Gvildenu | Mintys / Užrašai

笔记

Trikampių židinius tiriant įdomu kaip sąmonė gali valdyti pasąmonę tyrimo tikslais, pareikalauti, kad pasąmonė darytų įvairius pakeitimus trikampiui, gal tai daro sąmoningumas, keisti tą trikampį ir žiūrėti kaip viena tiesė perkerta kitą, kaip taškas pereina iš vienos tiesės pusės į kitą, kaip susikuria sankryža ir toliau bandyti ką nors apie tą sankryžą išsiaiškinti.

Tokiais veiksmais galima įrodyti, kad kažkas įvyko, kad pasikeitė būsena, ir tokiais veiksmais išreikšti pasakojimo kalbą.
Turint tokių veiksmų žodynėlį ir logiką kaip plėtojama kalba gali būti pasikartojantys veiksmai, kaip kadaise tyriau kaip kalbos sąvokos kyla iš pasikartojančių veiksmų.
Galima tirti matematikos įrodymus kurie kyla iš tų veiksmų ir jų sąvokų kalbos.
Įdomu kaip tie įrodymai atsiremia į paprasčiausių įrodymų būdus, kurie sudaro pagrindimo kalbos laipsnyną, ir kaip sąmoningumas šiuo atveju yra būtent šiame laipsnyne, tai kaip galėtų atitinkamai reikštis pasąmonė viename laipsnyne ir sąmonė kitame laipsnyne.
Šios trikampų kalbos prasmė, turėtų susirasti kur židinys yra, bet tada gali tą pačią veiklą pakartoti iš pradžių, geriau suprasti kaip atlikti šią užduotį ir šitą vis patobulinant turėtų atsirasti tobulėjimo seka. Šitas tobulėjimo būdas galėtų būti prasmė šios veiklos.

12 aplinkybių išreiškia kaip sulyginti 3 asmenis su kitais asmenimis ir išreiškia visus suvokimo lygmenis, žmogaus ir Dievo požiūrių grandinę. Visa tai yra pagrindas apytakų, žmogaus vaizduotės ribos, iš kurių išplaukia apytakos, mūsų supratimas Dievo, Manęs, Tavęs, Kito.

Sąmoningumo kalbos (pasakojimo) poreikių laipsnynas prasideda gyvybės poreikiu, pasąmonės poreikiais, o toliau sąmonės poreikiais. Kaip turėtų būti su kitų kalbų laipsnynais?

Žinojimo rūmuose yra pokalbis tarp dviejų pusrutulių ir yra būtent sąmonės pirmi keturi žingsniai ir tada juos pratęsia keturi pasąmonės žingsniai pradedant būtent nuo pradinio. Neina atvirkščiai (nuo 8 iki 5) užtat eina pirmyn (nuo 5-bės iki 8-bės) lygiagrečiai, užtat gaunasi aštuonių padalinimų ratas panašiai kaip kad su tiesinėmis kompleksinėmis sandaromis, kad yra pasiektas žinojimo sustatymas L, kurio pagrindu pasąmonė gali tęsti savo veiklą kolei subliuška į nežinojimą.

Sąmoningumas iškyla basal ganglijoje dirbtina klaida, kurios tikslas apgauti savo sąmonės supratimą savo pojūčių, kad galėtų įvykti judesys, kad sąmonė pamanytų jog kūnas nestovi vietoje, nes kitaip negalėtų pajudėti.

Tyrimas sudaro galimybę per sąmoningumą sustatyti tyrėją, (jeigu Dievas yra nulybė, tai tyrėjas yra trejybė) ir per tą trejybę vis naujai pavaizduoti trejybės atvaizdu ir grįsti naują apytaką tam tikros apimties.

Geortzel paaiškina šešerybę, kad jinai atsuka mokymosi ratą, kad būtų galima atitaisyti savo klaidas. Užtat išsiskiria besąlygiškos (ištrinančios) ir sąlygiškos būsenos. O penkerybė grindžia trejybės rato krypčių skirtumą.

