Gvildenu | Užrašai / Išmąstyk

Medžiagos, Egiptiečių ženklai, Išmąstyk20130601, Menas, Galimybės

2013 m., gegužės mėn. rengiu meno parodą Išmąstyk (Think Through).

paskutinė diena, sekmadienis, birželio 9ta
nukabinimas, pirmadienį, birželio 10tą

Darbai

Išbandyti, kaip dažosi plastikas.
Nutapyti "Dievas globoja".

Klausimai

Kas yra sąvokų kalba? Tai yra kalba, kuria galim sutapti, užtat atsiliepti kaip viena. Ji gali būti pagrįsta mūsų poreikiais; jei ne poreikiais, tai mūsų abejonėmis; jei ne abejonėmis, tai mūsų jauduliais; jei ne jauduliais, tai mūsų vertybėmis. Šiuos žingsius išmąstome antrinėmis sandaromis, pavyzdžiui, padalinimais sutariame dėl poreikių neturėjimo, ir išmąstome dvejonėmis.
Kaip ja susikalbame iš pagrindų? Sutarimas vyksta apimtyje - joje sutampa Dievas už mūsų ir Dievas mumyse, jų sutapimu išryškėja, jog Dievas nebūtinai geras, nė gyvenimas yra teisingas, bet gali būti kažkas daugiau, dar galima gerumą įgyvendinti. Sukalbame netroškimais - į kuriuos atsiliepiame išmąstymais - jais išsakome apimtį Dievui mumyse, taip kad Dievas už mūsų su juo sutampa ir visi esame viena. (Dievas trokšta nieko - mes viską išmąstome poreikius tenkinančiais dėsniais; Dievas trokšta kažko - mes betką išmąstome abejones išskleidžiančiomis dvejonėmis; Dievas trokšta betko - mes kažką išmąstome jaudulius įprasminančiomis veiklomis; Dievas trokšta visko - mes nieką išmąstome prieštaravimus įveikiančiomis vertybėmis.) Išmąstymai išreiškia patikimumą, taip kad galima laisvai tikėti į Dievą už jų, bei pripažinti kitų netroškimus ir juos išmąstyti taipogi.
Kaip ji sieja mus su Dievu ir vienu kitu?
Kaip ji mus visus vienija? Septintu požiūriu, kuriuo rūpinamės kitais, ne tik savimi, esame viena Kitu. Nuliniu požiūriu, kuriuo išgyvename Dievą, esame viena su juo.
Kuo ji skiriasi nuo mums įprastų kalbų?
Kaip ji ketveriopai reiškiasi? Atsiliepimais į poreikius, abejones, jaudulius ir trūkumus.
- Kaip bendravimo santykiai susiję su Dievo santykiais (jisai moko, trokšta, pažįsta, globoja), išmąstymais (visko, betko, kažko, nieko) ir keturiais teigiamais įsakymais?
- Kaip Dievo santykiai, išmąstymo apimtys susiję su psalmėmis ir nulybės atvaizdais?
- Kaip šeši neigiami įsakymai susiję su požiūriais?
- Kaip šeši neigiami įsakymai susiję su keturių teigiamų poromis?
- Kaip mylėti Dievą ir mylėti artimą susiję su susikalbėjimu?
Kaip suprasti kalbas? Kaip jos susijusios su veiksniu +3, su požiūriuį požiūrį į požiūrį?
Kaip atvaizdai ir aplinkybės susiję su veiksniu +2?
Kaip suprasti vertybes? Kaip jas susieti ir išreikšti? Kaip jos susijusios su įvairiausiomis sandaromis?
Ketverybės atvaizdai turi skirtingus "nulius". Ar penkerybės atvaizdai turi skirtingus nulius (dvejybes)? Ar šešerybės atvaizdai turi skirtingus nulius (trejybes)? Septynerybės atvaizdai?

Esmė

Savo paroda pristatau sąvokų kalbą kuria galime vienas kitą suprasti, susitarti iš esmės, sutapti kaip vienas asmuo ir bendrom jėgom į viską atsiliepti.

Per kiekvieną iš mūsų vyksta susikalbėjimas tarp Dievo už mūsų (atsiliepiančio betarpiškai, be sąlygų) ir Dievo mumyse (atsiliepiančio tarpiškai, per mus, mums pasitraukiant, rodant gerą valią, sąlygose).
Mumyse reiškiasi skirtingi asmenys: Dievas (už mūsų), Aš (Dievas mumyse), Tu (jų sutapimas), Kitas (jų atskyrimas).
Troškimai yra vieningumo (jau esamo susikalbėjimo) išraiška - jog atsiliepiame betarpiškai į troškimus - būdami vieningi, būdami Dievu, jo dvasia, pasitraukiame ir atveriame sandarą. Dievas savo troškimais yra vienas su mumis - išeidamas vis plačiau už savęs - trokšdamas nieko, kažko, betko, visko. Troškimai susiveda į meilę, tad į mūsų gyvybės palaikymą. O išmąstymais susikalbame, įsijungiame į vieningumą, susideriname, kad galėtumėme kartu atsiliepti. Savo išmąstymais esame viena su Dievu - išeidami vis plačiau už save - išmąstydami nieką, kažką, betką, viską. Išmąstymai susiveda į mūsų bendrystę, į dangaus karalystę, į amžiną gyvenimą čia ir dabar , tad Dievo valios vykdymą, jo meilės ir troškimų priėmimą ir išpildymą.
Kiekvienas asmuo išmąsto savo apimtyje (visakame, betkame, kažkame, niekame), tuo tarpu Dievas neišmąsto, o trokšta kiekvieno apimtyje - kiekvieno išmąstymo papildinyje. Mylėdami artimą kaip save patį - gyvendami septintu požiūriu - esame sąlygiškai viena. Mylėdami Dievą - gyvendami nuliniu požiūriu - esame besąlygiškai viena. Tad Dievu, jo troškimu, galim būti viena, galim bendrai atsiliepti, užtat sutapti atsiliepdami.
Išmąstydami viską, atsiliepiame į poreikius - jais esame viena; išmąstydami betką, atsiliepiame į abejones - jomis esame viena; išmąstydami kažką, atsiliepiame į jaudulius - jais esame viena; išmąstydami nieką, atsiliepiame į ydas - jomis esame viena. Jei neatsiliepiame į poreikius, tai į abejones; jei ne į abejones, tai į jaudulius; jei ne į jaudulius, tai į ydas.
Artimo meile leidžiame Dievui atjausti mus, mūsų išmąstymą išmąstyti plačiau, jei nepašaliname požiūrio. Kuo skiriasi išmąstymas ir troškimas, kaip jie susiję su bendravimu ir buvimu vienų viena?
Dievas įprasmina, trokšta, atjaučia ir globoja... kaip tai susieti su apimtimis ir asmenimis ir bendravimu?
Savanoriškas vieningumas leidžia kiekvienam įsijungti ko smulkesne apimtimi, o toliau išmąstyti
Kaip suvokti šešis neigiamus įsakymus, šešias antrines sandaras?

Esminės sąvokos:

Tikslas: Pristatyti sąvokų kalbą
Išsakančią dangaus karalystę, Susikalbėjimą iš Esmės
Pagrįstą Patikimumu (Credibility, Street Cred, Believability)
šv.Dvasios išsakytą Sąvokų kalbą, Sistematizavimą
kurią išgyvename vienybe ir kuria išgyvename Vienybę, atsiliepiame
kuria Dievas Trokšta ir žmogus Išmąsto
Mus vienija Dievo požiūris mūsų sąlygose, tai dangaus karalystė.
Ketveriopai išgyvename jo požiūrį: jis moko, trokšta, atjaučia ir globoja
Dievo požiūrį išgyvename
ir jokio išgyvenimo neatmetame
Atkrenta neišgyventi (netikri) požiūriai, tai bendravimo Kliūtys, kurias sąvokų kalba įveikiame.

Tikslas: Pristatyti sąvokų kalbą

My goal is a culture of "deep agreement", heart-to-heart, by way of a "universal language" for "absolute truth".

