Gvildenu | Taika / AldonaTenisonienė

Sužinoti ar Vaclava Jačionytė-Martinėnienė tebėra gyva.

Rasti daugiau žinių apie Aleksandro Tornau mirtį. Kurią dieną jisai mirė?

Literatūra

Komunizmo aušra 1940–1941?

LCVA

LCVA F. 391, ap. 7, b. 5691

Už ką sušaudė jos mamytę?

Genocido centro atsakymas: Galima prielaida, kad vienas iš asmenų, nagrinėjusų malonės prašymus, buvo ir kpt.Jonas Noreika.

Manome, kad 1941 m. birželio sukilimo metu ir po jo atsikūrusi lietuvių administracija, kuri vertino save kaip nepriklausomos Lietuvos administraciją, turėjo teisę persekioti asmenis, sovietų okupacijos laikotapiu bendradarbiavusius su režimu, kuris vertintinas kaip Sovietų Sąjungos 1940 m. vasarą neteisėtai įvykdytos okupacijos ir aneksijos pasekmė bei atsakingas už masinį gyventojų naikinimą (1940–1941m. sovietinio genocido aukomis tapo per 31 tūkst. žmonių. (Arvydas Anušauskas. „Sovietinis genocidas ir jo padariniai“).

Lietuvių administracijos nelaimė ta, kad nacių okupacinė valdžia nepripažino lietuvių 1941 m. birželio 23 d. Kaune paskelbtos nepriklausomybės ir Lietuvos laikinosios vyriausybės, kad 1941 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė buvo priversta savo veiklą prieš savo valią nutraukti. Anksčiau pateikto minėto Karo lauko teismo sprendimo nevertiname kaip fakto, sietino su Holokaustu. Kitą vertus, jis remiasi įstatymu „Organizacijų, sudarytų okupuotoje Lietuvoje ar svetimose valstybėse,dalyviams ir ju padėjėjams bausti“.

Telšių gimnazija

Vilutis

Tų pačių metų lapkričio pradžioje sužinojome, kad Kretingos geležinkelio stotyje suimti du Telšių gimnazijos moksleiviai — Tarvainis ir Žvirgždinis ir du amatų mokyklos moksleiviai — A. Rakas ir A. Čiužas. Juos atvežė į Telšių kalėjimą. A. Čiužą, neturtingą Rietavo batsiuvio sūnų, buvo paleidę, bet vėliau vėl suėmė. Kai kas tada kalbėjo, kad jie norėję pereiti sieną su Vokietija.
Į štabą savanoriškai atėjo dirbti du būsimieji Telšių gimnazijos abiturientai — Janušas ir A. Giedraitytė, per rusų okupaciją buvę aktyvūs pogrindininkai. Pasikalbėję su aktyviais pogrindžio veikėjais (J. Mečiu iš Varnių, Jurgeliu iš Pavandenio, Brencium iš Nevarėnų, kpt. Antanavičium iš Plungės, gimnazijos abiturientais V. Rimkūnu, P. Lukausku, Bacevičium, mokytoju ats. ltn. S. Bagdonu ir kt.), nutarėme visiems dirbusiems pogrindyje, o prasidėjus karui, aktyviai įsitraukusiems į sukilimą, išduoti pažymėjimus.
Sąlyginai šią organizaciją pavadinome „Lietuvos gelbėjimo sąjunga". Ketinome įkurti solidžią organizaciją. Parašėme priesaikos tekstą, aktą, visus dokumentus išspausdinome mašinėle, pasirašėme ir sudėjome į aplanką. Savo parašus čia padėjo Telšių gimnazijos abiturientai V. Rimkūnas nuo Sedos, S. Radzevičius iš Telšių, amatų mokyklos mokiniai P. Lukauskas nuo Pavandenės, aš, o penkto neprisimenu (gal mano brolis?).

Aldona Ložinskaitė Tenisonienė

Andrius Ašmantas: Gyvenimas ir kūryba Mokytoja Aldona Ložinskaitė-Tenisonienė (Tornau), gimusi knygnešio šeimoje Žarėnų valsčiaus Šilų kaime 1898 m. liepos 26 d., buvo baigusi Vo-ronežo gimnaziją. Rietavo mokinius mokė lietuvių kalbos, istorijos, rankų darbų (CVA F. 391, ap. 7, b. 5691).

Yra ir Elžbietos Tornau'ienės nuotrauka 1927 metų.