Sulyginti

tris protus
kūną, protą, širdį, valią
kodėl protas (antras protas) eina pirm širdies (pirmo proto)?
Mąstyti iš viršaus - visumą - Dievą suprasti
Mąstyti iš apačios - savo tyrimų pagrindu - kas mus domina
Bendrystė tai suvienija per vidurį

T.S.Eliot objective correlative ir "Geometry of Moods"

Trijų kalbų laipsnynai išsako kaip trys protai suprantami atitinkamos kalbos proto. Kalbos protas savęs tiesiogiai nemato, užtat atpažįsta kitų dviejų protų santykyje. Tad reiškiasi trejybės ratas.

Sąmoningumo kalboje (pasakojime) yra pasąmonės gyvybės poreikis (žvelgiantis į praeitį), sąmonės saugumo poreikis (į ateitį), sąmoningumo bendravimo poreikis (taikant bendrai). Pirmi trys poreikiai tai išsako pasąmonės žvilgsniu į praeitį, o kiti trys poreikiai išsako sąmonės žvilgsniu į ateitį.
Sąmonės kalboje (įvardijime) yra sąmoningumo linksnis vardininkas (agentas), pasąmonės linksnis naudininkas, o sąmonė savo supranta galininku linksniu. Pirmi trys linksniai tai išsako tiesiogine vieninga valia, o kiti trys linksniai tai išsako netiesiogine padalinta valia, įnagininku, kilmininku, vietininku.
Pasąmonės kalboje (pagrindime) yra sąmonės įrodymas (morfizmu arba atitikimu su pasąmone), sąmoningumo įrodymas (indukcija - papildant įtrauktinu požiūriu), o juos suveda pasąmonės įrodymas (įtraukimo algoritmo konstravimu, parodymu). Tam tikroje santvarkoje, jos viduje, tai vyksta ir pasireiškia substitucija, atvejų nagrinėjimu ir konstravimu.

Ketverybė yra žinojimo veidrodis. Ją papildome tai ką išgyvename trimis protais. Kitoje pusėje žinojimo veidrodžio, susitelkiame į tai ką išgyvename žinojimo apsuptyje - visa tai ką žinome tampa praeitimi ir ateitimi - o išgyvename dabartį (ir penkerybę) pasąmone, toliau sąžinę (ir šešerybę) sąmone ir galiausiai pasirinkimą (ir septynerybę) sąmoningumu.

Trumpa tiksli seka paaiškina kaip trys protai susieja su ketverybe. Ketverybė išsako morfizmų seką: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Tuo tarpu objektais mąstant, vidurinis objektas Kodėl (totalinė erdvė) sieja pluoštą Koks ir bazinę erdvę Kaip. O taip pat ilgų tikslų sekų trumpoje tikslioje sekoje galima įžvelgti trejybės ratą. Tai sieja trejybės ratą ir tris protus ir ketverybę.

Visas mano mąstymas sukasi apie tyrimą. Keturios apytakos iškyla: Ar tirti? Ką tirti? Kaip tirti? Kodėl tirti?

Dievo tyrimas yra savaime vykstantis, savaime iškyla atsakymas, tai tik formalus tyrimas.
Išgyvenimo apytaka jau tikresnis, yra atsakymas, atsakymai yra sandaros.
Žinojimo rūmai išsako, sustato, surikiuoja, apibrėžia. klausimus
Meilės mokslas išsako šviesuolių bendrystę.

Dviem kryptim išvertimas. Visa tai lygina Dievą tyrėją ir tyrėją kaip tyrėją (Dievo Dievą). Dievas kaip asmuo apžvelgia viską, ir ta apimtis smulkėja. O tyrėjo prasme yra atvirkščiai. Tyrėjo prasme kodėl tiriama yra būtent meilės mokslu.