Sąvokų kalbos tikslas: Susikalbėjimas. Susikalbėjimo tikslas: vienybė.

Sąvokų kalbą...

Ją suvokti.
Ją nubrėžti.
Ją pristatyti.
Ją pateikti.
Ja lavintis.
Ja bendrauti su Dievu.
Išmokinti, kaip ja mąstyti ir susikalbėti.
Ja "išmąstyti", viską permąstyti sąvokomis.

Sąvokų kalba yra visako išmąstymas, visako sudėstymas (sistematizavimas), visako išsakymas kalbos vienetais (išmąstymo apimtimis): viskuo, betkuo, kažkuo, niekuo. Tai yra Dievo troškimų suskaldymas į žmogiškas apimtis, užtat tai dangaus karalystė. Tai vienybės pagrindas, susitarimo pagrindas, kuriuo kiekvienas dalyvis, kiekvienas pašnekovas gali parinkti jam rūpimas dalelytes, apimtis, kurias priims, kuriomis remsis, kaip pagrindą visakam. Gali viską suvesti į savo vertybę, į savo "nieką" ir sieti savo klausimais. Sąvokų kalba geram vaikui leidžia viską padalinti į paeiliui sprendžiamus žingsnius, vardan gyvybės, o blogam vaikui leidžia įsitikinti - teisuolių nuoskaudomis - dėl kiekvieno žingsnio tiesos teisingumo - gėrio ir blogio pažinimo. Dievas trokšta to, kas už mūsų apimčių, kas neišdėstyta, jis atsisako savęs, o mes išmąstome savo apimtis, kuriomis visaką apdorojame, mes kuriame save.

Išsakančią dangaus karalystę, Susikalbėjimą iš Esmės

Kaip dangaus karalystė palaiko išmąstymą ir susikalbėjimą?
Kas padėtų mums susikalbėti? Kokia erdvė?
The kingdom of heaven believes in a truth, absolute and complete, that we can each learn to discover, engage and exchange. We can do so independently, at least in part, and so it is valid, as are our efforts. Breaks into steps, as small as desired, as needed

Deep agreement

Pagrįstą Patikimumu (Credibility, Street Cred, Believability)

The kingdom of heaven is a human-sized culture, for the skeptical, the "poor-in-spirit", which lets us consider issues one-at-a-time, step-by-step, in isolation.
Kalbančią gera valia, atveriančią gerą širdį.

šv.Dvasios išsakyta Sąvokų kalbą, Sistematizavimą

Kaip kalbama sąvokų kalba, kas yra jos esmė?
Kaip sąvokų kalba susijusi su trimis kalbomis?

Sąvokų kalbos esmė

Būtina kalbėti trejybe - žodžiais nusistatyti, paskui jais veikti ir juos permąstyti. Būtina užsiimti bendra veikla, kaip kad Audronė moko.
Būtina taikyti apimtimis, sutikti veikti ko mažesnėmis apimtis.
Būtinas lygiavertis, širdingas ir visiškai laisvas dalyvavimas.
Tenka remtis Dievu.
Tenka remtis tarnyste kitiems.
Tenka remtis savo paties branda, norais, svajonėmis, troškimais.

Į sąvokų kalbą įeina:

Išmąstymas
Sąvokos
Sandaros
Troškimai

Kaip tai atitinka keturias galvosenas?

kurią išgyvename vienybe ir kuria išgyvename Vienybę

The kingdom of heaven insists that we are one, and has us empathize with each other accordingly.

Esame viena atsiliepdami - sutardami ir kartu išmąstydami.

Mūsų vienybė yra mūsų bendra savastis - mūsų bendras Dievas, kūnas, širdis-turtas-prieraišumas-atskirtumas, bendrystė.

Išmąstymo tikslas yra susikalbėjimas iš esmės, visų - skirtingas apimtis išmąstančiųjų - sutarimas ir vienybė vienų vienumu.

Juk kiekvienas esame viena, savyje vieningi pagal savo aplinkybes, o galime būti visi viena už bet kokių aplinkybių. Tad tenka atskirti save nuo savo aplinkybių ir kitais rūpintis vietoj kad savimi. Taip pat ir mane suprasti vietoj bet kokių aplinkybių, tad ir puoselėti mane bei jungtis mano pagrindu. Tai laisvė nuo bet kokių aplinkybių, tuo pačiu jų priėmimas ir įsisavinimas, kaip priimi savo šeimą, lietuvybę ir Ievą. Tai yra meilė, aplinkybes parūpinti tokias, kad būtum nuo jų laisvas, nuo savęs laisvas, tad ir nuo jų.

kuria Dievas Trokšta ir žmogus Išmąsto viską, betką, kažką, nieką

Išmąstymas išsako, nubrėžia išgyvenimo vienetą. Išmąstome, paskui išgyvename - ir ką išgyvename, suvokiame permąstydami, išmąstydami.

Ką reiškia išmąstyti?
Kaip Dievas išmąsto?

Išmąstymas

Apžvelgiu visa ką esu išmąstęs. Išmąstymas yra pirminis, atokus išgyvenimas, mus apsaugojantis, leidžiantis mums rinktis, lemti savo likimą. Pirm veikiant galime pamąstyti įvairias galimybes iš kurių galime rinktis tinkamiausią. Išmąstymas išskiria išgyvenimą į buvimą, veikimą ir mąstymą, tad remiasi suvokimu, išreiškia sąmoningumą. Išmąstymą vaizduoju Horuso akimi, matančią į priekį ir apsaugojančią nuo pavojų.

Išmąstymas yra dangaus karalystės esmė, nes išmąstoma apimtimis (niekuo, kažkuo, betkuo, viskuo), tiek kiek žmogus (skurdžiadvasis) nori vienu ypu aprėpti. Išmąstymu suskaldome visaką į atskirus žingsnius, žinojimus, klausimus. Išmąstymas yra visaregio esmė. Visaregis yra dangaus karalystė.

Išmąstymu laikomės to, kas jau yra, gilinamės toliau, papildome. O troškimais atsisakome savęs, priimame kitą galimybę. Išmąstymu priimame visumą, sistemą, o troškimu priimame dvasią, sistemos nebuvimą. Troškimas yra Dievo už mūsų sutapimas su Dievu mumyse. Sutapimas, sutarimas, vyksta kurioje nors apimtyje. Tam ir yra apimtis - sutarimui. Troškimas išsako amžiną gyvenimą, jog Dievas nebūtinai mumyse, nebūtinai geras, bet gali būti už mūsų, ir gali mums atverti kažką daugiau.

Dievas trokšta, o žmogus netrokšta, žmogus išmąsto: jam reikia, jis abejoja, jis tikisi, jis vertina. Troškimu vieningai išgyvename - esame, veikiame, mąstome - o išmąstymu pirmiausiai mąstome, tada veikiame, o ištisai esame.

Išmąstymas ir troškimas papildo vienas kitą. Dievas troškta nieko, kažko, betko, visko, o išmąstome atvirkščiai: Juodasis Dievas viską, Raudonasis Aš betką, Geltonasis Tu kažką, Mėlynasis Kitas nieką.
Thinking through - the opposite of letting go, of going beyond yourself.
Scopes are the stages of thinking through, and likewise, of going beyond yourself.
Thinking through - acknowledging all of the possibilities and investing oneself.
Thinking Through is how God becomes necessary. Care, Believe, Obey...
Thinking through and headstrong/wishing are complements. In thinking through, we relate everything (God), anything (I), something (You), nothing (Other), but for wishing it's the opposite: nothing (Black God), something (Red I), anything (Yellow You), everything (Blue Other).
Good kid thinks through, bad kid goes beyond?
Thinking through establishes the goodness. Slack (goodness) is in the difference between thinking and doing, doing and being, etc.
"Thinking through" implies a gap between the Person before and after they have thought through, equivalently, the one who does not think through and the one who does, the headstrong person and the understanding person. And this relationship takes place in different scopes of "thinking through".
Thinking through represents growth.
Think through everything: Black God makes for d

Conceptualization: Think through something

Koks žodžių vaidmuo permąstant sąvokomis?

