žinojimo ir nežinojimo. Jo kampai sustato apimtis - viską, betką, kažką, nieką - ir atitinkamus žinojimo lygmenis - kodėl, kaip, koks, ar. Kaip suprasti, kad kodėl ir kaip siejami su žinojimo, o ar ir koks su nežinojimu, tuo tarpu pasąmonė žino ir sąmonė nežino?

Nagrinėti kaip įvardijimu iškylančios aplinkybės sustato teiginius. Žodis iškyla kartu su besikartojančiais veiksmais.

Besikartojančius veiksmus ir jų sekas, medžius, tinklus suprasti, kaip terpės gerumo pagrindą.

Suprasti, kaip kitaip mąstančiųjų supratimas yra susijęs su komunikacija, susikalbėjimu.