Apytakoje iš šalies išsakoma kas vyksta asmens išgyvenime. Apytakoje yra aštuonerybė - netroškimas - kuris išsako kaip asmuo išgyvena savo išgyvenimą, patiria savo laisvę. Ta laisvė susitelkia į trejybės ratą siejantį abu ketverybės atvaizdus. Iš šalies, jų pasekmes išsako santvarką 4+6, sudėtingus atvaizdų santykius nusako lygmenų poros, tačiau net ir santvarkoje išlieka bendras tarpas, dvasios plazdenimas.

veiksmu +1 vis pridedamas požiūris išreiškiantis daugiau energijos, tai yra, požiūrių įvairovę. Tad laisva valia išsako dvigubą požiūrį. O trečią požiūrį pridėjus, jisai prilygsta ryšiui tarp antro ir pirmo požiūrio, tad juos abu papildo iš šalies, iš aukštesnio taško. Tokiu būdu teisiama, ilginama tikslioji seka.

ironija be ribos, be dėžės, nėra juokinga, nes ji neskiria dviejų protų, pasąmonės ir sąmonės, ji tegali būti baisi arba bjauri
ironija sieja žinojimą pasąmonės siauresniame lygmenyje ir nežinojimą sąmonės platesniame lygmenyje. O tai sieja ketverybės atvaizdus pasąmonei ir sąmonei.
keturios apimtys sieja pasaulį su trimis protais, mažėjantis ir didėjantis laisvumas sieja pasąmonę ir sąmonę.
pagrindimu susikalba visi tarsi vienas audinys
įvardijimu susikalba skirtingi asmenys
pasakojimu susikalba ?
Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.

Septynerybė sieja ketverybę ir tris lygmenų poras - paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą - Dievo valios vykdymui.

Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
Netroškimais suprantame savo vaidmenį ryšium su Dievu ir gyvenimo prasme suvokimo lygmenimis.

Visko padalinimas yra optimalus jėgų pasiskirstymas mažinant įtampą pasąmonės kalboje.

Amžinas gynimas reiškiasi kūnu
išmintis reiškiasi protu
gera valia reiškiasi širdimi
Dievo valia reiškiasi valia.

Nulybė ir trejybė

Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.

Laipsnynai ir trejybės atvaizdai

spalvos: buvimas, veikimas, mąstymas
kiekybė: vienis, visybė, daugis (matematikos įrodymo būdai)
kokybė: daiktas, eiga, asmuo (linksniai)
substancija: būtina, tikra, galima (poreikiai)

Trys laipsnynai grindžia kalbas

Pasąmonės kalbai: Dievas=Dievas iki Dievas=gerumas
Sąmonės kalbai: gerumas=Dievas iki gerumas=gerumas
Sąmoningumo kalbai: gerumo ir Dievo santykis, gerumo laipsnyno ir Dievo laipsnyno santykis
"Introduction to Math 4 wisdom" vaizdo įrašas prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.

Tiesos aplinkybės būtinumas, tikrumas, galimumas yra už pažinovo bet užtat kreipiasi į pažinovą, atskleidžia pažinovą yra akivaizdžios pažinovui, tad jų pagrindu iškyla pažinovas.

Trejybės atvaizdai skira kas yra viduje mūsų, pasąmonės žinoma, ir kas yra už mūsų, pasąmonės nežinoma. Mumyse yra būtent žmogaus žvilgsnis, o už mūsų yra Dievo žvilgsnis.

Kaip lūkesčiais ir jauduliais suprasti netekimą žado (wonder) (negalėjimas kalbėti - sąmonės išjungimas)?

Ar (sąmonės) netekimas žado yra susijęs su (pasąmonės) imlumu?

Trys kalbos žinoti kažką - pasąmonė, betką - sąmonė, viską - sąmoningumas.

Pertvarkymai išsako kaip sąmoningumas supranta sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumo atžvilgiu jie abudu yra iš esmės suderinti. visos pasąmonės sekos prilygsta sąmonės sekom ir panašiai. Tai sąmoningumas tiktai įžvelgia skirtumas, kur yra nesuderinamos santvarkos.

Jungo egos ir personos ir šešėlio išsiskyrimai ir panašiai išsako lūkesčius, užtat yra jaudulių pagrindai.

Tiriantis protas yra 4 atvaizdai 0, 1, 2, 3. Klausiantis ir atsakantis protai išsako atvaizdus. Šešerybės yra du atvaizdai ir jie susieti ketveriopai netroškimais.

Suvokdami savo pasaulėžiūrą kaip vieną iš daugelio įmanomų, atsisakome savo proto, suprantame, kad esame kažkas daugiau nei protas.

Prasmė bene derina pasąmonę ir sąmonę ir tai yra sąmoningumo išdava, kad kalboje būtų reikšmė, sutaptų.