Sąmoningumas - laisvė - tampam samoningi tik kada esame laisvi, užtat kada jaučiam savo laisvę ir ją pasinaudojame, o vykdyti Dievo valią įmanoma tik kada esame laisvi, tik tada galim paklusti, tikėti, rūpintis, nes įsisavinti tai reiškia išversti išorinį požiūrį vidiniu požiūriu, o tam reikia laisvumo, ir būtent musu laisvumo, tad laisvės

Aštuongubas kelias sieja papildinius: troškimą ir išmąstymą, nulybės ir vienybės atvaizdų paneigimus. Tikėjimas reiškiasi išmąstymu, o rūpėjimas reiškiasi troškimu.

Rūpėjimas - Trokšti nieko - nebūtina sąvoka
Rūpėjimas Rūpėjimu - Trokšti kažko - vidinė sandara
Rūpėjimas Rūpėjimu Rūpėjimu - Trokšti betko - ne viską priima
Rūpėjimas Rūpėjimu Rūpėjimu Rūpėjimu - Trokšti visko - aplinka
Tikėjimas - Išmąstyti nieką - neteisinga
Tikėjimas Tikėjimu - Išmąstyti kažką - netiesu
Tikėjimas Tikėjimu Tikėjimu - Išmąstyti betką - nepastovu
Tikėjimas Tikėjimu Tikėjimu Tikėjimu - Išmąstyti viską - neprasminga

Tai požiūrių grandinės, kaip kad reiškiasi neigiamais įsakymais ir pasiklydusiu vaiku. Jos iškyla žinojimo rūmuose - tikėjimas atmeta, ką tik gali, o rūpėjimas viską priima ir į viską atsiliepia.

Susikalbėdami sąvokomis, kuriame gerumą. Gerumas yra sąvokose. Gerumas plinta kuriant sąvokas. Sąvokos leidžia rinktis ar įsijausti ar atsitokėti, yra dviprasmiška, apibendrina, leidžia mokytis, leidžia kitiems įsitraukti.

Mus vienija Dievo požiūris mūsų sąlygose, tai dangaus karalystė.

Esame viena septintu požiūriu:

Rūpintis kito poreikiais, vietoj kad savo.
Klausti savęs - ką veikiu tuo klausimu?
Išgyventi įtampą - nežinią
Priimti pakankamą Dievą - nebūtinai tobulą, nebūtinai gerą, sukūrusį blogį, užgaunantį teisuolius - visgi pakankamą mus apsaugoti nuo blogio. Atleisti Dievui, rodyti jam gerą valią, kad galėtumėme patys trejybe išsiaiškinti, savarankiškai. Tai yra esmė, kuria galime pakelti visą kitą.

O nulinį ir septintą požiūrį sieja, galiausiai, laipsnynas, tad kalbos.

Jei būtumėme viena, atsilieptumėme į poreikius... - išmąstom, tikim viską, viskas patikimas
Jei ne į poreikius, į abejones - išmąstom, tikim betką, betkas patikimas
Jei ne į abejones, į jaudulius - išmąstom, tikim kažką, kažkas patikimas
Jei ne į jaudulius, į meilės trūkumą, esminę pasaulio problemą - kiekvienas savo vertybe - išmąstom, tikim nieką, niekas patikimas

Visaregio pagrindas yra vienybės išsišakojimas 0 + 1 + 2 + 4 + 8 (prisiminti išskyrimus) Poreikių dėsniais esame viena; dvejonėmis išsiskiria požiūris ir aplinkybė; lūkesčiais išsiskiria keturi jauduliai; vertybėmis išsiskiria aštuoni "Dievo veidai"

Vertybe esame priversti atsiliepti, jei esame viena su savimi. Ir savo vertybę galime kiekvienas išryškinti, išpuoselėti, išbrandinti, kad ji spindėtų ko ryškiau.

Kaip Dievas kalba mylimąja? Ir kaip tai pavaizduoti?
The kingdom of heaven allows for a God, in relationship with, there is nothing else to fear, neither death nor society nor any misfortune.

Kaip viską suprasti Dievu

Asmens požiūriu - Dievo požiūriu

Juodasis Dievas ... savarankišas, neišgyvena - išgyvena vieningai?
Raudonasis Aš - Dievas suveda - išgyvena savimi
Geltonasis Tu - Dievas troškia - išgyvena manimi
Mėlynasis Kitas (antrinės sandaros) - Dievas atjaučia - išgyvena tavimi
... nėra asmens ... vienybė? - Dievas globoja - išgyvena kitą

Kaip suprasti?

Ketveriopai išgyvename jo požiūrį: jis moko, trokšta, pažįsta ir globoja

Kaip Dievas dalyvauja kiekvienoje sandaroje, kaip tai išsidėsto kambaryje?

Dievas trokšta, jo troškimai yra jo santykis su savimi. Jis išeina už savęs į save, tad į Mano požiūrį, Tavo požiūrį į požiūrį ir Kito požiūrį į požiūrį į požiūrį. Šių keturių asmenų apimtys yra, atitinkamai, viskas, betkas, kažkas ir niekas. Užtat Kitam atpuola Dievo išgyvenimas, jisai yra laisvas nuo Dievo, o Dievas lieka nulybe. Tad Dievo troškimus galime naujai suprasti, kaip jo veiklą, jo santykį su kitu, nuo jo atskilusiu asmeniu, kad jis bręstų išmąstymu. Iš to, ką išgyveno Dievas, jo atvaizdų, belieka nulybės atvaizdai - iš dvasios belieka sąvokos santvarkoje - iš meilės belieka prasmė; iš ramybės belieka pastovumas; iš užtikrintumo belieka betarpiškumas; iš savarankiškumo belieka teisingumas. Dievas puoselėja nieką, kad per Kitą veiktumėme savarankiškai - bręstumėme trejybe; puoselėja kažką, kad Kitas virstų Tavimi, per kurį veikiame užtikrintai - leidžiant požiūriui plėstis; puoselėja betką, kad Tu virstum Manimi, per kurį veikiame ramiai - išmąstymą papildome troškimu; puoselėja viską, kad Aš virsčiau Dievu, per kurį veikiame mylėdami - išeiname už savęs veiksniais +1, +2, +3, tad trokšdami - vieningai, kaip asmenys, bet troškimą išskaidę į jį sudarančius veiksnius. Iš paskirų liudijimų peraugame - vertybėmis, veikla, dvejonėmis, dėsniais - į bendrą vieningumą. Tai vyksta bendro žmogaus - Jėzaus Kristaus - pagrindu, jo teiginiais, "Aš esu...", kuriais gyvename dvasia. Išmąstyti teisingumą, tiesą, viską, tai išmokti trokšti. Aplinkybės psalmėse išryškina kaip peraugame iš paskiro žmogaus į bendrą žmogų, ir kaip išryškėja skirtumas tarp gyvenančių dvasia - Dievu ir gyvenančių pasauliu - be Dievo.

Dievui sąvokų kalba vystosi tokia eilės tvarka: ji tiesa (jisai savarankiškas), ji betarpiška (jisai užtikrintas), ji pastovi (jisai ramus), ji prasminga (jisai mylintis), taip kad atsiskleidžia santvarka. Užtat santvarkoje iškyla Kitas kuriam sąvokų kalba atsistato priešinga tvarka: ji prasminga (jisai savarankiškas), ji pastovi (jisai užtikrintas), ji betarpiška (jisai ramus), ji teisinga (jisai mylintis). Sąvokų kalba yra santvarkos, kurioje esame, išvertimas. Išmąstydami vis plačiau, vis labiau išverčiame santvarką,kuriame sąvokų kalbą, kuriame esmingą bendrystę, žmogiškų, asmeniškų mąstų.

Išmąstome vis plačiau, kad galėtumėme išmąstyti viską, tad išmokti melstis - trokšti, kaip kad Dievas trokšta, ir būtent vieningai.

