Gvildenu | Taika / Vilnius

2019022Vilnius

Pagrindiniai įtikinimai

('ey' as in THEY, RAIN, 'ay' as in RIGHT, MIGHT, BITE)

Héylike Lítvishe Rabónim,

Táyere Khavéyrim un Khávertes,

Bney-Líte, máyne getráye Bney-Líte,

mit ahávas-Yisróel un ahávas-Líte . . .

Jūsų šventenybės, lietuviški rabinai, mielosios ponios ir ponai, Lietuvos vaikai, mieli, ištikimi mūsų Lietuvos vaikai, su meile žydų tautai ir meile Lietuvai...

I will speak in Lithuanian for fifteen minutes because I will talk about how to reach out and include the widest variety of people here. We are handing out a translation of my text into English for those whose Lithuanian is as limited as my Yiddish.

Prieš ketverius metus profesorius Dovid Katz paprašė manęs surasti nors vieną katalikų dvasininką, kuris viešai susirūpintų seniausių Vilniaus žydų kapinių likimu. Man tai nepavyko, bet atjausdamas savo draugą, pats "Veido" portale paskelbiau straipsnį ir trijose konferencijose skaičiau mokslinius pranešimus apie sampratas, kurios padėtų mums susigaudyti, kodėl prasminga tenkinti tikinčiųjų žydų reikalavimą atsisakyti Sporto rūmų ir gerbti toje vietoje buvusias žydų kapines. Šį vakarą jums per penkiolika minučių pristatysiu penkis įvaizdžius, kaip įsivaizduoju šias kapines, ką jos mums galėtų reikšti.

Vilniaus žydų kapinės kaip vertybių derinys, ramybės sprendinys, dvasios telkinys, veiklos kalnas ir dangaus vartai.

Šios penkios sampratos padės plačiau sudominti, surūpinti, įkvėpti Vilniaus gyventojus ir Lietuvos šalininkus atjausti ir palaikyti Lietuvos ir išeivijos pamaldžius žydus.

Vertybių derinys

Aš užaugau Kalifornijoje, kur nuo vaikystės aiškinau amerikiečiams, kad mano šalis okupuota, mums reikalinga pagalba iškovoti nepriklausomybę. Užtat, savaime suprantama, lietuviai taipogi palaiko kitas tautas, užstoja nuskriaustuosius, gina tikinčiuosius. Lietuvybė tai vertybė, tad norėtųsi, kad visi, kas tik trokšta, būtų lietuviais. Žaviuosi Lietuvos žydais, taip gyvai išplėčiančiais lietuvybės sąvoką. Man visa tai susiveda į klausimą, ar mes nuo Gedimino kalno norime matyti Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės litvakų kapines ar jas išniekinusią Sovietų sąjungos bolševikų kultūros paminklą?

Žiauru, bet mes, tiek lietuviai, tiek žydai, tiek amerikiečiai, esame pažeisti žmonės. Susiduriame su nuskriaustomis pasąmonėmis. Daugybė lietuvių, o gal net ir žydų, pasąmonėje esame prisirišę prie pažįstamo sovietinio paveldo, ir ginamės nuo mums svetimo žydiško paveldo.

Iš pradžių galvodavau, reikia padėti lietuviams atjausti žydus, mums reikia giliau ir plačiau suprasti lietuvybę, reikia ieškoti bendrų vertybių. Nagrinėdamas supratau, visgi, mūsų visų tapatybės asmeniškos ir jų nesuvienodinsime. Užtenka žinoti, kad yra žydų tikinčiųjų, tegul ir nedaug, tačiau kurie nuoširdžiai pergyvena dėl Vilniaus žydų kapinių likimo. Ko tiksliau išsakys ir širdingiau mums primins, kas juos jaudina, to aiškiau bus mums visiems kitiems, kad privalome į juos atsižvelgti vardan ramybės.

Aišku, jeigu Vilniuje trečdalis gyventojų būtų žydai, kaip kadaise, tai juos jau būtumėme išgirdę. Klaiku, bet mūsų žydai išžudyti. Kilnu, jautru ir teisinga įsiklausyti į Rūta Bloštein, Dov-Ber ir Chaya Fried, ir kitus pamaldžius žydus, ir savaip persakyti jų rūpesčius, kad visi suprastų reikalo svarbą. O tokiam sąmoningam pokalbiui tenka kreiptis į visų įvairiausias vertybes.

