想像力

Vaizduotės tyrimas

• Vadovaujuosi vaizduotės tyrimu.

Vaizduotė

Kas yra vaizduotė?

Vaizduotė yra atkūrimo santykis su vienumu.

Atkūrimo galimybė

• Atkūrimas vyksta sąlygose, tegul ir visko sąlygose. Užtat atkūrimo galimybės atspindi sąlygų galimybės, atspindi vienumo galimybes sąlygose, tad sąlygų ir jų vienumų algebrą. Užtat vaizduotėje atkūrimas tampa ir įvairiausia kuryba.

Vieningai išgyventa santvarka.

• Vaizduotė apima šešis būdus vieningai išgyventi santvarką.

Ryšių, santykių išsakymas

• Vaizduotė aprėpia visus įmanomus santykius. Juos išsako žinojimo lygmenys: ar, koks, kaip, kodėl.

Tyrimo sąlygos

• Vaizduotė yra tyrimo priemonė išryškinanti tarpą, skirianti Dievą ir gerumą, tad teikianti suvokimą.
• Vaizduotė yra tai, kas reikalinga būtinumo tyrimui, ir tuo pačiu tai, kas reikalinga savo paties buvimo tyrimui.

Kokia yra vaizduotė: Tyrimo (Dievo ir savęs) dvilypumas

• Vaizduotėje glūdi būtinumo ir buvimo dvilypumas, kuris ir glūdi atkūrime, juk atkūrime glūdi tiek kūrimas, tiek atkūrimas.
• Vaizduotė reikalauja dviejų požiūrių: išgyvenimu kaip išeinama už savęs, ir požiūris iš šalies, kaip tai atrodo pakopomis. Žmogumi pereinama iš išgyvenimo į formalumą-taisyklę. Meile pereinama iš taisyklės-formalumo-įsakymo į išgyvenimą.
• Vaizduote žmogus arba įsijautęs aplinkybėmis arba atsitokėjęs atvaizdais
• Ryšiuose esantis dvilypumas (turinio ir raiškos). Vaizduotė viską naujai supranta ryšiais, tad vienumo pagrindais, nes ryšiai grindžia vienumą.

Įsivaizduojamumas: Tai kas yra tarp Neapibrėžtumo (gerumo) ir Neįsivaizduojamumo (Dievo).

• Vaizduotėje už jos yra Dievas ir gerumas. Dievo šokyje viskas iškyla iš Dievo, visko apimtyje, visko žinojimu. O meilės moksle viskas turėtų iškilti iš gerumo, nieko apimtyje, nieko nežinojimu. Ir nieko apimtyje nėra ne Dievo, užtat yra gerumas ir iš gerumo išvedamas Dievas. Visko išdavoje pasiteisina vaizduotė taip kad Dievas yra geras nes jisai pagrįstai siejamas su gerumu.
• Vaizduotė remiasi požiūriu į požiūrį, tad jai yra šeši vienumo pagrindai: dvejybė, trejybė, ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė. Dvejybė ir trejybė yra pirm tarpo, o ketverybė, penkerybė, šešerybė, septynerybė grindžia tarpą ir jo raiškos raidą.
• Vaizduotė viską aprėpia bet taip pat turėtų iškilti fraktaliniu būdu bent vienoje apytakoje, būtent meilės moksle. Iškyla netroškimais.
• Vaizduotėje yra asmenys (buvimas), apimtys-meilės (nebuvimas) ir dar keturios pakopos.
• Ne Dievas išreiškiamas apimtimis: viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Jisai išnyksta niekuo.

Kodėl yra vaizduotė?