Keturi susikalbėjimai, santykiai

Bendravimo santykiais yra sutarimai, susikalbėjimai dėl visko, betko, kažko, nieko. Tai sutarimai:

Sutarimai dėl visko
Sutarimai dėl betko: dėl to, kas teigiama, dėl to, dėl ko sutariama
Sutarimai dėl kažko: dėl to, kas neigiama, dėl to, dėl ko nesutariama
Sutarimai dėl nieko

Jais esame viena atsiliepdami

atsiliepdami poreikiams - sutardami dėl visko - veikdami mylėdami
atsiliepdami abejonėms - sutardami dėl betko, dėl sutarimo - veikdami ramiai
atsiliepdami jauduliams - sutardami dėl kažko, dėl nesutarimo - veikdami užtikrintai
atsiliepdami trūkumams, nemeilei - sutardami dėl nieko - veikdami savarankiškai

Atsiliepimu papildome Dievą ir jį naujai iškeliame savimi.

Dievas dalyvauja puoselėdamas, brandindamas apimtį, savastį mūsų bendrai savasčiai, mūsų vienybės įkūnijimui, jos išraiškai:

Mokydamas - puoselėdamas, brandindamas viską - mūsų vienybę viskuo - išeidamas už savęs į save veiksniais +1, +2, +3, tad kurdamas save ir atsisakydamas savęs.
Trokšdamas - puoselėdamas, brandindamas betką (požiūrį) - mūsų vienybę betkuo - savo požiūriu - tai išmąstymas vienetais, apimtimis
Atjausdamas mus - puoselėdamas, brandindamas požiūrį į požiūrį - mūsų vienybę kažkuo - savo troškimu išmąstydamas su mumis - tad išmąstydamas plačiau už mus - tai išmąstymas žingsniais
Globodamas mus - puoselėdamas, brandindamas požiūrį į požiūrį į požiūrį - mūsų vienybę niekuo - mūsų trejybę

Teigiamais įsakymais įsisaviname Dievo troškimus, jo brandinamas apimtis, savastis: jo savarankiškumą (neturėti kitų dievų); jo užtikrintumą (nešaukti jo vardo be reikalo); jo ramumą (džiaugtis poilsiu); jo meilę (tėvų). Užtat dalyvaujame bendrai puoselėjamoje savastyje, dalyvaujame vienybėje.

Psalmės išsako, kaip išgyvename Dievo santykį su mumis:

kaip trejybe išgyvename Dievo pagalbą, jo globą - mūsų niekas yra jam prasmingas
kaip neigiamais įsakymais išgyvename Dievo atjautą - mūsų kažkas yra jam pastovus (įsakymas)
kaip troškimais išgyvename Dievo patrauklumą, teigiamumą - mūsų betkas yra jam tiesus (troškimas)
kaip žinojimu suprantame Dievą, jo gerumą, plačiaja prasme, Dievo pamokymą - mūsų viskas yra jam teisingas

Platėja aplinkybių mąstai (laikas ir erdvė) kuriuose išgyvename Dievo įsijungimą, jo dalyvavimą ir neabejingumą, jo gerumą. Užtat didėja reikalingas tikėjimas.

Pirminės sandaros išsako išmąstymo apimtį, jo vienetus: viską, betką, kažką, nieką. Tai sutarimo, susikalbėjimo apimtys.

Teigiami įsakymai išsako Dievo išėjimą už savęs troškimais, pasitraukimais.

Įsisąmonijame:

Dievo Dievą (Dievo savarankiškumą) Neturėti kitų Dievų.
Mano Dievą (Dievo užtikrintumą) Nešaukti Dievo vardo be reikalo.
Tavo Dievą (Dievo ramybę) Džiaugtis Dievo poilsiu.
Kito Dievą (Dievo meilę) Gerbti tėvus.

Every scope, any scope, some scope, no scope. What would that mean? Some scope - there is a disagreement in scope. Any scope - each scope in turn. Every - all at once.

Should I invert the four walls: Wishes for everything, anything, something, nothing so that it starts with nothing? Would that be similar to the question, Am I necessary? and the answer No... and turn around for the answer Yes... Consider the order: A - E - I - U - I - E - A in which we'd start with everything. God asks: Am I necessary? Am I dubious? Am I expected? Am I valued?

A "Wish" is the coming together to one state by three operations: +1, +2, +3. This is represented by each area:

The octagon of divisions is traversed by operations +1, +2, +3.
The primary structures are how we relate to Black God (or to the steps +1, +2, +3.
The secondary structures are all possible ways of performing operations +1, +2, +3. Language is how they come together.
The three-cycle is the structure that consists of the ways of going +1, +2, +3.

A wish is the 3–fold aspect of the omniscope (I wish... ... to know everything and apply that knowledge usefully). The wisher, the wished, and the wishing. It is the framework for everlasting growth, everlasting life.

Deep agreement about Nothing. Ultimately, we are all alone. We activists can foster a culture based on that fact. We each take our own stand, follow through, reflect and take a stand again, on and on. We hope that this is not futile, that there is some God watching over this "scientific method" who is good enough to keep it fruitful. Indeed, we - independent activists - can work-in-parallel, hold each other accountable to ourselves, and create a culture on-the-fly where there is none. We do this for the "Other" who may some day benefit from this culture. This is a culture driven by change, by our own self-correction, because our spirit is present and we perfect ourselves so that God, who watches over us, might be present in us, as well.
- In my show, this is the zone off to the side, where we can walk through three walls, around and around: Take a stand, Follow through and Reflect.
Deep agreement about Everything. We can dedicate ourselves to "know everything", to reference the "big picture" in all that we do, to note how it unfolds through our lives, step-by-step, in every issue that we deal with, in every mindset that we take up. In this way, God grows through us, through those who unite around his perspective. This is a culture of the absolute, where there is no change, in that none is ever needed, as we are one with God and each other as we travel round and round the days of creation. I dream to have such a family with the woman I love. It is a culture of prayer.
- In my show, this is the octagon that we walk around, the eight divisions of everything, the states of our mind, the issues we take up, like the days of creation, that we traverse, one, two or three steps at a time.

The previous two modes are idealistic. They are divine, they manifest our human spirit. I suppose I focused on them with my laboratory, Minciu Sodas, for independent thinkers. There are two more modes that are practical, that express a "law" for how to deal within our existing social world.

Deep agreement about Something. An issue can arise to the exclusion of absolutely everything else. Of course, it will be a matter, a "thing", upon which we disagree. We will ignore anything that we agree upon, and focus on all the differences we can find. That is the "something" that we can agree upon, namely, our differences. We wish that "You" would grow. If we are fortunate, then we can "agree to disagree", and perhaps that is how we grow as "You". But, in general, we aren't going to change. I think the six "negative commandments" (Do not kill, steal, adulter, lie, covet things, covet people) are ground rules which have us honor our disagreement, accept our lack of unity, our separateness as individuals, our aloneness in this world.
- In my show, these are six walls that separate us, that we can't walk through.
Deep agreement about Anything. We can focus on the "everything else" and ignore any matter at hand. I imagine this as the circumstances, the area around a "hole". This is how "I" grows, is loved by a family, within the family's world. There are four "positive commandments" (Embrace God, his name, his creativity, his symbol - our parents). They create a shared expectation for what is good, a space for God and for what we might be. We identify with that "hole", with that space, and we want to leverage that appreciation, and foster that as well. This is our relationships that we can cultivate, invest ourselves in. This is a space for changing, I suppose, both ourselves and our world, in a practical form, as they are, but especially, our perspective.
- In my show, these are four walls, the first three that we can walk through, but we reach a dead end and are forced to turn around, to change.

Dievo valios vykdymas tiesiogiai - Žmogus reiškiasi kalba, aštuongubiu keliu. Netiesiogiai - įsakymu, dešimts Dievo įsakymų - žmogus glūdi.