Panašiai, metant rūkyti, neužtenka vienos kurios svarbiausios priežasties. Mat, vardan įpročio, pasąmonė visada sugebės išaukštinti išsigalvotą malonumą. Sąmonė privalo atkakliai remtis tegul ir prieštaringais bet visais įmanomais samprotavimais - tai brangu, dvokia, svetima, nepavyzdinga, nesveika, nedraugiška, nemalonu, nemandagu, nuodėminga - ir tik tada pasąmonė pasiduos tikrovei.

Ramybės sprendinys

Vilniaus žydų kapinių klausimu visada reikia teikti pirmenybę mūsų pamaldiems žydams, kas juos nuramintų? Ramybėje mūsų sąmonė teisingai suderins visas mūsų vertybes.

Siūlau skaityti architekto Christopher Alexander knygą, "Amžiną statybos meną". Jį domino statinių ir erdvių gyvybė. Kodėl pasijuntame, kad profesionalų architektų šiuolaikiniai statiniai mus marina, tuo tarpu tradiciniai pastatai mus gaivina? Jisai kaip mokslininkas mūsų paklaustų, kaip mes jaučiamės šalia Sporto rūmų? Ar jie skleidžia pilnatvę, ramybę? Dėl išvaizdos galim ginčytis, visgi, kiekvienas sutiksime, kad Sporto rūmai, kaip erdvė, nežmoniški, ilgiau pabuvus mus erzina, glumina, sekina, žlugdo, marina. Mat, partija ir jai tarnaujantys architektai tiesiog primetė aplinkai savo brėžinius ledo ritulio arenai. Tuo tarpu, jeigu Lietuvos ir išeivijos pamaldūs žydai susitartų tarpusavyje, ko labiausiai nori, jeigu pabendrautų su aplinkiniais gyventojais ir į juos atsižvelgtų, jeigu kapinėse bus žalumos, tai visų išpuoselėta santarvė mus džiugins, kaip užuovėja nuo mus spaudžiančių kasdienybės rūpesčių.

Dvasios telkinys

Sporto rūmai, kaip statinys, nepasiteisino, tiesiog surūdijo. Brangu juos išsaugoti ir naujai pritaikyti. Už tuos pinigus būtų galima juos išardyti, atkurti žydų kapines, ir kur nors kitur Vilniuje pastatyti naujus, žmoniškus, šiuolaikiškus kongresų rūmus. Nepaisant to, įsivaizduoju, Lietuvos ir Vilniaus politikai menkina Vilniaus žydų kapines, kaip ūkiškai nepasiteisinančias, iš esmės kertančias su pelnu, plėtra ir gerove.

Užtat svarbu išmokti vertinti dvasinį kapitalą, kokį turi Kryžių kalnas, Aušros vartai ar Valdovų rūmai. Dvasios telkinys kaupia ne tai ką turime, kas yra, ne esamybes, o kaupia tai ko atsisakome, kas galėtų būti, mūsų galimybes. Vilniaus žydų kapinių vertė pasireiškia jų galia dvasinei veiklai pritraukti skirtingiausius žmones, kaip parodo šio vakaro pokalbis. Šį dvasios telkinį maitina, kaip šaltinis, ypatingas pamaldžių žydų tikėjimas, kad kapinės yra šventesnės už jose palaidotus kūnus. Tai kas šventa negali tapti nešventa. Kapinėse šimtmečiais kaupiasi žydų visuomenės pastangos būtent Vilniuje susigyventi su Dievu ir su kitais. Vadinas, mes lietuviai galime visi išsivaikščioti, bet pamaldūs litvakai amžių amžiams rūpinsis Lietuvos kapinėmis, visada prisimins savo tėvynę, Lite, bus jai ištikimi. Ogi jų tėvynė, kaip žinau iš profesoriaus Dovid Katzo knygų, yra Lietuvos didžioji kunigaikštystė, kurios šviesybę būtent jie išsaugojo. Ateityj, kapinės galėtų būtų akivaizdžiausias, įspūdingiausias, nuoširdžiausias mūsų respublikos, mūsų tautos, mūsų visų ženklas, kad atjaučiame žydus, juos mylime, jais žavimės, jų pasigendame, jų gedime, kaip savo brolių prūsų ar jotvingių.

Žydų kapinės galėtų ir turėtų reikšti ne naudą, ne teisę, o dovaną, kurios pamaldūs žydai patys labiausiai nori, kuria išreikštumėme Vilniaus lietuvių, lenkų, rusų gerą širdį, kuria įkvėptumėme ne tik Rytų Europą, bet visą pasaulį.