Kodėl vaizduotė svarbi

• Vaizduotė yra tam, kas išgyvena tyrimą, tad asmeniui. Asmuo išgyvena žinojimu. Asmens pagrindas yra ketverybinis.
• Renkuosi ką įsivaizduoti - Dievo ryšį su gerumu ar visus kitus ryšius, viską kitą.
• Vaizduotė kyla iš Dievo būtinumo tyrimo nes būtent vaizduotė atkuria, tad būtent vaizduotė atkuria Dievą taip kad jis gali būti net ir jam nesant. Vaizduotė yra būtinumo aplinkybės.
• Vaizduotė tiria save, kas jinai yra, koks jos tikslas, iš kur jinai kilusi? Vaizduotė yra tarpinė būsena, tarpiniai asmenys Aš ir Tu, taipogi jų požiūriai, jų būklės. Kiekviena apytaka iškelia vaizduotės keliamą buvimo ir būtinumo klausimą. Tad visų keturių apytakų pagrindu iškyla vaizduotės pagrindimas, jos vieningumas ir jos pačios būtinumas.
• Išplėsta gyvenimo lygtis išsako vaizduotę, kaip jinai įsivaizduoja Neįsivaizduojamą įvairiai vienumo pagrindais. O tai grindžia asmenis ir apimtis. Toliau jų santykius plėtoja keturios apytakos. O jais įsitikiname, kad Neįsivaizduojamas yra ir Dievas ir gerumas.
• Vaizduotė išreiškia ir aprėpia išgyvenimo galimybes vienu požiūriu. O tas požiūris išverčia išėjimą už savęs. Tad mūsų būklė yra Dievo veiklos išvirkštinė pusė. Išėjimas už savęs kyla iš jokio požiūrio ir apsiverčia dviem požiūriais.
• Mano žinojimas išplaukia iš vaizduojamumo, tad iš keturių apytakų. Jos išsako ką asmenys išgyvena Tavimi, tai yra, tam tikroje ribotoje apimtyje. Iš apytakų paaiškėja, kad yra keturi asmenys, kurių neįsivaizduojame. Taip pat apytakų pagrindu išmąstome, kad jį grindžia apibrėžtumas - gyvenimo lygtis ir neapibrėžtumas - reikšmių ratas.

Vaizduotės trūkumai

• Bėda - vaizduotė primeta vienumą nepaisant ar jisai yra ar jo nėra.
• Vaizduotė neišeina už santvarkos, tuo tarpu valia gali atsiremti į tai kas už santvarkos, už vaizduotės, neįsivaizduojama.
• Vaizduotė negali pabėgti nuo savęs, visiškai atsisakyti savęs.
• Mus žlugdo vaizduotės primetamas dirbtinas vienumas. Norint tikro vienumo, reikia pirma susikalbėti su Dievu, paskui bendradarbiauti paskirai bendro žmogaus pagrindu, atsiskleisti paskiromis asmenybėmis ir galiausia laisvai sueiti trokštama bendryste, tikru vienumu. Ir kiekviena pasaulėžiūra padeda iš savo kampo, bet kiekvieną pasaulėžiūrą riboja jos vaizduojamas vienumas.

Įsivaizduojamumu iškyla

• Raiška.
• Sąmoningumas vyksmo -1. Savo veiksmų +1, +2, +3 pagrindu atsekame vyksmą -1, ir susigaudome, kad mūsų prote yra papildinys x+y=8.

Kas įsivaizduoja ir kaip įsivaizduojame

• Vaizduotė apimtimis nusako įmanomus ryšius. Įsivaizduojame per ryšius. Neįsivaizduojame to kas be ryšio.
• Žmogaus vaizduotė vaizduoja atvaizdais.
• Vaizduotė reiškiasi šešiais atvaizdais, pasirinkimais, kuriais galima įsivaizduoti betką.
• Vaizduotė aprėpia šešis atvaizdus.
• Dievo laisvę, dvasią, sandarą, atvaizdus, vieningumą, Dievo valią
• persimesdama tarp keturių atvaizdų (tarpo skerspjūvių) ir dviejų atvaizdų (tarpo tarp galūnių)
• apžvelgdama visus šešerybe, dvejomis trejybėmis
• Vaizduotė susidaro iš būdų kaip viską aprėpti vienu požiūriu. Jų yra 3+3. Ir jais išsakomi betko atvaizdai 4+2, nes betkas savyje suvienija visus tokius aprėpimus. O 3+3 yra laipsnynas.
• Vaizduotė mato save, tai visi požiūriai į požiūrius, tad visi atvaizdai. Kartu tai vienumas, jo sąlygos.
• Žmogaus vaizduotėje, viskas kyla iš Dievo laisvės ir viskas susiveda į Dievo valią, jo esmę. Juos sieja keturi lygmenys: dvasia, sandara, atvaizdai, vieningumas.
• Žmogaus vaizduotę sudaro visi šeši būdai mąstyti vienu požiūriu. Tai šeši vienumo pagrindai.
• Mūsų vaizduotės santykis su viskuo gali būti tiesioginis ar netiesioginis. Viską įsivaizduojame tiesiogiai apimtimis, kuriais suprantame visko (apimties) santykį su asmeniu, jam išeinant už savęs į save. Taip suprantame viską per pirmapradį Dievą. O taipogi galime suprasti viską per savo Dievą su kuriuo turime santykį. O savo Dievą tada suprantame dvejopai, arba jis eina link mūsų mažėjančiu laisvumu arba mes einame link jo didėjančiu laisvumu. Šie skirtingi priėjimai, ketveriopas ir dvejopas, vienas kitą papildo, užtat padalinimai 0,1,2,3 turi keturis atvaizdus, o padalinimai 4,5,6,7 turi du atvaizdus, nes pastaraisiais padalinimais jau suprantame Dievą kaip savo Dievą.
• Tiesiogiai įsivaizduojame keturiomis apimtimis. Netiesiogiai įsivaizduojame dviem laisvumo atvaizdais išsakančiais Dievo laisvę (didėjančiu laisvumu, kuriuo iškyla mūsų sąmoningumas) ir Dievo valia (mažėjančiu laisvumu, kuriuo atsisakome savo sąmoningumo). Už jų tiesiog neįsivaizduojame Dievo, nė gerumo.
• Vaizduotė veikia sudirginimu, tad iškraipymu.