Krupavičiaus prisiminimai (žr.Voronežo ateitininkai)

XI SEINŲ KATEDRA. Voronežo Ateitininkų būrelio išvyka 1916 m.
2 eilėj sėdi: Vincas Jasulaitis, Motiejus Baktys, Marytė Ambraziejūtė, Vera Bakšytė, Petras Biržys, Aldona Ložinskaitė, Rožė Morkelytė.

Algimantas Katilius. Kauniečių "Motinėlės" draugija Kaune.

"Motinėlės" remti asmenys. 1919 metais Aldonai Ložinskaitei vienkartinė išmoka 600 auksinių

Vikipedija: Juozas Ložinskis

Įrašytas knygnešių sienelėje

Juozas Ložinskis (1858-1909)

Lit.: LE(B) .-T 16.-P.480;
Vitkus J. Dėl knygų iš seminarijos pašalintas // Knygnešys.-Tl.-2 leid.- P. 193-198;
Petkus N. Kieno dvasia? //Žvaigzdė.-1923.-Nr.lO, 11;
Vyskupo Valančiaus intaka. // Aušros" 40 m. sukaktuvėse.- 1923.-D.2.-P.208-211

Parengta pagal Benjamino Kaluškevičiaus ir Onos Žemaitytės - Narkevičienės knygą „ŠIMTAS KNYGNEŠIŲ“. V., Lietuvos knygnešio draugija, 1998 m.

LLKS cituoja Kazys Saja: Nežinau, ką turėtume kaltinti – gyvenimo sumaištį ar savo nejautrumą, kad apsidairę pasigendame žmonių, kuriems mes likome skolingi. Jiems laiku net ačiū nepasakėm. Tai mūsų vyresni draugai ir mokytojai, linkėję mums juos pasivyti ir pralenkti. Sovietmečiu turėjom tik vieną cenzūros varžomą grožinės literatūros leidyklą, vėliau pavadintą „Vaga“. Vaga, kurioje Lietuvos daigas vešliai išaugo ir davė neblogų vaisių. Šiandien vertėtų bent jau prisiminti Joną Čekį ir Jurgį Tornau, Dominyką Urbą, Aldoną Liobytę, Donatą Linčiuvienę ir dar daugelį kitų redaktorių, vertėjų, kuriems gimtoji kalba rūpėjo kaip mūsų kasdienė duona.

Vardai ir veidai. Stasys Yla. Antanas Baranauskas. Žemaičių seminarijos sambūriai.

Pirmausia pradėta baustis slaptam lietuviškų knygų platinimui važiuojant atostogų. Ligi 1879 metų lietuviškos maldaknygės dar nebuvo visiškai uždraustos, ir jų buvo galima viešai pirktis pas Beresnevičiūtes, vysk. Beresnevičiaus giminaites, turėjusias bažnytinių daiktų krautuvę prie Domininkonų, vėliau studentų bažnyčios. Seminarijon ateidavo Juozas Angrabaitis, kun. M. Sidaravičiaus patikėtinis, ir Juozas Ložinskas — buvęs klierikas su pilnomis kišenėmis slaptų leidinių. Čia jie turėjo savo patikėtinius. Aušros pasirodymas (1883) skatino pačius imtis rašto, ir Jakštas pradėjo leisti slaptą laikraštėlį “Lietuva”. Jis ir Maironis, būdami dar seminaristai, pasidarė ir Aušros bendradarbiais. Kiti seminaristai Aušrą prenumeravo ir J. Lisauskis dėl to buvo įkliuvęs vicerektoriui Barauskiui.

Jurgis Tornau iš Telšių. Vikipedija: Jurgis Tornau

Darnus Tornau šeimos gyvenimas pradėjo byrėti, kai tėvas Aleksandras Haroldas Tornau įsimylėjo Aldoną Tenisonienę, šeimos draugę ir Elizabetos kolegę gimnazijoje. Abu paliko savo šeimas ir išvyko gyventi į Kauną. Elizabeta Tornau viena turėjo rūpintis trimis vaikais.1938m. pavasarį JurgisTornau baigė Telšių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimnaziją, o vasarą staiga mirė tėvas.

Aleksandras Haroldas Tornau (1895–1938) II Seimo narys (1923 06 05 – 1924 04 13).