Veiklos kalnas

Pasimokykim iš Valdovų rūmų atstatymo. Atsidavusius šviesuolius paremkime plačiu judėjimu, tarsi veiklos kalnu. Profesorius rabinas Shnayer Leiman yra surinkęs daugybę nuotraukų ir šaltinių, kurių pagrindu galima kapines atkurti. Julius Norwila vadovauja naujai įsteigtam komitetui. Įsivaizduoju, komitetui pavyks kapinių ribose ir šalia jų plėtoti deramą veiklą, kad augantis skaičius dalyvių malda, menais ir kitais veiksmais vystytų kapinių galimybes. Šimtai litvakų kreipiasi į teismą. Rūta Bloštein surinko 46,000 parašų. Kapinių sutelkta dvasia labiau įsikūnys kai vis didesnis skaičius žmonių galės prisidėti vis mažesne auka ar geru darbeliu. Prisiminkim, šimtai tūkstančių žmonių pirko Rūtos bendrovės Valdovų rūmų šokoladus, kuriais vienu litu paremdavo fondą, o puošnia šokoladų dėže savo draugus supažindavo su šiuo užmoju.

Dangaus vartai

Suvokime Dievo laiko mąstus, kaip jam rūpi atskleisti žmonių širdis.

Valdovų rūmų atstatymas užtruko trisdešimt metų, ir Vilniaus žydų kapinių atkūrimas taipogi gali tiek užtrukti, ypač turint mintyj, kaip mūsų žydai patys sunkiai sutaria. Su pagrindu nerimaujame, kad jau nusimato kongresų rūmų statybos. Skubiausia yra įtikinti Vilniaus miesto tarybą nors vieneriems metams - Gaono metams - sustabdyti visus darbus, išklausyti pamaldžiuosius žydus, suprasti dėl ko mes pergyvename.

Įžvelkime Dievo neabejingumą. Juk Sovietų Sąjunga sugriuvo, o Sporto rūmų vantinis stogas ne ką patvaresnis. Verslininkai ketino rūmus nugriauti ir kapines užstatyti butais, bet architektams pavyko rūmus apginti, kaip paveldo vertybę. Galiausiai, statybas atidėjo korupcija ar paprasčiausias godumas. Tad melskime Dievą, mes trokštame liudyti, kaip jo šlovė reiškiasi jo stebuklais.

Profesorius Dovid Katz pabrėžia, Lietuvoje yra geri santykiai tarp lietuvių ir žydų. Bet, mano manymu, praėjo laikai kai už juos galėtų atsakyti Vytautas Landsbergis ir Emanuelis Zingeris. Yra klausimų, kuriais nedora tenkintis Lietuvos žydų bendruomenės atsakymais, tarsi ji mums būtų geto taryba. Ji negali kalbėti Dievo vardu, nė Vilniaus tikinčiųjų vardu. Būtent šitą turi pabrėžti supratingi lietuviai.

O išeivijoje būtina susirūpinti lietuvių ir litvakų santykiais. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje įsikūrusio Adolfo Damušio demokratinių studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis sąmoningai meluoja neigdamas 1941 metų lietuvių tautos valios reiškėjų nusikaltimus žmonijai. Amerikos lietuviai katalikai jį remia ir Amerikos lietuvių katalikų laikraštis "Draugas" skleidžia jo melą. Kreipkimės į Pasaulio lietuvių bendruomenę, kad jinai rautų melą, gintų litvakų garbę ir pasirūpintų, kad išeivijos lietuviai prisidėtų prie atjautos ženklo, Vilniaus žydų kapinių gražinimo žydams.

Džiugu, kad Lietuvoje yra katalikų, kaip kad Bernardinų portalo bendradarbiai ir skaitytojai, kurie myli Lietuvos žydus ir mus nori suprasti. Visgi, kaip kunigas Gediminas Numgaudas pabrėžia, Lietuvos katalikų bažnyčia yra pažeista antisemitizmo piktos dvasios. Raginkime Vilniaus arkivyskupiją steigti komitetą, kuris rūpintųsi katalikų ir žydų santykiais.

Melskime Dievą, kaip šiandien meldėmės. Mūsų kapinės yra jo vartai, kur net su savo priešais galime ieškoti gyvenimo prasmės. Mūsų laukia baisūs iššūkiai - klimato kaita, dirbtinis intelektas, žmonių menkumas. Kvieskime Dievą, kad jo išmintis mus drąsintų, kad vieni kitus mylėtumėme, kad gyventumėme šviesuolių tauta.