Dievas Tėvas (Ką randi, tą myli) ir Dievas Sūnus (Kaip tiki, taip yra) yra dangaus karalystės (įtikėtinumo) kraštutinumai. Juos sieja Palaiminimai ir Jėzaus pasisakymai.

Išgvildenti: Mūsų vienumą poreikių dėsniai išreiškia vieneriopai (neturėti poreikių, juos tenkinti); abejonių dvejonės išreiškia dvejopai (atskirti požiūrį ir aplinkybes); jauduliai išreiškia ketveriopai (lūkesčiais); vertybės išreiškia aštuoneriopai.

Dievo požiūrį išgyvename

Kaip bendravimo santykiai susiję su Dievo santykiais (jisai moko, trokšta, pažįsta, globoja), išmąstymais (visko, betko, kažko, nieko) ir keturiais teigiamais įsakymais?
Kaip Dievo santykiai susiję su psalmėmis? Keturias išmąstymo apimtis susieti su aplinkybes psalmėse ir nulybės atvaizdais.

Teigiami įsakymai: įsisavinti Dievo troškimus, jo požiūrį. Jisai savarankiškas (pirm bet kokio dievo), užtikrintas (nešauktinas be reikalo), ramus (poilsiauja), mylintis (tėvas).

Dievas išmąsto mumis, o mes Dievu

Dievas išmąsto bendraudamas su mumis. Užtat įvairiausios sandaros išsako Dievo bendravimą. Jų tarpe dvylika aplinkybių psalmėse.
Išmąstykime save (permąstykime) ir mąstysime kaip Dievas. Dievas mus globoja, atjaučia, trokšta, suveda.
Dievas išgyvena visas galimybes. Išmąstymu esame viena su Dievu nors ir išmąstome tik kelias galimybes ir išgyvename tiktai vieną. Tokiu būdu Dievas tikrai jas visas įsisavina ir vienija, nes mumis jis kiekvieną išgyvena atskirai, ne tik visus kartu. Mumis išgyvena kiekvieną galimybę paskirai. O mūsų tą ryšį išsako, skirtinguose lygmenyse, Dievo vaidmuo: suveda, trokšta, atjaučia, globoja.
Suvok, kaip susijungiu tavyje ir už tavęs, kaip tokiu būdu esu kiekviename lygiagrečiai, užtat kaip iškylu aplinkybėmis. Juk aš jus užjaučiu, atjaučiu, man nėra visvien, kas jum įvyksta ir ką išgyvenate. Tad tirk ką jumis išgyvenu ir suprasi savo ir kitų sąmoningumą kylantį iš mano strimagalviškumo, tad jūsų suvokimu gyvename viena.

God's participation and growth

God (beyond us) wishes for Everything - means that nothing is established. God (within us) thinks through Nothing.
God (beyond us) wishes for Nothing - means that everything is established... and so God (within us) thinks through Everything.
God watches over me so that I could take a stand, follow through and reflect. I am the Blue Other. God is in the three-cycle that I make.
God knows me, empathizes with me, lives through me, his limited wants taking up my non-wants, leaping across a gap to do so. He is an earlier character and I am a later character. He generates structure in which I am.
God wants (Nothing, Something, Anything, Everything), is self-sufficient, certain, calm, loving, whereas I don't want: I have needs, doubts, expectations, values. God wants me to live forever. He is my complement. He is Black God and I am Red I. We are one as Yellow You - I turn around, and God and I restrict ourselves to a scope. The zeroth perspective matches up with the seventh perspective. God beyond context matches up with God within context. God is good.
God teaches me. God cycles through the eight divisions of everything, moving +1 and +2 and +3, simultaneously, and I along with him, as a thread he is weaving along.

In each case, God beyond context matches up with God within context (us, that is). And so, in each case, God is good. But God doesn't have to be good.

Each fosters the growth of an individual: Other, You, I, God.

How is God participating? and how does that foster growth?

God grows (goes beyond himself, makes way), lets go, to become I.
I grows (turns around), lets go, to become You.
You grows (allows for a split, a gap), lets go, to become Other. God's smaller wants expose the not-wants, the negation of the "something".
Other grows, lets go, to become.... letting go... perfect... disappear... as an Other....
Going beyond yourself - from being invested to being disinvested - letting go. This happens first by establishing a self, defining it and then letting go of it.

ir jokio išgyvenimo neatmetame

Kaip šeši neigiami įsakymai susiję su keturių teigiamų poromis?
Kaip mylėti Dievą ir mylėti artimą susiję su susikalbėjimu?

Kaip 6 neigiami įsakymai susiję su požiūriais? ir tad su teigiamais įstatymais, su santykiais? Kaip juos suvokti, kaip lygmenų poras? išsakančias neigimo taisykles?
Koks ryšys tarp sakramentų (pasakojimo rūšių) ir išgyvenimų?
Kaip egiptiečiai naudojo neigimo ženklą?'
Kaip susiję ir kuom skiriasi pagrindimas - rūpėjimas, įvardijimas - tikėjimas, pasakojimas - paklusimas?

Antrinėmis sandaromis bręstantis Dievas atjaučia kitą, ne Dievą, nebręstantį, skurdžiadvasį. Užtat jisai vienas su bręstančiu Dievu, kartu su juo atsiliepiančiu į netroškimą. Siauresnis Dievas yra skurdžiadvasiui aiškesnė, ryškesnė dvasia, kurią gali rinktis, vietoj santvarkos.

Neigiami įsakymai skirti Tau.

Gerbtinas ryšys su platesniu požiūriu. Nepažeisti mūsų atskirumo. Dievas išmąsto plačiau už mus:

padalinimai: Dievas išmąsto viską, o mes betką
atvaizdai: Dievas išmąsto viską, o mes kažką. Atvaizdas (kažkas) yra požiūris į (padalinimo) požiūrį (betką) į padalintą viską.
aplinkybės: Dievas išmąsto betką, o mes kažką. Aplinkybė yra požiūris (atvaizdas) į (padalinimo) požiūrį.
pagrindimai: Dievas išmąsto kažką, o mes nieką - kaip iškyla, bręsta kažkas - paklūstame. Priimame atvaizdą.
įvardijimas: Dievas išmąsto betką, o mes nieką - kaip iškyla, bręsta betkas - įtikime. Įvardijame, priimame požiūrį.
pasakojimas: Dievas išmąsto viską, o mes nieką - kaip iškyla, bręsta viskas - parūpi. Išgyvename betarpiškai tai, kas įvyksta.

Niekas yra požiūris į atvaizdus, o jų yra 2 x 4, tai aštuongubas kelias - nulybės ir vienybės atvaizdų neiginiai. Požiūriai į požiūrius - atvaizdai - išsako jaudulius, o padalinimų požiūriai - išsako dvejones. Tiesioginį išgyvenimą išsako poreikiai ir juos tenkinantys dėsniai.

Išmąstome - paskui išgyvename. Ir atvirkščiai. O Dievas atjaučia.

Išgyvename betką savo kūnu. - tiesiogiai
Išgyvename kažką savo širdimi, prieraišumu. - įsijausdami
Išgyvename nieką savo bendryste, vaizduote, geranoriškumu, geru vardu, tikslu. - atsiskleisdami
Požiūris išgyvenamas pirmu asmeniu, Manimi, asmenybe
Požiūris išgyvenamas antru asmeniu, Tavimi, bendru asmeniu, mus atjaučiančiu, *požiūris* į požiūrį
Požiūris išgyvenamas trečiu asmeniu, Kitu, Dievu - tiesa, mus atskleidžiančiu, *požiūris* į požiūrį į požiūrį

Netrukdyti Dievui už mūsų ir mumyse sutapti (kitu ir kitų grandine): nešalinti požiūrio, netrukdyti atsiliepti. Atsiliepimas iš vieno lygmens plačiau į kitą. Nepažeisti asmens, priimančio požiūrį, tad išplečiančio požiūrį. Nežeisti Dievo, nežeisti manęs, nežeisti tavęs. Neatskirti požiūrį nuo požiūrio priimančio.