1925–1933 m. – opozicinio laikraščio „Žemaitis“ leidžiamo Telšiuose vienas iš redaktorių.
1927 m. už politinę veiklą buvo nuteistas. Tris mėnesius kalėjo Varnių koncentracijos stovykloje.
1929 m. – advokato M. Sleževičiaus padėjėjas.
1931–1932 m. – advokatas Telšiuose.
Nuo 1932 m. gyveno Kaune.
1932–1938 m. – advokatas Kauno mieste.
4-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje buvo LVLS Telšių apygardos komiteto vienas iš vadovų. Nuo 4-jo dešimtmečio vidurio suartėjo su pogrindine Lietuvos komunistų partija.
Mirė 1938 m. rugpjūčio mėnesį Kaune. Palaidotas Kauno miesto vokiečių evangelijų kapinėse.
Anot Visuotinės Lietuvių enciklopedijos: rugpjūčio 15 d.
Anot vikipedijos: mirė 1938 m. birželio 15 d.
1938m. pavasarį JurgisTornau baigė Telšių vyskupo MotiejausValančiausgimnaziją, o vasarą staiga mirė tėvas.
Lietuvos žinios: nuotrauka, žmonos ir vaikų kvietimas išlydėti kūną, dr.Kazio Griniaus užuojauta
Lietuvos žinios: Vakar mirė Aleksandras Tornau

Vaclava Jačionytė-Martinėnienė, Mes gyvenome Telšiuose

Gyvendama šalia, galėjau nuolat bendrauti su Elizabeta ir jos vaikais. Padėdavome vieni kitiems. Iš Elizabetos sužinojau apie jos šeimą ištikusią nelaimę.„Tornavai“ draugavo su Telšių girininko Tenisono šei-ma, auginusia dvi dukreles. Mėgo lankytis vieni pas kitus, iškylauti, bendrai leisti laisvalaikį. Tenisonienė buvo baigu-si mokytojų seminariją, Telšių gimnazijoje dėstė matemati-ką žemesniųjų klasių mokiniams.Ir aš, ir Jurgis esame mokęsi pas ją. Šeimų draugystė baigėsi tuo, kad Aleksandras Haraldas įsimylėjo Teniso-nienę. Jis metė žmoną, ji – vyrą, abu paliko savo vaikus ir išvyko gyventi į Kauną. Palanki aplinkybė, padėjusi žengti tokį žingsnį, buvo nemažas uždarbis, kurį Aleksandras Ha-raldas Tornau gavo tapęs vienu iš gynėjų garsiojoje Klaipė-dos krašto nacių Neumanno ir Sasso byloje. Sutiko dalyvauti joje Tenisonienės prikalbintas. Nors naciai bylą pralaimėjo, advokatui Tornau buvo sumokėtas didelis honoraras, kažkas apie 30000 Lt. Už šiuos pinigus nusipirko namą Kaune ir apsigyveno ten su Tenisoniene. Jurgis ir Aleksandras važiuodavo į Kauną pasimatyti su tėvu. Kartais jis aplankydavo juos Telšiuose, vesdavosi į ledainę. Tenisonienė, kiek žinau, nė karto nebuvo atva-žiavusi aplankyti savo vaikų. Tenisonienė buvo vyresnė už Aleksand rą Haraldą. Buvo kilusi iš kitur, nebuvo žemaitė.Aleksandras Haraldas 1938 metais staiga mirė. Elizabeta su vaikais ir aš buvome prie Germanto ežero, kai atvažiavęs dviračiu paštininkas įteikė Elizabetai telegramą apie vyro mirtį. Kaip buvo šviesia vasariška suknele, taip ir puolė su vaikais į geležinkelio stotį. Išvažiavo į laidotuves. Aleksan-drą Haraldą palaidojo Kaune. Paskui karstą ėjo dvi žmonos. Tenisonienė ir kiti žmonės buvo juodai apsirengę, o Elizabe-ta – šviesia suknele. Iki paskutinės dienos Elizabeta tikėjo, kad vyras grįš pas ją. Kai mirė, tapo aišku, kad visą gyveni-mą teks verstis vienai.Tenisonienė Kaune tapo aršia komuniste. Prieš tai, kai gyveno Telšiuose, politika nesidomėjo. Aleksandrui Haral-dui mirus, kurį laiką gedėjo, paskui grįžo pas pirmąjį vyrą. Girininkas priėmė, o vaikai sulaukė motinos. Deja, neil-gam.1940–1941 metais, per pirmąjį sovietmetį, Tenisonienė buvo Telšių apskrities vykdomojo komiteto pareigūnė. Kar-tu su kitais į valdžią patekusiais komunistais padėjo rusams vežti į Sibirą žmones. Atėjus vokiečiams, lietuvių valdžia patraukė ją atsakomybėn. Teisme kaip kaltinimo įrodymai buvo pateikti išvežtų žmonių sąrašai, nuosprendis Telšių ka-lėjimo kaliniams, žiauriai nukankintiems Rainių miškelyje, kiti dokumentai. Juose visur šalia kitų buvo ir Tenisonienės parašas. Ji buvo nuteista ir su kitais komunistiniais nusikal-tėliais 1941 metų vasarą sušaudyta ganykloje už Telšių ligo-ninės. Sušaudė lietuviai, ne vokiečiai. Aišku, jiems žinant. Tenisonas labai išgyveno dėl žmonos mirties. Jo niekas ne-lietė. Nebuvo išvežtas ir po karo, laimingai sulaukė pensi-jos. Labiausiai gaila buvo mergaičių, kurios neteko motinos. Esame mokęsi kartu Telšių gimnazijoje.
Sakaitė: Vladas Jačionis (ištremtas brolis?) ir Vaclava Jačionytė savo namuose Telšiuose slėpė ir globojo Fridmanaitę.
Vaclava Jačionytė, Telšių gimnazistės - tautinės olimpiado žaidynių krepšinio nugalėtojos. Buvusi krepšininkė V.Jačionytė-Martinėnienė tebesaugo 1938-aisiais Kaune iškovotą pirmosios Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį. Jį nugalėtojoms, Telšių vyskupo M.Valančiaus gimnazijos mokinėms, įteikė tuometis šalies prezidentas Antanas Smetona.

