笔记
Geortzel paaiškina šešerybę, kad jinai atsuka mokymosi ratą, kad būtų galima atitaisyti savo klaidas. Užtat išsiskiria besąlygiškos (ištrinančios) ir sąlygiškos būsenos. O penkerybė grindžia trejybės rato krypčių skirtumą.
Sulyginti
- tris protus
- kūną, protą, širdį, valią
- kodėl protas (antras protas) eina pirm širdies (pirmo proto)?
- Mąstyti iš viršaus - visumą - Dievą suprasti
- Mąstyti iš apačios - savo tyrimų pagrindu - kas mus domina
- Bendrystė tai suvienija per vidurį
T.S.Eliot objective correlative ir "Geometry of Moods"
Trijų kalbų laipsnynai išsako kaip trys protai suprantami atitinkamos kalbos proto. Kalbos protas savęs tiesiogiai nemato, užtat atpažįsta kitų dviejų protų santykyje. Tad reiškiasi trejybės ratas.
- Sąmoningumo kalboje (pasakojime) yra pasąmonės gyvybės poreikis (žvelgiantis į praeitį), sąmonės saugumo poreikis (į ateitį), sąmoningumo bendravimo poreikis (taikant bendrai). Pirmi trys poreikiai tai išsako pasąmonės žvilgsniu į praeitį, o kiti trys poreikiai išsako sąmonės žvilgsniu į ateitį.
- Sąmonės kalboje (įvardijime) yra sąmoningumo linksnis vardininkas (agentas), pasąmonės linksnis naudininkas, o sąmonė savo supranta galininku linksniu. Pirmi trys linksniai tai išsako tiesiogine vieninga valia, o kiti trys linksniai tai išsako netiesiogine padalinta valia, įnagininku, kilmininku, vietininku.
- Pasąmonės kalboje (pagrindime) yra sąmonės įrodymas (morfizmu arba atitikimu su pasąmone), sąmoningumo įrodymas (indukcija - papildant įtrauktinu požiūriu), o juos suveda pasąmonės įrodymas (įtraukimo algoritmo konstravimu, parodymu). Tam tikroje santvarkoje, jos viduje, tai vyksta ir pasireiškia substitucija, atvejų nagrinėjimu ir konstravimu.
Ketverybė yra žinojimo veidrodis. Ją papildome tai ką išgyvename trimis protais. Kitoje pusėje žinojimo veidrodžio, susitelkiame į tai ką išgyvename žinojimo apsuptyje - visa tai ką žinome tampa praeitimi ir ateitimi - o išgyvename dabartį (ir penkerybę) pasąmone, toliau sąžinę (ir šešerybę) sąmone ir galiausiai pasirinkimą (ir septynerybę) sąmoningumu.
Trumpa tiksli seka paaiškina kaip trys protai susieja su ketverybe. Ketverybė išsako morfizmų seką: Ar, Koks, Kaip, Kodėl. Tuo tarpu objektais mąstant, vidurinis objektas Kodėl (totalinė erdvė) sieja pluoštą Koks ir bazinę erdvę Kaip. O taip pat ilgų tikslų sekų trumpoje tikslioje sekoje galima įžvelgti trejybės ratą. Tai sieja trejybės ratą ir tris protus ir ketverybę.
Visas mano mąstymas sukasi apie tyrimą. Keturios apytakos iškyla: Ar tirti? Ką tirti? Kaip tirti? Kodėl tirti?
- Dievo tyrimas yra savaime vykstantis, savaime iškyla atsakymas, tai tik formalus tyrimas.
- Išgyvenimo apytaka jau tikresnis, yra atsakymas, atsakymai yra sandaros.
- Žinojimo rūmai išsako, sustato, surikiuoja, apibrėžia. klausimus
- Meilės mokslas išsako šviesuolių bendrystę.
Dviem kryptim išvertimas. Visa tai lygina Dievą tyrėją ir tyrėją kaip tyrėją (Dievo Dievą). Dievas kaip asmuo apžvelgia viską, ir ta apimtis smulkėja. O tyrėjo prasme yra atvirkščiai. Tyrėjo prasme kodėl tiriama yra būtent meilės mokslu.
Apytakoje iš šalies išsakoma kas vyksta asmens išgyvenime. Apytakoje yra aštuonerybė - netroškimas - kuris išsako kaip asmuo išgyvena savo išgyvenimą, patiria savo laisvę. Ta laisvė susitelkia į trejybės ratą siejantį abu ketverybės atvaizdus. Iš šalies, jų pasekmes išsako santvarką 4+6, sudėtingus atvaizdų santykius nusako lygmenų poros, tačiau net ir santvarkoje išlieka bendras tarpas, dvasios plazdenimas.
veiksmu +1 vis pridedamas požiūris išreiškiantis daugiau energijos, tai yra, požiūrių įvairovę. Tad laisva valia išsako dvigubą požiūrį. O trečią požiūrį pridėjus, jisai prilygsta ryšiui tarp antro ir pirmo požiūrio, tad juos abu papildo iš šalies, iš aukštesnio taško. Tokiu būdu teisiama, ilginama tikslioji seka.