Bendrauti

Kai išspręsime kliūtis...
Iš kur kyla tikėjimas dėl kapinių, jei Biblija nėra Dievo žodis?
Dalintis tikėjimu - kaip gali vykti katalikų tikėjimas be žydų?
Kartu vystyti tautą - kaip galim plėtoti be atgarsio iš žydų?
vartai į amžiną gyvenimą - kuris vyksta jau čia ir dabar
Suvokti jog jais esame biblinė tauta

Vilniaus žydų kapinės

Bagrisung heym, bagrisung tsurik, bagrisung tsu lite.

Pagrindinė mintis

Išplėsti galimybių ratą, kaip plačiau sudominti kitus, labiau įprasminti, patiems viltingiau nusiteikti.
Išplaukia iš Dievo - padaryti, kad tai būtų Dievui įdomu.
Kaip tikinčiųjų reikalas tampa mūsų reikalu ir Dievo reikalu.
Kaip mums visiems vienas kitą mylėti - užleisti - leisti būti židiniu - visada rodyk gerą valią
Dievo laiko mąstai
Biblinis įvykis - esama biblinė tauta
Amžina galimybė mums sueiti - dvasinis kapitalas - aukščiausia vertybę, į kurią investuoti - įspūdingiau nė Egipto piramidė
Siūlau Lietuvos valstybei šias kapines grąžinti Vilniaus žydams ir jas sutvarkyti taip, kaip Vilniaus žydai paprašys.

Jų reikalas

Viskas išplaukia iš pamaldžių žydų tikėjimo.
Reikia pradėti nuo tikinčiųjų žydų. Kas jiems svarbu?
Vis jų atsiklausti.
Žydams kapinių žemė šventa - vadinas, jie čia yra amžiams. Užtat ir laiptams naudojo jų paminklus.
Skirtumas - lietuviai pasiima kūnus iš Sibiro. Žydams rūpi kapinės - jie lieka Lietuvoje. Jie turi teisę į žemę kur jo protėviai mirė. Kiti įgija pilietybę ten kur gimsta. Jie iškeliavo į dangų su Lietuvos pasais.

Iš šalies žiūrint, ko trokštame ir linkime

Toliau, pasižiūrėti iš savo pusės.
Ir tuomet pradėti ieškoti esmės, kas jiems svarbu, kas mums svarbu, bet kokiu atveju, kaip besibaigtų.
Paskui, kaip ir kodėl mums juos atjausti?
Nebėra žydų, kurie galėtų rūpintis savo mirusiaisiais.
Matyt nuo Gedimino kalno ką kunigaikščiai matė.
Lietuvos šviesybė.
Ryšys su Dievu, tai kertinis dalykas.

Pinigai

Eina kalba apie pinigus.
Globalizacija - suvienodinimas. Žydai - mažiausiai vienodi.
Pinigai yra jaukas. (pakilimas)(masalas - pagunda) (dvasios pančiai - priklausomybė)(narkotikas)

Atsisakyti pinigų ar svaigalų

Neužtenka vienos priežasties - reikia visų priežasčių. Kitaip visada atsiras apskaičiavimas, vardan pinigų
Užtat reikia pritraukti visokiausių žmonių.

Asmeninis pavyzdys

Aš galiu atjausti, kaip tautiškai sąmoningas lietuvis.
Lietuvių, žydų, juodųjų, šviesuolių tautos.
Paribio, nuskriaustųjų.
Kaip aš priėjau prie žydų palaikymo, ką man reiškia, kuo skiriuosi.

Dvasinis kapitalas

Pasimokyti iš Valdovų rūmų.

Lietuvių ir žydų santykiai

Dovid Katz.
Lietuvos Didžioji kunigaikštystė
Litvakų savybės

Kodėl tai gėris

Gydyti traumą

Biblijos problemos

Biblijos pasekmės

Rašyti šventraštį
Būsime pasirengę iššūkiams: klimato kaitai, pabėgėliams, ateiviams, robotams,

Šventraštis kilo iš žydų

Naujai suprasti:

televizijos bokštą (po sausio 13-osios), rugpjūčio 23 d. - Ribentropo-Molotovo - Baltijos kelias. Talinn based Hong Konger proposed the Baltic way.

Didžiausia kliūtis tai, kad mūsų lietuvių tautos valios reiškėjai (Kazys Škirpa, Stasys Raštikis, Antanas Maceina, Leonas Prapuolenis, Adolfas Damušis, Stasys Lozoraitis, Petras Klimas) mūsų vardu ir mūsų gerbūviui 1941 m. Lietuvos žydams “atšaukė svetingumą” ir mes lig šiol šito atšaukimo nesame atšaukę.

Tuskulėnų dvaras - neprieštarautų. Pastatyti ant sovietų karių kapų Antakalnyje.

10 minučių. 1,000 žodžių. Lietuvių kalba.