Netrukdyti požiūrį išgyventi - įsisavinti - išplėsti išmąstymą. Išgyvendami požiūrį, jį įsisaviname, jis nebesiskiria nuo mūsų, o požiūris yra išmąstymas, tad mūsų išmąstymas plečiasi.

Leisti Man išgyventi "Mane" - nežudyti.
Leisti Tau išgyventi "Mane" - netrukdyti tau šeimininkauti.
Leisti Tau išgyventi "Tave" - nesvetmoteriauti.
Leisti Kitam išgyventi "Kitą" - nemeluoti, neliudyti neteisingai.
Leisti Kitam išgyventi "Tave" - neišnaudoti žmonių, negeisti jo daiktų, vietoj jo draugystės.
Leisti Kitam išgyventi "Mane" - neardyti žmonių gyvenimo.

Pastaba: neigiami įsakymai apverčia ženklų savybes, įprastą tvarką.

Išgyvenimo rūšys:

kas yra - įprasminame - žudyti beprasmiška
kas įmanoma - išsprendžiame - vogti apsunkina
kas pageidautina - įsisaviname pavyzdį - svetmoteriavimas atstumia
ko nėra - jautrėjame - melas bukina
kas neįmanoma - susitelkiame - geidimas daiktų lepina, blaško
kas nepageidautina - taisomės - geidimas palankumo menkina

Palyginti su pasiklydusiu vaiku: Vaiko požiūris (eiti ten kur tėvai jo ieškotų) į tėvo požiūrį (kur vaikas eitų) į vaiko požiūrį (ieško tėvų) į tėvo požiūrį (pergyvena, kad vaiko neranda) į vaiko požiūrį (pasigenda tėvų). Susikalbėjimo (kalbos) metmenys. Vaikas pasigendantis tėvų yra "Aš"; ieškantis tėvų yra jiems "Tu"; einantis ten kur jo ieškotų yra, iš šalies, "Kitas".

Vagystė, svetmoterystė tai pažeidžia mūsų atskirtumą, mūsų paskirumą, mūsų asmeniškumą. Melavimas ir geidimas pažeidžia mūsų bendrystę.

Kaip trys kalbos susiję su rūpėjimu, įtikimu ir paklusimu? Ar pagrindimas susijęs su rūpėjimu ar /paklusimu?

The kingdom of heaven expects disagreement or simply differing perspectives, as described by "divisions of everything" that address fundamental issues: existence, participation, knowledge, etc.
The kingdom of heaven lets us find our role for our truth.
The kingdom of heaven lets each of us choose where to center ourselves, what is most important to us, where we can invest ourselves and feel assured.
The kingdom of heaven supposes that we must each have and develop our own language for expressing the truth, as we see it, from our own point of view, and so it honors the honest testimony of each of us.
The kingdom of heaven has us cherish the individual contribution each of us can make where our intuition is strongest, most personal, and gives us a positive reason to empathize with each other.
The kingdom of heaven thus has us seek ever to translate truth, our discoveries, from one private language to another.

Neigiami įsakymai išsako mūsų išėjimą už savęs pasitraukimu, pripažįstant kitą.

Neaišku ar tai Antrinės sandaros išsako išmąstymo vyksmą, troškimų įgyvendinimą:

Padalinimai: Išmąstome viską... apdorojame viską.
Atvaizdai: Išmąstome viską...
Aplinkybės: Išmąstome betką...
Pagrindimas: Išmąstome kažką... apdorojame nieką.
Įvardijimas: Išmąstome betką... apdorojame nieką.
Pasakojimas: Išmąstome viską... apdorojame nieką.

Apdorojame = netrokštame

Trys kalbos gali būti susiję su aštuongubo kelio supratimu veiksniais +1, +2, +3. Aštuongubas kelias sieja dvi skirtingas kryptis, vienybės ir nulybės atvaizdų neigimą, kurios prasideda nuliniu lygmeniu ir žengia +1, +2 ir +3, viena viena kryptimi ir kita kita kryptimi. Pagrindimas lygina tikėjimą ir rūpėjimą; o įvardijimas - paklusimą ir tikėjimą? ir pasakojimas - rūpėjimą ir paklusimą? Žengimas +1, +2, +3 yra medžių išvaikščiojimas.

Kalbomis trokštantis Dievas įsijaučia į aštuongubą kelią ir jo trejybę. Pagrindimas susijęs su geros valios pratimų išvystymu, mat, išpuoselėjami mūsų jausmai, kas mus jaudina neigiamai, teigiamai ir dar labiau, neigiamai ir teigiamai. Tokiu būdu Dievas trokštantis betko išgyvena aštuongubą kelią. Žinojimo rūmai susiję su įvardijimu, juk santvarka išsakoma dvejonėmis. Tad tai išgyvena Dievas trokštantis kažko. Nors dvėjonės taip pat iškyla geros valio pratimų rūšyse. O pasakojime įtampą kuriančių balsai ir Palaiminimai pagrįsti poreikiais, vadinas, susiję su Dievu trokštančiu nieko. Gali būti, kad lūkesčiais laipsnynas yra skaidomas ketveriopai, užtikrintumu skaidomas dvejopai (požiūris ir padėtis), o savarankiškumu skaidomas vieneriopai.

Geros valios pratimų išvystymas ir žinojimo rūmai labai susiję, tad neaišku ar jie iš tikrųjų išreiškia skirtingas kalbas. O jei išreiškia, tai galima matyt, kaip pagrindimo ir įvardijimo kalbos susijusios, būtent dvejonėmis.

Ar man patinka? Kaip man atrodo? Vardininkas
Ar man reikia? Kaip kitaip elgtis? Naudininkas
Ar tikra? Ar sudarytų skirtumą? Galininkas
Ar keblu? Kas nuo manęs priklauso? Įnagininkas
Ar protinga? Ar įstengiu svarstyti klausimą? Kilmininkas
Ar neteisinga? Ar taip turėtų būti? Vietininkas
Viskas - Laiminga
Betkas - Linksma
Kažkas - Nuostabu
Niekas - Liūdna
Laisvėja - Bjauru
Tamprėja - Baisu

Jeigu tenka įrodyti (suvokti - suskaidyti į žingsnelius) kažką šiais būdais, kyla tokie jausmai: Viduje, dvasia: Morfizmas (Laiminga - nes sutampame), Indukcija (Liūdna - nes negalime sutapti, išvada kitame lygmenyje), Algoritmo sustatymas (Bjauru - nėra kaip suvokti, išjausti). Išorėje, santvarkoje: Substitucija (Linksma - nes išsisprendžia savaime, be įsijautimo), Atvejų nagrinėjimas (Nuostabu - nes nesuprantama, tai nepažįstamas suskaidymas), Sustatymas (Baisu - nes daikto kilmė nesuprantama, tai pabaisa). Matematiniai įrodymo būdai išsako

Trejybės poslinkio sutrikdymas bene vyksta nulybės atvaizdu (ketverybės nario paneigimu). Užtat įvardijime (žinojimo rūmuose) laipsnyną siejame su dėmesiu (betarpiškumu), bene pasakojime su akivaizdumu - įtampos kūrimu (tiesa), bene pagrindime su pastovumo ieškojimu santvarka (pastovumu).

Pasakojimas išsako trikdžio atskleidimą ir pašalinimą. Įtampos židinys laipsnynu išgyvena visus įmanomus trikdžius. Trikdis atskleidžiamas įtampos kūrėjo balsu, jo pastovumu. Trikdžio pašalinimas išaiškėja nauju, kitu įtampos kūrėjo balso pastovumu.

Dvejonės - Dievo požiūriu - išvysto pertvarkymus - išskiria, kas už vieneto ir kas vienete - tai vyksta padalinimais. Pavzydžiui, kaip man atrodo? Raida. kaip kitaip elgtis? Žemėlapynas. Ar sudarytų skirtumą? Šventraštis (pirmumo aiškinimas) Kas nuo manęs priklauso? Metraštis. Ar įstengiu svarstyti klausimą? Žinynas. (skaidymas) Ar taip turėtų būti? Klajonė.