Ką veikia vaizduotė

• Vaizduotė atkuria, ataidi, atgamina, įsivaizduoja, suvaidina, sustato, apsimeta, primeta, priima, simuliuoja, parodo.
• Vaizduotė išsako ryšius. Ryšiai nusako tapatumus ir netapatumus.
• Vaizduotė ryšiais atkuria tai kas be ryšio.
• Vaizduotė atkuria Dievą gerumu.
• Vaizduotė parodo tai kas yra tuo ko nėra, tad parodo ryšiu. Ir sieja du požiūrius, buvimo ir nebuvimo.
• Vaizduotė buvimo ir nebuvimo santykiu sieja ketverių lygmenų šešias poras.
• Vaizduotė išsako vienumo pagrindus, tad išsako prielaidas netapatumui ir tapatumui. Tačiau vienumas yra be prielaidų. Užtat jo pagrindai jį savaime neigia. Betgi yra vienumas už jo pagrindų, taipogi jo pagrindų vienume. Šešerybė išsako pagrindus, septynerybė jų vienumą - tarpą, aštuonerybė vienumą už jų ir be jų.
• Vaizduote neįsivaizduoju vienumo užtat įsivaizduoju jo pagrindus. Įsivaizduoju vienumą grindžiančius ryšius.
• Vaizduote įsivaizduoju Dievo santykius su savimi, gerumo santykius su savimi, ir jų tarpusavio santykius.
• Vaizduotė išsako ryšius tarp Dievo (už tarpo) ir gerumo (tarpe).
• Vaizduotė derina savastį kaip vieningą
• Vaizduotė perša, skaldo vienybę
• Vaizduotė tveria mus. Simboliais mus puoselėja
• Vaizduotė išreiškia Tavo sąlygas, pasaulėžiūrą, kaip Tave supa atvaizdais. Ji valdo ženklus, rodo ryšius, įžvelgia vienumą.
• Vaizduotė gali teigti ar neigti, tvirtinti esamybę, galimybę, siekiamybę, nesamybę, negalimybę, nesiekiamybę. Bet negali dalinti. Yra taip arba taip, yra taip ir ne taip. Mes galim iššaukti meile.
• Vaizduotė bando valdyti širdį bet ji negali valdyti skirtumo tarp įtampos ir ramybės. Ir ji negali valdyti pasirinkimo ar lauksime to ko trokštame ar ko netrokštame.
• Vaizduotė gali ŽDŽDŽ -> ŽD, veiksmą +2, sieti nulybę ir vienybę, tad įžvelgti vienumo pagrindą lygmenų poromis.

Vaizduojamumas puosėleja vienumą keturiomis apytakomis

Vienumo reikšmė vystosi keturiomis tyrimo pakopomis

• Visko žinojimas išsako kaip vienumo reikšmė vystosi keturiomis pakopomis.
• Tyrimas išsako vienumo brandą
• Žmogus netroškimais yra nevienas.
• Susikalbėjimu yra vienumas.
• Atsisakant požiūrių vienumas išlieka suvokime, kuriame yra bendrai suvoktas, tad būtent Dievo Dvasia.
• Dievas meile yra vienumas su viskuo tad jis atjaučia atjautomis, troškimais išgyvena netroškimus, vienumu nevienumą.

Viską apžvelgiant, siejasi Dievo būklė už santvarkos ir jo veikla trejybės ratu santvarkoje. Tos veiklos apimtis siaurėja nuo visko (Dievo šokiu) iki nieko (meilės mokslu) taip kad viskas yra Dievu sodrus. Ir tas santykis reiškiasi aštuonerybe - padalinimų ratu, keturiomis pakopomis ir jų poromis, ir Dievo trejybe kuria jisai išgyvena suvokimą grindžiantį visus trejybės atvaizdus, visus suvokimo lygmenis.