Sakaitė: Aleksandras Tornau (sūnus?) padėjo gelbėti Dorą Kaganaitę - Tallat-Kelpšienę, po karo mokytojavusią Telšiuose.

Vlados Vengrienės straipsnis apie Dorą Kaganaitę Saugumo dėlei Dora turėjo lietuvės mergaitės pasą, kurį parūpino J.Tallat- Kelpša, padedamas V.Jačionytės- Martinėnienės ir A.Tornau.

Tamošaitis M., Tornau Aleksandras Haroldas, Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas, sud. Aivas Ragauskas, Mindaugas Tamošaitis, Vilnius, 2007, p. 522–530.

Elisabeth Anna von Tornauw mirė Čikagoje, gruodžio 27, 1959. Gimė Kaiwen, liepos 02, 1895.
Draugas, užuojautos. Elžbieta Tornau Mirė 1959 m. gruodžio mėn. 27 d.
Sūnus Aleksandras Tornau, jo žmona: Laimutė Tornau.

Sonata Birvydaitė. GORSKIŲ MECENATINĖ, FILANTROPINĖ VEIKLA IR BAŽNYČIŲ FUNDACIJOS XVII –XX a. I PUSĖJE

Gorskių dvaruose buvo vykdoma ir tam tikra švietėjiška veikla. Džiuginėnų dvare Marija Gorskienė mokė dvaro samdinius skaityti lenkiškai, be to, gerai mokėjo lietuviškai. O XX a. antrajame dešimtmetyje dvare buvo įrengta mokykla, užtikrintas mokytojos A. Ložinskaitės pragyvenimą 189.
Ščiglienė V., Džiuginėnų dvaro reginių rekonstrukcija, Vaizdas ir pasakojimas, Vilnius, 2002, t. 27. p.58.
XX a. II dešimtmetyje Marijos Gorskienės iniciatyva buvo įkurta pradinė mokykla ir skirtos lėšos mokytojai.

1941 m. gegužės 3 dienos laikraštyje Tarybų Žemaitija randame tokią Tenisonienės informaciją: „Trūksta bolševikiško atkaklumo“. „Prieš tris mėnesius Telšiuose susiorganizavo aktyvistų, partinių ir nepartinių bolševikų politinio lavinimosi būrelis.

Partijos Apkomo salėje susirinko apie 23 žmonės. Dauguma iš jų pareiškė norą studijuoti VKP(b) istoriją ir užsirašė į nuolatinių lankytojų skaičių.

Tačiau pasirodė, kad šis būrelis turėjo pavasario sniego pobūdį. Juo labiau kaitino saulės spinduliai, tuo smarkiau tirpo aktyvistų būrelis, net greičiau, negu sniegas. Beliko vos 5 žmonės. Tai labai blogas reiškinys, kad draugai nesupranta, jog reikia mokytis“.