Linksniai nurodo kur santvarkoje kreipti dėmėsį, ar į patį veikėją (kaip man atrodo), ar į pačią santvarką (ar taip turėtų būti). O dėmesys (Dievo užtikrintumas) santvarkoje išgyvena dvejones, Dievas išeina už savęs.

Laipsnynas išsako ryšį tarp trejybės narių - užtat trikdį. Kur trikdys vyksta trejybėje ir ar jisai suprastinas dvasioje ar santvarkoje?

Gali būti, kad kalbos į šias sandaras žiūri atbulai, pavyzdžiui, "kas rūpi" iškyla trejybės sutrikdymu, taip kad koks nors klausimas tampa opus ir yra įvardijamas. "Kas reiškia" iškyla klausimo ir atsakymo išskyrimu, bene vėlgi trejybės sutrikdymu. Ir "kas įvyksta" iškyla trejybės sutrikdymu - įtampos kūrėjo ar židinio palaikymu - vietoj kad savarankišku trečiu veiksmu. Trejybės sutrikdymas tai aštuongubame kelyje reiškia Dievo negloba, Dievo nebuvimu, Dievo nepakankamumu - nes Dievas ne mylintis, o ramus (pagrindimu), užtikrintas (įvardijimu) ar savarankiškas (pasakojimu). Vadinas, Dievas nebūtinai geras, yra amžinas gyvenimas - kalba. Jis gali nebūti mūsų pačių noru, kad jisai nebūtų.

Padalinimai: Kaip Dievas sukuria kažką iš nieko.
Atvaizdai: Kaip Dievas sukuria betką iš nieko.
Aplinkybės: Kaip Dievas sukuria betką iš kažko.
Pagrindimas: Kaip Dievas sukuria viską iš betko.
Įvardijimas: Kaip Dievas sukuria viską iš kažko.
Pasakojimas: Kaip Dievas sukuria viską iš nieko.

Atkrenta neišgyventi (netikri) požiūriai, tai bendravimo Kliūtys, kurias sąvokų kalba įveikiame.

Kokios susikalbėjimo kliūtys? Ir kaip jas įveikti?
Kas trukdo žmonėms kalbėti sąvokų kalba, kalbėti iš esmės?
Ką daryti jei nėra su kuo bendrauti sąvokų kalba?

Kodėl žmonės nebendrauja iš esmės, sąvokomis?

Skuba taikstytis.
Nenori būti pažeidžiami.
Nenori būti pilnai išsakyti.
Nenori būti klaidingai išsakyti.
Nenori keistis.
Nenori atsisakyti savo prielaidų, šito pasaulio.
Bijo mirties ar pavojaus.

What keeps us from agreeing deeply? from saying what we'd like to say, and hearing what we'd like to hear? Why don't we speak heart-to-heart? I think deep agreement takes time, and so, the people who agree superficially end up in the center, and independent thinkers end up everywhere else. Why do we rush to agree?

We may fear that we won't be included;
we may conclude that we are not one;
we may feel vulnerable, afraid to lose the freedom we do have;
we are afraid to be corrected by others, thus afraid to be in need of correction, afraid to be wrong;
we are afraid to be understood without empathy out of context and incorrectly;
we may be afraid to look at ourselves; to let go of our assumptions about ourselves and this world; we may be afraid of death, abandonment, loss of status, ridicule and other dangers;
we don't want to express ourselves fully;
we may thus want power over everyone else, over their environment.
The kingdom of heaven has us learn as we go along, so that learning is appropriate everywhere.
The kingdom of heaven allows for mistakes, disagreement and self-correction
The kingdom of heaven expects self-correction as the norm, the most basic and cognizant of activities: take a stand, follow through and reflect.

––––––––––––––––––––––––––––

Psalmės ir Dievo požiūris'

Ryšiai su Dievu susiję su psalmėmis:

Dievas yra savaime. Nuolatos.
Dievui sąlygiškai pritariu. Pakartotinai.
Dievo besąlygiškai reikalauju. Šį kartą.

Dievas yra prasmingumas, mylintis mane labiau, kaip aš save. O aš esu:

Dievas yra mumis - Gera širdis, kuria žmogus veikia.
Dievas veikia mumis - Galimybė daryti gerą, kurį bet kuris geras žmogus darytų.
Dievas mąsto mumis - Dvasios apsauga, blogiui norint mane dvasiškai sunaikinti.

Dievas pastovumas, kuriam visa kas įvyksta yra gera. O aš kūrėjas:

Dievas mumis yra vienas - Ramybė, kuria žmogus sklidinas.
Dievas mumis yra visybė - Likimas, su kuriuos bendradarbiauju.
Dievas mumis yra daugis - Klausimas, su kuriuo deriuos.

Dievas betarpiškumas, kuriam yra taip kaip jis trokšta. O aš kūrinys:

Dievas mumis yra daiktas - Išklausantis maldą, ypač man nustojus tikėti.
Dievas mumis yra eiga - Įpareigojimas paklusti tiesai, iš jo priimtai.
Dievas mumis yra asmuo - Supratimas, įgautas tik paklusius jo pamokymui.

Dievas tiesa, kuriai nieko netrūksta. O aš nesu:

Dievas mumis yra būtinas - Prieštaraujantis sau, ypač Šv.Rašte.
Dievas mumis yra tikras - Nežmoniška išmintis, neaprėpiamo taikymo.
Dievas mumis yra galimas - Proto ribos, į kurias atsitrenkiu.
Exist = Supports: My enemies surround me, but I am on the Rock. I fight from an advantageous position. I may fight for a long time, but I do not lose for God is my support. In the end my enemies conclude that they cannot win and they withdraw in panic.
Act = Holds: I run to the Lord and he holds me: he provides refuge from the godless. They are cut off from his refuge and the eternal blessings of the Lord. While there is a threat to me, can I glorify the Lord and not risk bringing shame to myself and to my Lord ? But my joy is secure! I glorify the Lord!
Think = Removes: I am in great trouble. The Lord removes me: he pulls me out of trouble and places me on secure ground.
One = Chooses: The Lord may compel his subjects, but then they would not have free will. Instead the Lord chooses me to rule. Man is chosen to rule creation and the Messiah is chosen to rule the peoples. To rule is not to compel but to direct those with free will. I warn you not to seek freedom from the Lord but to submit of free will. The Lord and I fight on the same side. If you do not submit of free will, then the Lord will force you to submit.
All = Tests: The justice of the Lord demands that all succumb to their own devices. I am good and have nothing to fear from his test.
Many = Completes: The Lord who compels the world is the Lord who saves the weak from the strong. The Lord who creates the world does not abandon interest in his creation. The Lord completes what he has started. I rely on his commitment. My gratefulness is also complete: I publicly proclaim that the Lord is true to his word. And so the glory of God spreads from one heart to another. It compels all before it. The Lord is eternal through this everlasting glory.
Object = Points: I turn to the point of light: the light points that I may follow. It is the essence, the life, the law: "the good" from which all emmanates. I turn away from the godless and towards the law. The godless go to each other for advice, but I look to the law. I write it in my heart and the Lord fulfills my requests. What I want is what he wants for me.
Process = Drives: The Lord shows sinners the way: they trust in him and he prods them along. He drives to the good those who trust in him.
Subject = Restrains: When I transgress against the Lord I may expect him to destroy me. For my transgression shows that I am opposed to the Lord. Yet I acknowledge my sins to the Lord and beg him not to destroy me. Will the Lord destroy his own servant? The Lord restrains his wrath: he teaches me rather than destroy me. He thereby shows me his kindness.
Necessary = Reveals: The violent only attack the weak. The spirit of violence is ambush. The violent always attack by surprise - they lurk behind lies. One is shamed when one's plans come to light and are thereby foiled. If the wicked are successful, then the weak are shamed for having placed their faith in God, and God is shamed, for he is the champion of the weak. But the voice of the Lord reveals the plans of the wicked. He foils the wicked and puts them to shame.
Actual = Returns: The Lord always checks up on the godfearing man, but he ignores the godless forever. The godfearing man may have troubles, but the Lord forever remembers him. He returns to him regularly. The godless may seem to be well off, but he is left to rely on himself and ultimately perishes.
Possible = Leaves: I am proud of my strength. The Lord leaves and I learn that my strength comes from him. I turn to him and ask him to come back, but he takes his time in accordance with my pride.