Įsivaizdavimo pavyzdžiai: Ką įsivaizduojame

Kas įsivaizduojama

• Įsivaizduoju tai kas su ryšiais, kas susiję.
• Įsivaizduoju, Dievo tikslas yra gerumas. Dievas ir gerumas turį ryšį vienas su kitu tačiau jie yra be ryšio su viskuo kitu. Tad juos įsivaizduodamas neįsivaizduoju visko kito, jo atsisakau.
• Galiu įsivaizduoti besąlygiško Dievo ir sąlygiško gerumo lygybę ir nelygybę, tad gyvenimą ir amžiną gyvenimą. Iš gyvenimo žinome, kad gyvenimas yra Dievo gerumas, jų tapatumas, o amžinas gyvenimas yra jų atskyrimas, mūsų suvokimas, jog Dievas yra už gerumo, taip kad Dievas nebūtinai geras.

Ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti

• Įsivaizduojame santykius. Neįsivaizduojame to kas neturi santykių.
• Įsivaizduojame ketverybės lygmenų šešias poras, jų santykius, požiūriu į požiūrį. Neįsivaizduojame ketverybės lygmenų, padalinimo, požiūrio.
• Įsivaizduojame tai ką galime atkartoti iš kito taško. Neįsivaizduojame to ko negalime atkartoti. Ir neįsivaizduojame to kas nesiskiria nuo savo atkartojimo nes tuomet nėra kito taško. Vaizduotė remiasi dviem taškais.
• Įsivaizduojame trejybės atvaizdus, neįsivaizduojame nulybės atvaizdų.
• Įsivaizduojame nulybės atvaizdų paneigimus, tačiau neįsivaizduojame atitinkamų ketverybės lygmenų.
• Įsivaizduojame atvaizdus, neįsivaizduojame padalinimų.
• 2000 metais brėždamas sandaras įvairiomis spalvomis pasižymėdavau, ką galime įsivaizduoti ir ko negalime įsivaizduoti.
• Neįsivaizduojame Dievo, tačiau įsivaizduojame Tėvo, Sūnaus, Dvasios vaidmenis, jų tarpusavio santykiais.
• Mes galime įsivaizduoti Dievą mūsų pasaulio rėmuose kaip nulinį asmenį. Bet mes negalime įsivaizduoti Dievo už santvarkos. Mes įsivaizduojame Dievo ir gerumo santykius. Užtat įsivaizduojame gėrio kryptis.

Ko negalime įsivaizduoti tiesiogiai

• Dievo ir gerumo.
• Dievą mąstome jokiu požiūriu, o gerumas mąstomas dviem požiūriais - Dievo (jokiu) ir žmogaus (vienu).
• Dievas ir gerumas pranoksta žmogaus vaizduotę. Visgi, galime savo vaizduote suvokti jos ribotumą, galime rinktis mąstyti ir gyventi pagal tai kas pranoksta mūsų vaizduotę.
• Norėdami suprasti Dievą ir gerumą, turime pilnai suprasti žmogaus vaizduotę, jos galimybes, ir kaip jas pranokti.

Vaizduotė išsako ryšius

Kokius ryšius išsako vaizduotė

• Ryšiai yra visuminiai (atvaizdiniai, tarp skirtingų būklių) ir daliniai (aplinkybiniai, paskiroje būklėje).
  • Keturi visuminiai ryšiai išsako ryšius su visakuo tam tikroje Dievo-gerumo būklėje.
  • Du visuminiai ryšiai išsako ryšius siejančius Dievą už tarpo ir Dievą tarpe.
  • Daliniai ryšiai yra trejybiniai ryšiai su savimi tam tikroje būklėje. Yra keturios būklės, tad dvylika aplinkybių.

Tokiu būdu trejybė, dvejybė ir ketverybė dalyvauja ryšių išsakyme.

Ryšiai reiškiasi apimtimis.

• Yra ryšiai su viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo.
• Ryšių vienumas išsakomas betkuo (vienumas pažinovo pagrindu) ir kažkuo (vienumas pažintuojo pagrindu).
• Neturėjimas ryšių reiškiasi (pažinovo) ryšiais su viskuo arba (pažintuojo) ryšiais su niekuo.

Visko santykiai su viskuo

• Norint žinoti viską ir taikyti viską tenka suprasti kaip įvairiai įmanoma aprėpti viską. Tad tenka išmąstyti visko santykius su viskuo.
• Visko santykis su viskuo yra per viską taipogi betką, kažką, nieką.
• Viskas susijęs su visuma, tad su vaizduote.

• Peržiūrėti
• Redaguoti
• Istorija
• Spausdinti

Įvadas #E9F5FC

Klausimai #FFFFC0

Teiginiai #FFFFFF

Kitų mintys #EFCFE1

Dievas man #FFECC0

Iš ankščiau #CCFFCC