- ironija be ribos, be dėžės, nėra juokinga, nes ji neskiria dviejų protų, pasąmonės ir sąmonės, ji tegali būti baisi arba bjauri
- ironija sieja žinojimą pasąmonės siauresniame lygmenyje ir nežinojimą sąmonės platesniame lygmenyje. O tai sieja ketverybės atvaizdus pasąmonei ir sąmonei.
- keturios apimtys sieja pasaulį su trimis protais, mažėjantis ir didėjantis laisvumas sieja pasąmonę ir sąmonę.
- pagrindimu susikalba visi tarsi vienas audinys
- įvardijimu susikalba skirtingi asmenys
- pasakojimu susikalba ?
- Kalba iškyla kai remiamės siauresne apimtimi.
Septynerybė sieja ketverybę ir tris lygmenų poras - paklusimą, tikėjimą, rūpėjimą - Dievo valios vykdymui.
- Vaizduotę sudaro šeši pertvarkymai (vaizdavimai). Už jos yra 1 vidinis pertvarkymas (lentelė) kuris išsako galimas vaizduotės ribas (padalinimus), užtat juo pranokstama vaizduotė.
- Žvilgsniai kuriais įsivaizduojame iškyla kuomet galime požiūriu į požiūriu stebėti kaip įsijaučime.
- Netroškimais suprantame savo vaidmenį ryšium su Dievu ir gyvenimo prasme suvokimo lygmenimis.
Visko padalinimas yra optimalus jėgų pasiskirstymas mažinant įtampą pasąmonės kalboje.
- Amžinas gynimas reiškiasi kūnu
- išmintis reiškiasi protu
- gera valia reiškiasi širdimi
- Dievo valia reiškiasi valia.
Nulybė ir trejybė
- Dievas kaip asmuo išplaukia iš sąmoningo Dievo, o tai trejybės ratas, kurį papildo Dievo nulybė.
- 0->3 Dievas nulybė (Kito nėra) Dievas tvirtinamas. Jie laikosi savęs. Dievą supa Kito trejybės ratas. Jei nesilaiko savęs - gaunasi Dievo trejybė (tad Dievas nebūtinas savo nebūtinumu). (Kartu 1 (būtinas) +3 (nebūtinas) =4).
- Dievas asmenimis sieja dvasią - nulybę su tarpu - nulybės atvaizdais. O savastis priešingai sieja trejybės atvaizdus su už jų glūdinčiu trejybės ratu.
Laipsnynai ir trejybės atvaizdai
- spalvos: buvimas, veikimas, mąstymas
- kiekybė: vienis, visybė, daugis (matematikos įrodymo būdai)
- kokybė: daiktas, eiga, asmuo (linksniai)
- substancija: būtina, tikra, galima (poreikiai)
Trys laipsnynai grindžia kalbas
- Pasąmonės kalbai: Dievas=Dievas iki Dievas=gerumas
- Sąmonės kalbai: gerumas=Dievas iki gerumas=gerumas
- Sąmoningumo kalbai: gerumo ir Dievo santykis, gerumo laipsnyno ir Dievo laipsnyno santykis
- "Introduction to Math 4 wisdom" vaizdo įrašas prasideda trejybės ratu išplaukiančiu iš klausimų Kodėl. Bendrai trejybės rato poslinkiai išreiškia prasmingumo klausimus, tad būtent klausimus kodėl. Tad mąstant klausimais, Kodėl prisideda prie trejybės rato požiūrių kaip ketvirtas požiūris. Panašiai, mąstant atsakymais, Ar prisideda kaip ketvirtas požiūris.
Tiesos aplinkybės būtinumas, tikrumas, galimumas yra už pažinovo bet užtat kreipiasi į pažinovą, atskleidžia pažinovą yra akivaizdžios pažinovui, tad jų pagrindu iškyla pažinovas.
Trejybės atvaizdai skira kas yra viduje mūsų, pasąmonės žinoma, ir kas yra už mūsų, pasąmonės nežinoma. Mumyse yra būtent žmogaus žvilgsnis, o už mūsų yra Dievo žvilgsnis.
Kaip lūkesčiais ir jauduliais suprasti netekimą žado (wonder) (negalėjimas kalbėti - sąmonės išjungimas)?
Ar (sąmonės) netekimas žado yra susijęs su (pasąmonės) imlumu?
Trys kalbos žinoti kažką - pasąmonė, betką - sąmonė, viską - sąmoningumas.
Pertvarkymai išsako kaip sąmoningumas supranta sąmonę ir pasąmonę. Sąmoningumo atžvilgiu jie abudu yra iš esmės suderinti. visos pasąmonės sekos prilygsta sąmonės sekom ir panašiai. Tai sąmoningumas tiktai įžvelgia skirtumas, kur yra nesuderinamos santvarkos.
Jungo egos ir personos ir šešėlio išsiskyrimai ir panašiai išsako lūkesčius, užtat yra jaudulių pagrindai.
- Tiriantis protas yra 4 atvaizdai 0, 1, 2, 3. Klausiantis ir atsakantis protai išsako atvaizdus. Šešerybės yra du atvaizdai ir jie susieti ketveriopai netroškimais.
Suvokdami savo pasaulėžiūrą kaip vieną iš daugelio įmanomų, atsisakome savo proto, suprantame, kad esame kažkas daugiau nei protas.
Prasmė bene derina pasąmonę ir sąmonę ir tai yra sąmoningumo išdava, kad kalboje būtų reikšmė, sutaptų.