Darbai

Išmąstyti esmę.

Ką reiškia susikalbėti iš esmės? Kaip viską suprasti iš Dievo pusės? (Globoti, suvokti, trokšti, mokyti) Kaip susiję keturios asmenų pasaulėžiūros? Norintys susikalbėti (ilgi balsiai - išsisakyti, išgirsti) ir atsišaukiantys (trumpi balsiai).
Išmąstyti visos parodos brėžinį ir kaip viską pavaizduoti, ypač keturias pasaulėžiūras.
Kaip Dievą suprasti ir pavaizduoti? Visaip gilintis į Dievo požiūrį. Išrašyti visus būdus kaip Dievas reiškiasi. Kiekvienai sandarai, kiekvienam išsiaiškinimui suvokti kaip Dievas dalyvauja. Suvesti ir apjungti visas parodos dalis Dievo veikla.

Pavaizduoti pagrindines mintis.

Padaryti sąrašą svarbiausių sąvokų kurias dar reikia pavaizduoti.
Pereiti egiptiečių hieroglifus, kuriuos galima panaudoti?

Sukurti parodos modelį.

Sukarpyti plastiką.

Įtraukti kitus žmones.

Sukurti vaizdo įrašą anglų ir lietuvių kalba, kaip kiti menininkai gali įsijungti.
Aprašyti parodos veiklą Imagine Englewood if... svetainėje. Svetainę patvarkyti.
Kviesti menininkus, vertintojus, talkininkus, Minčių sodo dalyvius anglų ir lietuvių kalba.
Garsinti per Facebook, Twitter.

Skirti darbus.

Fred: Trejybės duris. Padaryti eskizą. Išbandyti dažus. Pabandyti nulupti ar nutrinti dažus, kaip atrodytų? Nudažyti, paskui nupaišyti pieštuku.
Joshua: Dvylika klausimų, padaryti ženklų dizainą. Išspausdinti? Kompiuteriu ar ranka?
- Iš kempinių išdrožti padalinimų narius?
- Padaryti rodyklę-paukštį, antspaudą?

Muzikos renginį surengti.

Išmąstyti renginį. Ilgi balsiai šaukia, trumpi atsišaukia. A-E-I-U-I-E-A.
Susitarti su Dee.
Pakviesti AACM.

Kurti darbus.

Lubose įsukti kablius. Sukalti ir pakabinti rėmus.
Apsipirkti ?
Įtraukti ?
Lavintis
Išgarsinti ?

Susigaudyti, kiek kokių medžiagų reikės.

Kortelėse surašyti įvairias parodos dalis ir lakštus.
Surašyti parodos lakštus.
FRED: Susipažinti su medžiagomis, jas išbandyti, ant jų tapyti.
Parodos dalims ir lakštams skirti medžiagas.
Apskaičiuoti kiek acetato reikia.

Sienos

Sumanymai

Pavaizduoti Dievo santykį su savo požiūriu. Dievas savo požiūriu vienas su mumis (suvedant), mums apibrėžia požiūrį (trokštant), priima mūsų požiūrį (atjaučiant) ar yra už mūsų (globojant). Santykis išsako brandos galimybę.
Požiūrius išsakyti taškais, iš kurių stebėti parodą - atsisėdus po aštuonkampiu; žiūrint žemyn nuo laiptų; ir kaip stebėti troškimus? ir atjautas?
Dievą (jo globą, atjautą, troškimus, vienybę) vaizduoti įvairių spalvų šviesa. Jo globą (nebuvimą)? vaizduoti balta šviesa? ar juoda (ultravioletine) spalva? Juoda spalva šulinyje - nes ta šviesa yra už mūsų - tad pats šulinys išreiškia nebuvimą. Ir juoda spalva suvedime. O balta spalva (iš lauko) reiškia Dievo buvimą. Tad padaryti langams uždengti "rollers" ivairiu sluoksniu sumazinti ta sviesa. Tarsi liktu tik zvaigzdes, vertybes?
Troškimus vaizduoti raudonuoju aš, išskėstomis rankomis? O atjautas vaizduoti juoduoju Dievu, įvairių aukščių?
Dievas mus globoja (trejybe), atjaučia (antrinėmis sandaromis), trokšta (pirminėmis sandaromis), suveda (visaregiu, viskuo, asmenimis, vienybe) - šitą pavaizduoti paroda ir išsakyti įvade.
Antrinių sandarų sienose pavaizduoti atitinkamas pirmines sandaras iš kurių jos kildenamos.
Išsakymo viduryje pastatyti "sostą", "Dievo kelius" (atsisėsti Dievui ant kelių), kuris sukasi, iš kurio galima viską stebėti.
Pastatyti pora suolų atsisėsti. Ir vieną kėdutę ant ratukų.
Savišvietų siena kaip (meksikietiški) altoriai? Pastatyti Rūpintojėlį, nukryžiuotą Jėzų (Rene - iš pakabų), ir ... ? (įsimylėjimui? šv.Dvasiai?)
Savišvietų sienose išdėstyti visus ir visą, kas mane įtakojo, padaryti patirties "collage".
Pakabinti skaitmeninių nuotraukų rėmus parodyti vaizdo įrašus.
Savišvietos sienoje, įsimylėjimo kampelyje sukurti "šulinį" (apytamsį) kur Dievas yra virš galvos ir jaučiu ką jis man kalba - skaitau ką jis man kalba - ir yra susikalbėjimas malda Tėve mūsų. Gal trys šuliniai: paklusti, tikėti, rūpėti? Vamzdžiai į viršų, virš Jėzaus.
Padalinimų perėjimuose pavaizduoti lygtis, tris veiksnius +1, +2, +3 trimis lygmenimis. Iš viso tad 24 rūpesčiai, juos suvesti iš apačios ir iš viršaus? Visaregiu iš apačios? Žinojimo rūmais iš viršaus? Tai Dievas mūsų gelmėse (visaregis) ir Dievas už mūsų (žinojimo rūmai - išsakantys kalbą virš mūsų)?
Lygtims ir padalinimams panaudoti aštuonias spalvas, ir jas parodyti poromis - esamo padalinimo spalvą ir šalia spalvą sekančio padalinimo.
Keturi troškimai tai keturi asmenys - juodasis Dievas, raudonasis Aš, geltonasis Tu, mėlynasis Kitas - visi žvelgia į ateinantį, įeinantį - o jam išeinant mato Įvado-Pasveikinimo sieną, kas ji sutinka? Aš ir mes kūrėjai.
Septinta diena: balta. Poilsio diena: Dievo nėra. Nulinė diena: juoda.
Kopėčias nupaišyti ant šešių pilies sienų. Ant kopėčių rodyti vieną, du, tris veikėjus - atitinkamai kiek požiūrių? Ir kad nereikia versti jų nuo kopėčių, tai neigiamas įsakymas.

Meninis pristatymas

Keturios dalys:

Dievas moko, išveda - skaidru (išmąsto viską)
Dievas trokšta - skaidrūs rėmai (išmąsto betką), teigiamai apibrėžta skylė, kaip troškimų debesis - asmenų spalvos riba - ir debesyje yra, atitinkamai, skaidru (trokšta nieko), raudonas plėmas viduje (trokšta kažko), antri rėmai (trokšta betko), mėlynas jovalas (trokšta nieko).
Dievas atjaučia - skaidri, neigiamai apibrėžta skylė, tarsi jautrus neuronas (išmąsto kažką) su galūnėlėmis, neskaidrūs rėmai viena iš vaivorykštės spalvų
Dievas globoja - skaidrūs taškučiai (išmąsto nieką), neskaidru, jovalas, mišinys